Kūčių tradicijos

Parengė Sandra Sirvidienė

Lietuviams Kūčios – viena iš svarbiausių švenčių. Senovėje lietuviai per Kūčias atsisveikindavo su senaisiais metais, o per Kalėdas švęsdavo Naujųjų metų sutikimą. Dabar Kūčios tapatinamos su krikščioniškąja švente – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis.

Kūčių pavadinimas kilęs iš pagrindinio šios šventės patiekalo pavadinimo kūčios. Tai svarbiausias apeiginės Kūčių vakarienės valgis, kuris skirtas šeimos nariams, namiškiams ir protėvių vėlėms. Per apeiginę vakarienę pirmus kąsnius ir gurkšnius aukodavo vėlėms ir derlių lemiančioms dievybėms, po to indą su kūčia siųsdavo aplinkui stalą. Jos visi turėjo paragauti. Kūčią gamindavo iš daigintų kviečių, žirnių, pupų, aguonų, riešutų, kanapių. Viską sumaišydavo su medumi pasaldintu vandeniu. Apeiginis kūčios valgymas turėjo lemti derlingus, vaisingus ateinančius metus.

Kūčios – šeimos šventė. Per jas susirenka visi šeimos nariai į namus, net ir iš tolimesnių vietovių. Tai – šventa šeimos apeiga, sustiprinanti šiltus šeimyninius ryšius. Jeigu tais metais kuris šeimos narys yra miręs arba negali dėl rimtų priežasčių vakarienėje dalyvauti, paliekama tuščia vieta prie stalo. Ant mirusiojo šeimos nario lėkštės statoma maža žvakelė, kuri uždegama per vakarienę. Tikima, kad mirusiojo vėlė dalyvauja Kūčiose kartu su visais. Nuo seno Lietuvoje buvo įprasta tokį vakarą į svečius pasikviesti ir netoliese gyvenantį vienišą kaimyną. Jei dėl ligos ar kitų priežasčių jis pats ateiti negalėdavo, tai jam pavalgyti nuo Kūčių stalo nunešdavo.

Kūčioms pradėdavo ruoštis nuo pat ankstyvo ryto. Baigiant metus ir pradedant naujus, buvo labai svarbu išvalyti namus, pervilkti lovas švariais skalbiniais, nusiprausti, persirengti švariais drabužiais. Seniau prausdavosi pirtyse. Šis apsivalymas turėjo ir simbolinę prasmę – apsaugoti nuo visokio blogio, ligų. Iki Kūčių reikia atlikti svarbiausius darbus, grąžinti skolas, susitaikyti su žmonėmis, kad kitais metais nebūtum paskendęs skolose ir sutartum su aplinkiniais. Tai savotiškas ir dvasinis apsivalymas. Vyrai Kūčių dieną sunešdavo malkas į pastogę, susitvarkydavo įrankius, padargus, kieme takelius nukasdavo, išvalydavo gyvuliams gardus, pakreikdavo šieno. Moterys tvarkėsi namuose.

Kūčių dieną kambarį daugelyje Lietuvos vietų puošdavo „sodu“, iš šiaudelių ir medelių padarytais paukšteliais, eglių, pušų, kadagio šakelėmis. Šiandien puošiama eglutė. Eglutės puošimas palyginti yra nesenas reiškinys Lietuvoje. Iš pradžių ją puošdavo šiaudiniais, pačių padarytas žaisliukais, iš tešlos keptomis figūrėlėmis, obuoliukais, riešutais, saldainiais, vatos gumulėliais, žvakutėmis, vėliau pradėta puošti ir pirktiniais žaisliukais. Kai kuriuose Lietuvos regionuose trobos kampe pastatydavo trijose vietose perrištą javų pėdą. Nuo seno Kūčių vakarą daugelyje sodybų degindavo graudulinę žvakę, kūrendavo beržines pintis ar kelmus, pliauskas. Buvo svarbu, kad visą vakarą degtų ir neužgestų židinys.

