Garsas automobilyje: nuo A iki Z

Dažnas naujo automobilio pirkėjas, sumokėjęs už gamyklinę garso aparatūrą 1000 ar 2000 litų, naiviai tikisi, kad naujajame automobilyje galės pasijusti lyg tikro garso koncerte. Tačiau jau po pirmo bandymo seka nusivylimas. Ką gi daryti? Ar iš viso verta rinktis gamyklinę garso sistemą, o jeigu ne – tai, kokią, kokius garsiakalbius, kokį stiprintuvą, galų gale, kokius laidus? Garsiakalbiai Pradžioje – apie garsiakalbius. Pagal konstrukciją plačiausiai yra paplitę yra trijų rūšių garsiakalbiai. Plačiajuosčiai 8-17cm garsiakalbiai. Jų dažnių diapazonas gali būti nuo 100 Hz iki 10 kHz, o kartais – dar platesnis. Dėl mažos jų savikainos ir nesudėtingo montavimo šie garsiakalbiai dažniausiai naudojami gamyklinėse garso sistemose, kurios komplektuojamos į naujus automobilius. Plačiajuosčiai „koaksialo” (coaxial, arba ašinio) tipo garsiakalbiai. Šiuo atveju ant vieno garsiakalbio korpuso yra sumontuotos papildomai antra, o kartais ir trečia bei ketvirta juostos. Todėl tokį garsiakalbį jau galima traktuoti kaip daugiajuostę sistemą, susidedančią iš atitinkamo garsiakalbių skaičiaus. Tokio tipo garsiakalbiai gaminami 8–20 cm diametro, ovalo arba elipsės formos. Kai kurių tokios rūšies garsiakalbių atkuriamų dažnių juosta gali siekti nuo 60 Hz iki 15-20 kHz, tačiau dėl konstrukcijos ypatumų šie garsiakalbiai labiau tinka galinei akustikai. Todėl nerekomenduojama juos montuoti automobilio priekyje. Plačiajuosčiai komponentiniai garsiakalbiai. Paprastai jie sudaryti iš atskirų garsiakalbių, pritaikytų darbui siaurame dažnių diapazone. Dažniausiai sutinkami komplektai iš dviejų ar trijų garsiakalbių. Esant dvijuostei sistemai, apatinę dažnių juostą (~60 Hz -4000 kHz) atkuria 10-17 cm diametro garsiakalbis, tuo tarpu viršutinę dažnių juostą (4 kHz – ~20 kHz) atkuria mažas 1-3 cm garsiakalbiukas. Aukštų dažnių garsiakalbis (paprastai jis būna su kupoliniu lengvu difuzoriumi, pagamintu iš šilko, dirbtino šilko, aliuminio arba titano ir mažu Neodimio magnetu) montuojamas aukščiau. Tai ženkliai pagerina garso atkūrimo kokybę bei garsų lokalizaciją. Tačiau toks komponavimas turi ir savų trūkumų – aiškiai galima girdėti, kad aukšti dažniai sklinda iš viršaus, o vidutiniai dažniai – iš po kojų. Toks netolygus garso pasiskirstymas susidaro dėl palyginti didelio atstumo tarp žemus ir aukštus dažnius atkuriančių garsiakalbių. Ir kuo geresni garsiakalbiai, tuo labiau jaučiamas šis trūkumas. Pastaruoju metu ši problema sprendžiama gaminant kiek įmanoma didesnius aukštų dažnių garsiakalbius (25-30 mm) ir atitinkamai žeminant skyrimo ribą tarp juostų (net iki ~1 kHz). Trijuostės sistemos tokių trūkumų neturi, tačiau jos turi kitą trūkumą, kuris trukdo šios sistemos populiarumui. Tai didelė ne tik garsiakalbių, bet ir jų montavimo kaina. Visgi, trijuostė sistema gali užtikrinti tikrai gerą garso kokybę ir labai gerą dinaminį diapazoną. Taigi, tiek dvijuosčiai, tiek trijuosčiai garsiakalbiai yra vienintelis teisingas sprendimas automobilio priekinei akustikai. Komponavimas Aparatas ir 4 garsiakalbiai, sumontuoti standartinėse arba automobilio gamintojo numatytose vietose. Jeigu tai yra sistema, kurią gamintojas paprastai siūlo pirkėjui, tuomet džiaugsmo nesitikėkite. Pavyzdžiui, populiariųjų trečiosios ir ketvirtosios kartos Volkswagen Golf automobilių priekinėse ir galinėse durelėse dažniausiai montuojami Philips arba Blaupunkt 16 cm garsiakalbiai su plastmasiniais vamzdžio tipo korpusais. Šie garsiakalbiai atkuria dažnius maždaug iki 4 kHz, nes tiesiog ant signalo pajungimo gnybtų yra sumontuotas paprastas filtras. Tai nepaisant to, kad garsiakalbių nominali galia siekia 7-8 W. Durelių viršuje taip pat sumontuoti aukštų dažnių garsiakalbiai, kurie „dirba“ nuo maždaug 4 kHz, o tai realizuota juos pajungiant per 3,3 mkF kondensatorių. Šių garsiakalbių nominali galia siekia 2-3 W. Nepaisant to, kad mašinoje sumontuota tikra komponentinė dvijuostė 4 kanalų stereo sistema, garso kokybė, atvirai pasakius, yra netgi žemiau kritikos ribos. Tačiau neverta nusiminti. Kokybė gali šiek tiek pagerėti, jeigu atsisakysite gamyklinės magnetolos ir už maždaug 600 eurų (maždaug tiek paprastai kainuoja gamyklinės garso sistemos) teisingai pasirinksite Lietuvoje parduodamą