Kompiuterinė euro problema tyko nepasirengusiųjų

Informacijos technologijų ekspertai prognozuoja, jog kitąmet Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą dalis šalies įmonių, kurių finansų, verslo valdymo programos nepritaikytos apskaitai ir litais, ir eurais, susidurs su vadinamąja “euro problema”.

Juozas Šimkus, AB „Lietuvos draudimas“ generalinio direktoriaus patarėjas sako, jog bendrovė neseniai naudojo savo darbuotojų sukurtas draudimo polisų registracijos, buhalterinės apskaitos ir kitas programas, kurios mokėjimus skaičiavo tik litais, tačiau žinodama apie būsimus pakitimus stojant į Europos Sąjungą (ES), nutarė investuoti į programų atnaujinimą.

“Lietuvos draudimas” investavo 18 mln. Lt į draudimo verslui skirtos TIA („The Insurance Application“), finansų ir verslo valdymo „Navision Attain“ įdiegimą bei kompiuterinio ūkio modernizavimą.

Pasak p. Šimkaus, dabar bendrovei papildomai investuoti, kad įveiktų “euro problemą”, nereikės. „Įmonės, naudojančios programas, kurios neapskaito mokėjimų ir litais, ir eurais, netruks patirti vargo dėl mokėjimų eurais, nes joms nusimato vis daugiau ryšių su ES įmonėmis“, – sako p. Šimkus.

Anot jo, ši problema bus išspręsta tik tada, kai pas mus įsigalios euras. Iki tol reikės atlikti papildomus darbus – konvertuoti senus duomenis, suvienodinti apskaitos lyginamųjų periodų valiutas. „Svarbiausia, kad tai daryti galėtų kompiuterinės sistemos“, – sako p. Šimkus. Kęstutis Skukauskas, finansų ir valdymo programas kuriančios UAB “Prototechnika” direktorius, sako, jog jie pasirengę problemą spręsti. “Yra sukurtas atskiras modulis, kuris leis apskaityti kelias valiutas. Ne visos programos gali tai daryti, – sako jis. – Mes siūlysime šį modulį maždaug už 500 Lt.”
Ponas Skukauskas tikina, jog labai didelių nuostolių ši problema neturėtų atnešti. “Mūsų programinė įranga buvo kuriama su atsarga. Kaip ir 2000-ųjų metų problema, ji bus išspręsta. Laimėjo tie, kurie naudojosi autorinės priežiūros paslauga – kai programų kūrėjas nuolat atnaujina programinę įrangą. Daugiau išlaidų patirs tie, kurie, tarkime, įsigijo apskaitos programą 1996 m. ir iki šiol neatnaujino”, – aiškina specialistas.

Pakeitimų neprireiks

Kęstutis Užpalis, UAB “Informacinės technologijos”, diegiančios ir platinančios danų gamintojo „TIA Technology“ draudimo verslo sistemą TIA, generalinis direktorius, sako, jog vakarietiškos sistemos dėl euro problemos yra pranašesnės prieš lietuviškąsias. „Daugiau kaip dešimtmetį diegiame pasaulinio gamintojo „Oracle“ verslo valdymo sistemas. Jų vartotojai Lietuvoje su “euro problema” nesusidurs, nes „Oracle“ programos eurui įsivesti buvo visiškai pritaikytos 1998 m., – sako jis. – Manau, kad lietuviškų sistemų gamintojai rimtai šią problemą ims spręsti tik dabar, visiškai paaiškėjus sprendimui dėl Lietuvos narystės ES. Kadangi tam reikia nemažų investicijų, vargu ar Lietuvos gamintojai investavo iš anksto nežinodami galutinio sprendimo.“

Ponas Šimkus priduria, jog su kompiuterine “euro problema” susidurs ne tik Lietuva, bet ir visos į ES stojančios šalys. Pagal savo mastą kai kur ji lyginama su tūkstantmečio bomba vadinta 2000-ųjų datos (Y2K) kompiuterine problema.
Su “euro problema” susidūrė ir visos dabartinės ES narės. Bloko senbuvės, valdžios Briuselyje paragintos, su ja kovojo nuo 1997-ųjų ir įveikė kartu su 2000-ųjų datos problema.