Moterys Kūčių dieną paprastai ruošdavo valgius vakarienei ir pirmajai Kalėdų dienai. Nuo seno Lietuvoje buvo paprotys pasninkauti. Šios tradicijos daugelis lietuvių laikosi ir dabar. Ypač svarbu, kad Kūčių vakarienėje nebūtų jokių mėsiškų valgių.

Kūčių stalas paruošiamas taip: ant pliko stalo dedamas glėbelis smulkaus šieno, kuris išskirstomas lygiu sluoksneliu po visą stalo paviršių. Tai simbolizuoja Jėzaus gimimą tvartelyje ir tai, jog jis gulėjo ėdžiose ant šieno. Stalas su šienu užtiesiamas balta staltiese, išdėstomos lėkštės ir papuošiama žvakėmis, eglių šakelėmis. Viduryje stalo dedama lėkštelė su tiek paplotėlių, kiek bus žmonių prie stalo.

Šienas, paklotas po staltiese, turi ir magišką prasmę. Nuklojus stalą, jo nunešdavo gyvuliams. Traukdavo šiaudus iš po staltiesės ir burdavo: kieno ilgiausias šiaudas, tas ilgiausiai gyvens. Merginoms kartais ilgas šiaudas reiškė ilgą senmergystę. Storas šiaudas reiškė turtingą, laimingą gyvenimą.

Ant stalo dedama 12 valgių. Senovėje buvo paprotys dėti 9 patiekalus. Tai atitiko devyndienę Mėnulio kalendoriaus savaitę. Skaičius 12 simbolizuoja visų metų mėnesius, o pagal krikščioniškas tradicijas 12 Jėzaus apaštalų. Valgius gamindavo be mėsos: žuvį, silkę, kūčiukus su aguonų pienu, kisielių, džiovintų vaisių sriubą, žieminių ir džiovintų daržovių mišrainę, grybus, virtas bulves, raugintus kopūstus (be mėsos), duonos.

Prie stalo sėsdavo tik sužibus Vakarinei žvaigždei. Visiems susėdus, pirmiausiai buvo sukalbama malda. Kūčios – paskutinis Advento vakaras, todėl stengiamasi jį praleisti santūriai. Vakarienė pradedama kalėdaičio (paplotėlio) laužymu. Seniau būdavo laužomas ruginės duonos kepalėlis, vadinamoji Kūčių duona. Visi šeimos nariai pasikeičia kąsniukais ir linkėjimais. Prisimenami mirusieji. Daugelis dar iki šiol laikosi papročio per Kūčias nenukraustyti stalo arba palikti maisto sugrįžusioms artimųjų vėlėms. Joms šalia maisto paliekama ir uždegta žvakelė.

Per Kūčių vakarienę labai svarbu paragauti kiekvieno valgio. Kai kur Lietuvoje buvo tikima, kad tas, kuris ilgiau per Kūčias valgys, ilgiau gyvens, tam tėvo ūkis atiteks, arba kas pirmas Kūčias pavalgys, tam ateinančiais metais darbai geriau seksis.

Nuo seno Kūčių vakarui teikiama magiška, stebuklinga prasmė. Kūčių diena turtinga būrimais, prietarais, tikėjimais. Buvo tikima, kad jei Kūčių dieną iš miško parsiveši bent vieną vežimą malkų, visus metus darbai seksis. Žemaitijoje sakydavo, kad iki Kalėdų miške nevalia kirsti malkų. Jei nepaklausysi, ramybės neduos numirėliai. Sakoma, kad jei per Kūčias kam nors ką paskolinsi, tai jam kartu ir savo laimę atiduosi. Negalima siūti, nes priešingu atveju avims galvos svaigs, gyvuliai sunkiai prieauglio susilauks. Tikėta, kad verpti, malti, malkų skaldyti, kulti taip pat negalima, nes triukšmingi darbai gali supykinti Perkūną, o šis sukels ateinančių metų didžiules vasaros audras, jos pakenks pasėliams, gyvuliams, trobesiams, žmonėms.

Sakoma, kad Kūčių naktį dvyliktą valandą gyvuliai ima tarp savęs kalbėtis, tačiau žmonėms nevalia jų klausytis, nes tas, kas jų kalbą išgirsta, greitai miršta. Manoma, kad šuliniuose tą valandą vanduo virsta vynu.

