Kodėl reikalingas vietinis tinklas ir kaip išeiti į globalųjį tinklą?
Apie 10 % Lietuvos gyventojų naudojasi internetu. Tai nėra daug, nes Estijoje internetu naudojasi apie 32 % gyventojų.
Kaip šią situaciją pakeisti?
Lietuvoje daugumoje mokyklų nėra lokalaus tinklo, o per modemą prie interneto jungiamas vienintelis kompiuteris, todėl reikia vystyti lokalius LAN (local area network) tinklus. Tai nėra nauja, tačiau LAN tinklo technologijos tobulėja ir reikia orientuotis jų pasiūloje.
Vietinis tinklas gali būti sujungtas koksialiniu kabeliu (coaxial cable), kur duomenų perdavimo sparta 10 Mbps, vyta pora (twisted pair), kur duomenų perdavimo sparta 100 Mbps ir net optiniais kabeliais, kur sparta gali siekti apie 1 Gbps.
Jungiant kompiuterius prie lokalaus tinklo tenka tam naudoti įvairiausias operacines sistemas OS: Windows for Workgroups, Lantastic, Personal Netware, Netware, Windows NT, OS/2 Warp connect, LAN Server, Unix, kurios yra tam specialiai pritaikytos, žymiai saugesnės, leidžiančios administruoti kompiuterio naudojimą suteikiant vartotojui tam tikras teises ir galimybes. Vietinis kompiuterių tinklas turėtų turėti serverį. Tik tada vietinis tinklas bus pilnavertis. Vietiniame tinkle sujungti kompiuteriai naudoja CSMA/CD protokolą, kuris yra žymiai greitesnis nei TCP/IP protokolas, tačiau riboja maksimalų atstumą tarp į vieną tinklą sujungtų kompiuterių iki 100 iki 10 m priklausomai nuo duomenų perdavimo spartos (spartai didėjant atstumas mažėja).
Jei turime gerai sutvarkytą lokalų tinklą, galima rinktis išėjimo į globalų tinklą būdus:
a) paprasta telefono linija (dial-up), greitis iki 28,8 Kbps
b) ISDN linijos (pilnai skaitmeninis telefono ryšys), greitis iki 56 Kbps
c) nuomojamu telefono stoties laidu (leased line), greitis iki 64 Kbps
d) T1 linijos, greitis 1,544 Mbps
e) radijo modemai (reikalingas tiesioginis matomumas), greitis 2 Mbps
f) T3 linijos, greitis 45 Mbps.
Taigi rinktis yra iš ko. Aišku jei lokalus tinklas didelis tai a, b ir c jungimosi būdai nėra geri.
