Žvilgsnis
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis žmonių. Beveik kasmet prieš sausio 13-ąją mūsų politikai savotiškai bando atiduoti duoklę anų dienų dalyviams. Dalijami medaliai, privilegijos, kiti materialūs ir ne visai materialūs dalykai. Šiemet Seimui pateiktas pluoštas su valstybinių pensijų mokėjimo sistema susijusių pataisų, tarp kurių yra nuostata, kad valstybines pirmojo laipsnio pensijas automatiškai gaus visi pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariai.
Prieš kurį laiką specialiu įstatymu buvo įteisintos visuomenėje nevienareikšmiai vertinamos nemažos rentos Kovo 11-osios Akto signatarams. Dabar skubos tvarka Vyriausybei teikiamas projektas, kuriame numatyta, kad pirmojo laipsnio valstybinės pensijos bus mokamos pirmosios Vyriausybės nariams, kuriems sueina pensinis amžius arba jie tampa pirmos ar antros grupės invalidais. Šiuo metu tokia pensija siekia 552 litus.
Pirmajai po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybei vadovavo Kazimiera Prunskienė, jos pavaduotojai buvo Algirdas Brazauskas bei Romualdas Ozolas. Iš viso Vyriausybėje buvo 17 ministrų.
Vaidotas Antanaitis vadovavo Miškų ūkio ministerijai, Leonas Ašmantas – Energetikos ir kuro, Kostas Birulis – Ryšių, Jonas Biržiškis -Susisiekimo, Algis Dobrovolskas – Socialinės apsaugos, Rimvydas Jasinavičius – Pramonės, Vytautas Petras Knašys – Žemės ūkio, Romualdas Kozyrovičius – Materialinių išteklių, Darius Kuolys – Kultūros, Pranas Kūris – Teisingumo, Marijonas Misiukonis – Vidaus reikalų, Algimantas Nasvytis – Statybos ir urbanistikos, Algis Navickas – Ekonomikos, Juozas Olekas – Sveikatos, Algirdas Saudargas – Užsienio reikalų, Romualdas Sikorskis – Finansų, Albertas Sinevičius – Prekybos.
Naujų privilegijų įstatymo rengėjai tikina, kad buvusiems ministrų kabineto nariams garantavus pirmojo laipsnio valstybines pensijas, būtų “įvertinti pirmosios Vyriausybės nuopelnai atkuriant nepriklausomą Lietuvos Respubliką”. O kaip tuomet reikėtų įvertinti kitų tūkstančių Lietuvos žmonių nuopelnus? Tų, kurie kur kas labiau negu ministrai rizikuodami savo gyvybėmis stovėjo prie Seimo rūmų, televizijos bokšto ir buvo pasiryžę savo kūnais užtverti kelią sovietiniams tankams. Ar jų nuopelnai tikrai mažesni negu kai kurių pirmosios Vyriausybės ministrų? Vargu. Bet tiems žmonėms niekas valstybinių pensijų skirti net neketina. Priešingai – vakar 1991 metų sausio pučo dienomis per sovietų kariškių siautėjimą žuvusių Lietuvos piliečių artimieji skundėsi Prezidentui, jog pasigenda valdžios dėmesio jų problemoms.
Nuo pat Sąjūdžio laikų pradėta kritikuoti ydinga iš sovietmečio atkeliavusi privilegijų sistema, tačiau juo labiau tolstame nuo to meto, juo dažniau jos prisimenamos ir vis dosniau seikėjamos, tarsi kitokių būdų įvertinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrime dalyvavusių žmonių nuopelnus nėra ir negali būti. Įdomiausia, kad šios iniciatyvos apdalyti visus buvusios pirmosios Vyriausybės narius valstybinėmis pensijomis motyvų deramai negali paaiškinti net Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Jų teigimu, tai politinis sprendimas, ministerija atlikusi tik techninį darbą – parengė projektą ir dabar teikia Seimui.
Kas tie politikai ir kada buvo priimtas tas “politinis sprendimas”, rašytinių žinių kol kas aptikti nepavyko. Nieko nuostabaus, jog kai kurie politikai, ne taip seniai karštai priešinęsi specialių signatarų rentų įstatymui, yra nusiteikę taip pat priešintis ir šioms iš Vyriausybės į Seimą atkeliaujančioms pataisoms. Seimo Liberalcentristų frakcijos narys Artūras Melianas teigia prieštarausiąs joms, nepaisydamas to, kad šįkart kalbama apie gerokai mažesnes sumas. Turbūt tikrai reikėtų sutikti su parlamentaru: jei žmogus yra nusipelnęs valstybei, jo nuopelnai turi būti įvertinti ordinais, apdovanojimais ar kitokiais pagarbos ženklais. Bet kuo dėta pensijų sistema?