Kūčių vakarą buvo paprotys aplankyti bites. Bitininkai eidavo vieni pas kitus, dalindavosi medumi. Daugelyje vietovių lankydavo sodą, apraišiodavo medžius. Apie Panevėžį šeimininkas po Kūčių turėdavo aplankyti visus laukus, juos peržegnoti ir pasimelsti. Visi šie veiksmai turėjo lemti geresnį derlių kitais metais.

Burtai

Per Kūčias galima išburti savo ateitį:

* Reikia įsipilti į dubenį vandens ir sukti jį tol, kol atsiras verpetas. Tada įmesti du angliukus. Jei vanduo juos suneš į krūvą – ištekėsi, jei ne – liksi viena.

* Į dubenį vandens įmetus rūtų vainikėlį reikia žiūrėti kurion pusėn jis plauks. Jei vainikėlis plaukia link merginos – sulauks piršlių, jei į kitą pusę – ateinančiais metais vestuvių nešoks.

* Reikia išbėgti į kiemą, užsimerkus paimti glėbį pagalių, po to parsinešti namo ir suskaičiuoti. Jei porinis pagalių kiekis – ištekėsi.

* Jei nori sužinoti, iš kurios pusės jaunikio sulauksi, išeik į lauką, spirk batą per vartus ar per namo stogą. Į kurią pusę batas atsisuks, iš tos pusės ir jaunikis pasirodys.

* Kūčių vakarą išeik į lauką ir klausykis, kurioje pusėje išgirsi šunį lojant, toje ir tavo būsimasis.

* Savąjį galima susapnuoti, jeigu kitiems namiškiams sumigus po kūčių, pasidarysi tokį mišinį – nuopirštis druskos, nuopirštis miltų, tiek pat pipirų, tiek pat cukraus ir vandens – ir suvalgysi. Tik atsigulti reikia ne į lovą, o prie pirkios slenksčio, ten, kur dvasios vaikščioja.

* Prieš einant gulti reikia prisivalgyti daug sūrios silkės. Naktį sapne būsimasis atneš gerti.

* Apie poringus metus galima sužinoti paėmus saują žirnių, pupų, riešutų ar kūčiukų. Jei porinis skaičius – poringi metai, jei neporinis – neporingi.

* Reikia klausytis ir kur pirmas gaidys gieda – iš tos pusės jaunikis. Arba iš ten, iš kur vėjas pučia.

* Po mažomis lėkštutėmis padedama rūtos šakelė arba žiedas, kryžiukas, pinigėlis ir kt., kokią lėkštutę atversi, tas laukia kitais metais.

* Į vandenį pilamas lydomas vaškas, iš susidariusių figūrėlių spėjama ateitis.

Pagal Kūčių dienos orus spėjamas ateinančių metų derlius:

* Jei Kūčių diena saulėta – kitais metais gali tikėtis gero pupų ir žirnių derliaus, jei lyja – miežiai gerai derės.

* Jei naktis žvaigždėta, giedra – tai ženklas, kad ateinančiais metais gyvuliai gerai augs, bus daug vaisių, miško gėrybių, o jei apsiniaukusi – bus geras javų derlius.

Kūčių valgiai

Kūčių valgiai turi savo simbolinę prasmę. Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, be to tai skalsos, laimės simbolis. Žirniai simbolizuoja išvaryto iš Rojaus Adomo ašaras. Kviečiai – skalsos simbolis. Grūdų mišinys – derlingi metai. Medus – šviesos ir sveikatos simbolis. Kūčiukai simbolizuoja arba meilės vakarienę arba duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti. Žuvis ir silkė – pasninko valgis.

Aguonų pienas

Aguonos nuplaunamos, užplikomos verdančiu vandeniu, nupilamos ir paliekamos valandai brinkti. Paskui trinamos specialiame inde arba keletą kartų (4–5 kartus) permalamos mėsmale. Baigus trinti, užpilamos virintu vandeniu ir paliekamos kelioms valandoms. Prieš geriant pasaldinamos cukrumi ar medumi. Aguonpieniu užpilami kūčiukai.