magnetolą ir garsiakalbius. Nors tai drąsus žingsnis, tačiau jis Jums suteiks gerokai daugiau malonumo. Brangiuose aukštos klasės automobiliuose kartais būna sumontuotas papildomas vienas ar keli garsiakalbiai, skirti atkurti tik žemo dažnio signalus (50 – 150 Hz juostoje), tačiau jie į bazinę automobilio kainą neįtraukti, todėl už juos tenka mokėti papildomai. Net jeigu automobilyje garso sistemų komplektacija yra panaši, kaip tik ką išvardinta, tačiau automagnetola – gerokai aukštesnės klasės ir kokybės, galima tikėtis visai neblogo skambesio. Tačiau magnetola turi būti su papildomu linijiniu išėjimu žemų dažnių garsiakalbio stiprintuvo pajungimui ir atitinkamais garsiakalbiais, kurie yra pritaikyti darbui tiesiai nuo vidinio aparato stiprintuvo. Paprastai tokie garsiakalbiai būna lengvais difuzoriais su dideliu naudingumo koeficientu. Tokioje sistemoje taip pat yra žemų dažnių kolonėlė su atitinkamos galios stiprintuvu. Idealiu atveju – korpusinio tipo, blogiau – laisvo tūrio. Jeigu Jūsų automobilyje sumontuota būtent tokia garso sistema, jeigu ji teisingai instaliuota, tuomet galite tikėtis pakankamai aukštos skambėjimo kokybės. Dar vienas variantas – garso sistema, susidedanti iš aukštos klasės grotuvo, turinčio tris linijinius išėjimus, dviejų porų didelės galios (30-40 W) garsiakalbius ir žemo dažnio kolonėles. Šioje sistemoje turėtų būti vienas keturių kanalų stiprintuvas 30-40 W galios kanalui, kuris skirtas komponentiniams garsiakalbiams, o vienas atskiras stiprintuvas – žemo dažnio kolonėlei. Pastarasis turėtų būti bent 50 W nominalios galios. Reikėtų nepamiršti, kad garso aparatūros gamintojai paprastai pateikia maksimalią stiprintuvų galią, kuri dažniausiai būna 3-4 kartus didesnė nei nominali. Taupant lėšas, galima naudoti integruotą penkių kanalų stiprintuvą. Tokių stiprintuvų maitinimo grandinėje pageidautinas mažiausiai 0,5 farado talpos kondensatorius. Jo paskirtis – sušvelninti akumuliatoriaus tiekiamos įtampos svyravimus, esant dideliems momentiniams srovės poreikiams. Na, o bendra stiprintuvų pareikalaujama srovė gali siekti net 100 A ir daugiau. Esant tokiai srovei, akumuliatoriaus įtampa krenta iki 2-3 voltų, automatiškai mažėja stiprintuvų galia, didėja garso signalo iškraipymai, trumpėja akumuliatoriaus ir generatoriaus tarnavimo laikas. Montavimas Garsiakalbius montuojant į standartines, gamykloje jiems numatytas vietas atsiranda nemažai problemų: šalia prastos garso kokybės, automobilio viduje girdimas daug didesnis triukšmas, kuris dažniausiai kompensuojamas garso lygio kėlimu. Toks automobilis kelia gerokai daugiau triukšmo ir išorėje. Tačiau galima atlikti dalinį arba pilną automobilio triukšmo izoliacijos gerinimą. Toks variantas leidžia pagerinti garso kokybę, sumažinti triukšmo skleidimą į aplinką. Be to, mažiau apkraunami tiek garsiakalbiai, tiek ir stiprintuvai, nes sukurti reikalingą garsą automobilio salone užtenka mažesnės galios. Normalaus salono paruošimo indikatorius yra toks, kad važiuojant 120-160 km/h greičiu uždarytais langais vairuotojas su priekyje sėdinčiu keleiviu galėtų susikalbėti, nekeldami balso ir neįtempdami klausos. Laidai Gaila, tačiau dažniausiai automobilių savininkai į laidus beveik nekreipia dėmesio, todėl dažniausiai pasirenkami patys pigiausi laidai. Gi iš tikrųjų nuo laidų priklauso labai daug… Minimalus reikalavimas – komponentinėms kolonėlėms naudoti išgryninto vario (OFC) 1,5 kvadratinio milimetro, žemo dažnio kolonėlėms – 2,5 kvadratinio milimetro skerspjūvio laidus. Magnetolos maitinimo pajungimui turėtų būti naudojamas mažiausiai 2,5 mm2, o vienam dviejų kanalų stiprintuvui, jeigu jo galia ne didesnė kaip 30 W kanalui – ~10 mm2 laidas. Stiprintuvo maitinimą geriausia pajungti su ne mažesnio, nei 20 mm2 skerspjūvio kabeliu. Linijinius laidus, jungiančius aparatą ir stiprintuvą, visada verta rinktis maksimaliai kokybiškus. Nebūnant specialistu, išoriškai sunku nustatyti tokio kabelio kokybę, todėl reikėtų pasikliauti informacija ant paties kabelio, kaina bei gamintojo vardu. Patartina rinktis laidus ir kabelius, ant kurių yra nurodyta srovės tekėjimo kryptis. Paprastai tokių laidų gamybai naudojamos sudėtingos gyslų pynimo technologijos, taip pat ir ypatinga metalo sudėtis. Artūras Miežlaiškis