Duomenų perdavimas radijo ryšiu
Interneto vystymosi laikais tinklo technologijos leidžia prisijungti prie informacinio kompiuterių pasaulio, kuris gali rastis netikėčiausiose vietose. Viena iš tokių galimybių leidžia tinklai, kurie naudoja radijo ryšį, arba, radijo tinklai.
Radijo tinklai perduoda duomenis tais atvejais, kai organizuoti optinio kabelio ar kokio kito kabelio fiziškai neįmanoma, ar turimi ryšio kabeliai nepatenkina vartotojų dėl informacijos greičio perdavimo, arba jų manymų yra ekonomiškai netenkinami.
Kompiuterinius tinklus galima padalinti į tris lygius – tai globaliniai ir nacionaliniai tinklai WAN (Wide Area Network), regionaliniai miesto arba rajono (Metropolitan Area Network) ir įmones lokaliniai tinklai LAN (Lokal Area Network).
Kokiame lygyje radijo ryšio naudojimas yra ekonomiškai pateisinamas? Jų naudojimas yra pateisinamas kuriant tinklą LAN.
Dabar apžvelgsime kokie įrenginiai gali būti naudojami kuriant radijo tinklą duomenų perdavimui, pagal kokius požymius jie kvalifikuojami ir ko galima tikėtis iš vienų ar kitų įrenginių.
Pirmiausiai įrenginius galima kvalifikuoti pagal radijo dažnių parametrus, pagrindinis iš kurių yra radijo dažnis, kuriame šie įrenginiai dirba. Priklausomai kokiame dažnyje dirba įrenginiai, priklauso tokie rodikliai, kaip ryšio nuotolis, informacijos perdavimo greitis ir reikalavimai atlikti “tiesioginį matomumą”, ryšio kokybės priklausomybę nuo oro sąlygų. Daugiausiai platinami dažnių diapazonai, skirti duomenų perdavimams, tai 136-174 MHz, 400-512 MHZ, 820-960 MHZ, 2,4GGz, 5 GGz, 10-12 GGz, 30-35 GGz ir didesni. Parametrų priklausomybe tokia: kuo didesnis dažnis, tuo didesnis gali būti duomenų perdavimo greitis, mažesnis nuotolis, aukštesni reikalavimai tiesioginio matomumo atsekimui ir didesnis jautrumas oro permainoms. Ši priklausomybe vaizduojama sekančiais pavyzdžiais, parodantis kokių ryšio parametrų galima pasiekti naudojant skirtingu diapazonų dažnius:
136-174 Mhz – greičio duomenų perdavimas iki 19.2 Kb/s, ryšio nuotolis iki 50-70 km, ryšis gali būti atliekamas “iš už kampo” ir už horizonto, dėka radijo spindulio kelio praėjimo lūžio prie žemės. Ryšio parametrai praktiškai nepriklauso nuo oro sąlygų.
400-512 Mgz –duomenų greičio perdavimas iki 128Kbit/s, ryšio ilgis iki 40-50 km. Galimas radijo ryšis signalų priėmimo, dėka atspindžio nuo įvairių pastatų ir konstrukcijų, kalnų ir t.t.
800-960 MHZ diapazonuose ir daugiau yra galimybes organizuoti kanalą su duomenų perdavimo greičių daugiau negu 2Mbit/s, tuo pačiu tarp antenų turi būti tiesioginis matomumas. Sudažnino didėjimų didėja orų sąlygų poveikis ir mažėja ryšio nuotolis, nes radijo dažnio skleidimo sąlygos šiame diapozone prilygsta šviesos skleidimo greičiui.
Kitas svarbus parametras pagal kuriame skiriasi įrenginiai, tai spinduliuojančio signalo tipas. Siaurų juostų įrenginiai spinduliuoja į efirą signalus tokio spektro platumo: 25-200kGz, be to spektro spinduliavimo plotas didėja didėjant informacijos perdavimo greičiui. Siaurajuosčios sistemos turi labai didelius trukumus: jeigu diapazono dažnyje tokios sistemos atsiranda trukdžiai, tai ryšio kokybė ryškiai krenta.
Daugiau apsaugoti nuo trukdžių yra plačiajuosčiai įrenginiai. Jie naudoja signalus su spektro plotu keletą megahercų.Yra du variantai tokių sistemų.Viename iš jų naudojamas vienlaikinio perdavimo signalas ant kelių siaurų diapazonų. Jei ant kokio nors iš jų (arba ant kelių) atsiranda trukdžiai, sistema atpažįsta teisinga duomenų kryptį kuri atrenka didžiausia vienoda krypčių kiekį. Antrame variante plačiajuosčių sistemų signalai transliuojami viename dažnyje. Bet radijo modemas ant šio dažnio užsilaiko labai trumpa laiko dalį keletą milisekundžių, o paskui su modemu sinchroniškai pereina į kita dažnį. Tokių būdų tuo pačių laikų pasiekiami du rezultatai aukštas pasipriešinimas trikdžiams ir tam tikra informacijos apsauga nuo pasikėsinimų iš išorės, kadangi dažnio pasikeitimo nuostatos žino tik tai siuntėjas ir gavėjas. Be to tokia plačiajuostė sistema leidžia dirbti ant vieno dažnio diapazono keliems stacijoms tuo pačiu laiku, ne trukdydamos viena kitai, nes skirtingos stacijos naudoja skirtingus poetapinius dažnio pasikeitimus.
Trečias klasifikacijos metodas – tai tinklo kūrimo principas. Tinklas gali būti kuriamas pagal principą “taškas-taškas”, kai kartu dirba du įrenginiai, aprūpinti kryptingom antenom, arba pagal principą “žvaigžde”, kai keletą abonentų įrenginių, aprūpinti kryptingom antenom, palaiko ryšį su vienų centrinių įrenginių. Centrinis įrenginis dažniausiai su krypties diagramą.
Kitas parametras pagal kurį galima klasifikuoti duomenų perdavimą radijo ryšių įrenginius, tai protokolai, palaikomi įrenginiais.
Pats paprasčiausias variantas yra taip vadinami transparentiniai radijo modemai naudojami organizuoti radijo ryšį “taškas-taškas”. Transparentiniai radijo modemai dažniausiai turi sinchroninius prievadžius (portus) pajungtus įrenginių galus. Duomenų perdavimo greitis, yra 1,2Kbit/s iki E1. Dėka radijo modemų galima sujungti tarpusavyje dvi skaitmenines ATS arba du lokalinius tinklus (naudojant išorinius maršrutizatorius.)
Naudojant radijo modemus galima organizuoti prailgintos radijo ryšio linijos panaudojant tarpinius retransliatorius.