Spirginė

Šis patiekalas dar vadinamas spirgute, kanapių druska. Kanapes reikia nuplauti, apdžiovinti, sugrūsti ir pakepinti keptuvėje kol paruduoja. Tada suberti į indą, įdėti druskos, svogūnų, pipirų ir grūsti, kol pasidarys miltai. Paskui dar pakepti keptuvėje. Į kanapių druską dažosi virtas bulves. Kartais vietoj kanapių naudoja linų sėmenis.

Spanguolių kisielius

Spanguoles nuplauti ir surišti į drobę, tada sudaužyti ant lentelės. Sultis supilti į dubenėlį, padėtą po lentele. Drobė su spanguolių likučiais nardinama į vandenį ir spaudoma rankomis, kol mazgelyje lieka tik uogų žievelės. Sultys atskiedžiamos, ant mažos ugnies užvirinamos ir nukošiamos. Paskui maišant pilamas į vandenį su cukrumi išleistas krakmolas. Maišant verdama apie 5 minutes. Vietoj spanguolių galima naudoti bruknes, kitus vaisius ar uogas.

Grybai

Valgomi marinuoti, virti su svogūnais, pipirais ir lauro lapeliais. Sūdytus grybus reikia numirkyti, smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su rupiai tarkuotu obuolių, smulkiai trintais svogūnais, užpilti aliejumi. Galima kepti aliejuje džiovintus baravykus. Grybai taip pat troškinami ir su kopūstais bei aliejumi.

Grybų maltinukai

Džiovintus grybus išvirti ir smulkiai supjaustyti arba sumalti mėsmale. Pridėti pipirų, sukapotų svogūnų, miltų, įpilti truputėlį vandens, išminkyti ir daryti suplotus kukulius ir kepti su aliejumi keptuvėje.

„Kliunkė“

Atskirai išvirti žirnius ir skustas bulves. Išvirusias bulves sutrinti, žirnius tik apgrūsti. Sudėti viską į vieną puodą ir grūsti taip, kad žirniai liktų apysveikiai. Valgyti su raugintais kopūstais, cibulyne, silke, žuvimi.

Kopūstai

Raugintus kopūstus galima užpilti su aliejumi ir kepti su svogūnais. Valgyti su karštomis bulvėmis arba pupelėmis. Taip pat kopūstai dar troškinami su džiovintais grybais. Kartais baigus virti įdedama silkės.

Kūčiukai

Kepami iš pasūdytos mielinių miltų su mielėmis ar be mielių tešlos. Kad kūčiukai būtų trapesni į tešlą įpilama truputį aliejaus. Minkant kartais į tešlą įberiama aguonų ir cukraus. Pakilusią tešlą reikia sukočioti į volelius ir supjaustyti mažais gabalėliais ir kepti.

Silkė

Išvalyta, bet nemirkyta silkė valgoma su keptais svogūnais ir karštomis bulvėmis. Silkę galima supjaustyti gabaliukais, pridėti susmulkintų ir aliejuje apkepintų kapotų grybų. Taip pat silkė gaminama su tarkuotomis keptuvėje su aliejumi ir svogūnais apkepintomis morkomis.

Sriubalynė (cebulynė, cibulynė, rasalynė)

Išvalytas silkes suvynioti į popierių ir dėti ant žarijų arba pakasti po karštais pelenais. Popieriui pajuodus, ištraukti, nuvalyti, dubenėlyje sutrinti mediniu šaukštu, užpilti virinto vandens, išmaišyti, nukošti. Į skystį gausiai pridėti svogūnų griežinėlių, maltų karčiųjų pipirų, truputį rūgšties – burokų arba acto, druskos. Kai kur svogūnus su silke trina kartu. Valgo šaltą su virtomis bulvėmis.

Šaltiniai:

Dundulienė P. Lietuvių etnologija. Vilnius, 1991.
Dundulienė P Lietuvių šventės: tradicijos papročiai ir apeigos. Vilnius, 1991.
Vyšniauskaitė A. Mūsų metai ir šventės. Kaunas, 1993.
Kudirka J. Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius, 1993.