Kaip išsidėsto kabelinis tinklas?
Kabeliniai modemai išsidėsto tarp kabelinio tinklo ir kompiuterio, vykdydami skirtingų įrenginių funkcijas: modemo, telestoties, informacijos šifratoriaus – dešifratoriaus, tilto, maršrutizatoriaus, tinklo adapterio, SNMP – agento ir net Ethernet koncentratoriaus. Nors toks įrenginys vis tiek lieka modemu, nes visų pirma jis moduliuoja ir demoduliuoja signalus.
Paprastai informacijos gavimas ir siuntimas kabelinio modemo pagalba vykdomas skirtingais būdais. Siunčiant informaciją nuo stoties į kabelinį modemą (downstream) skaičių duomenys moduliuojami standartiniu televizijos signalo dažniu (6 Mhz), ant kurio užsideda nešantysis dažnis (nuo 42 iki 750 Mhz). Toks signalas perduodamas kabelinei sistemai kartu su kabelinės televizijos signalais ir netrukdo telelaidoms. Yra kelios moduliavimo schemos, bet populiariausios iš jų dvi – QPSK (palaiko duomenų perdavimą 10 Mb/s) ir QAM64 (iki 36 Mb/s).
Atgalinį signalą nuo modemo iki stoties (upstream) perduoti sunkiau. Tai susiję su tuo, kad paprastame dupleksiniame kabeliniame tinkle atgalinis signalas gali būti perduodamas tik dažniais nuo 5 iki 40 Mhz. Tokiam signalui gali trukdyti radijo trikdžiai ir radijo laidos, o taip pat nepajungta antena arba blogas koaksialinio kabelio sujungimas. Kadangi kabelinis tinklas turi medžio pavidalo formą visi trikdžiai iš visų atšakų susirenka kartu ir trukdo atbulinio signalo plitimui.
Daugelis gamintojų planuoja naudoti QPSK arba analoginę moduliavimo schemą duomenų perdavimui tiesiogine kryptimi, kadangi šis metodas geriau tinka aplinkai, kur daugiau įvairių trukdančių signalų, negu aukštų dažnių.
QPSK akivaizdus – lėtesnis duomenų perdavimas, negu naudojant moduliavimo schemą QAM. Jei kabelinis tinklas negali perduoti atbulinio signalo (tai atsitinka dėl blogų laidų ir jungimo kokybės), tai galima padaryti telefoninio kabelio arba ISDN pagalba.
Kabelinis modemas dirba, kaip TV signalų gavėjas ir siuntėjas. Stoties impulsai ateina koaksialiniu kabeliu į kabelinį modemą, kuris perduoda juos kompiuteriui arba lokaliam tinklui. Yra keli modemo pajungimo metodai į kompiuterį. Daugiausiai iš jų naudojama technologija Ethernet 10BaseT. Šiuo atveju modemas turi Ethernet adapterį, kuris pajungiamas prie lokalaus tinklo arba kompiuterio. Akivaizdu, kad kompiuteryje taip pat turi būti įrengtas Ethernet adapteris ir programinis aprūpinimas, aptarnaujantis protokolus TCP/IP. Kabelinio modemo įrengimas į vidų, gal būt, kainuotų pigiau, bet taip pat reikėtų sukurti plokščių rinkinį visoms esamoms platformoms.
