Vakarinis puošnumas

Norisi atrodyti grakščiai, patraukliai, madingai, bet kartu ir nepretenzingai. Vakariniai drabužiai padeda sukurti gerą, šventišką nuotaiką. Jie labiau negu bet kurie kiti rūbai turi atitikti individualias išvaizdos ir charakterio savybes, laikyseną, stilių, suteikti kuklumo arba ekstravagantiškumo.

Paprastai vakarinės suknelės siuvamos ilgos, tačiau, atsižvelgiant į progą ir vietą, galimi ir kiti variantai.

Vakariniai drabužiai, skirti namų iškilmėms, įgauna ramią, santūrią formą. Juose vengiama labai aštrių spalvinių sprendimų, brangių blizgančių audinių. Be suknelių, kostiumėlių, dėvimi ansambliai iš tamsaus lygaus sijono ir puošnios baltos ar kitos šviesios spalvos palaidinukės su rankovėmis ar be jų.

Vakariniam premjeriniam spektakliui tinka puošnesnės, atviresnės vakarinės suknelės, naudojama daugiau dekoratyvinės apdailos. Eilinių spektaklių metu dėvimuose drabužiuose vyrauja neutralios spalvos ir formos.

Per kokteilių tipo pobūvius, kurie organizuojami 17-19 val., dėvimos nesudėtingo kirpimo, kokybiško audinio neilgos suknelės.

Vakariniai drabužiai, skirti šokių baliams ar kitiems iškilmingiems pobūviams, atspindi pačius įvairiausius sprendimus. Suknelės gali būti labai atviros, paliekami nuogi pečiai, rankos, kaklas, modeliuojami gilūs skeltukai ir pan. Atsisakoma praktišką paskirtį turinčių elementų, tokių kaip rankovės, apykaklės arba joms suteikiama nauja dekoratyvi forma, nepriimtina kukliems kasdieniams modeliams. Prie šių drabužių būtinos papildomos šventinio tualeto detalės. Jos taip pat neturi būti praktinio pobūdžio (pvz., prie ilgos puošnios vakarinės suknelės netinka rankinis laikrodis). Čia dera brangūs papuošalai, blizgioji bižuterija, puošnūs šaliai ir pan. Batelių spalva ir faktūra derinama prie mažų rankinių.

Pastaruoju metu ilgas vakarines sukneles išstumia madingos su giliais skeltukais į apačią platėjančios kelnės bei platesnę paskirtį turintys trumpi drabužiai. Susiformavo net specialus terminas, apibūdinantis populiarią vakarinės suknelės rūšį, – maža juoda suknelė. Tokios kuklios, nesudėtingos formos suknelės gali būti dėvimos pačiomis įvairiausiomis progomis, o lengvai keičiami aksesuarai leidžia modifikuoti jų išvaizdą.

Šiuolaikinė vakarinių drabužių mada žavi siluetų paprastumu. Didesnis dėmesys skiriamas audiniams. Jie turi būti labai geros kokybės. Pasirenkant medžiagą, svarbu metų laikas, kuriuo rūbas bus dėvimas (vasarai – lengvesni audiniai, žiemai – storesni). Ypač madingi auksu ar sidabru žvilgantys, taip pat turtingos faktūros audiniai, su įaustais blizgučiais ar metaliniais siūlais, karoliukais. Tradiciniai vakarinių suknelių audiniai – aksomas, brokatas, gipiūras. Šiuo metu populiarūs organza, šifonas, tafta.

Kadangi vakariniams drabužiams plačiai taikomas siuvinėjimas, todėl dažniausiai naudojami vienspalviai audiniai, nors galimi ir stambūs efektingi raštai. Šalia visada populiarios juodos spalvos, vakariniams drabužiams taikomos ir kitos sodrios, ryškaus kolorito spalvos, taip pat ir švelnūs pasteliniai tonai. Tai priklauso nuo to, kokio efekto tikimės.

Ilgos, sudėtingo kirpimo, su drapiruotėmis vakarinės suknelės dėvimos iškilmingiausiomis progomis – Naujųjų metų sutikimo, vestuvių, jubiliejų metu ir pan.

Scenai skirti vakariniai drabužiai turėtų būti ryškių spalvų, aiškaus silueto, su daug dekoratyvių elementų, nes į juos žiūrima iš tolo, efektas turi būti matomas ir galinėse eilėse. Smulkios detalės, daug kirpimo linijų, margas audinio raštas nebus pastebimas. Scenoje gali būti taikomi ir labai drąsūs, naujosios mados kryptį atitinkantys modeliai, tačiau jų meninis sprendimas turi atitikti atliekamą kūrinį.

Nereikia pamiršti, kad scenai tinkantis rūbas juokingai atrodys dėvimas kitoje aplinkoje.

Vyriški išeiginiai kostiumai dažniausiai siuvami iš tamsesnių lygių vilnonių, šilkinių ar žakardinių audinių. Liemenė gali būti kaip priedas, siuvama iš to paties arba šilkinio audinio. Prie išeiginių kostiumų dėvimi balti ar pastelinių spalvų marškiniai, kaklaraištis, tamsios vienspalvės kojinės.

Jei kvietime parašyta: „juodas kaklaraištis“ (cravate noire, black tie), tai reiškia, kad turite vilkėti specialius oficialius drabužius – smokingą. Smokingas vilkimas su baltais marškiniais, juoda peteliške ir su liemens juosta. Marškinių priekis gali būti paprastas arba klostuotas. Rankovės susegamos priderintomis sąsagomis. Jei sąsagų neturite, galite išsiversti su paprastais baltais marškiniais, tačiau su smailia be sagučių apykakle. Tačiau, jeigu per metus tenka kelis kartus lankytis tokiuose pobūviuose, verta įsigyti sąsagas. Dabar prie smokingo dažniausiai dėvimos paprasto modelio kelnės, anksčiau kelnių šonuose būdavo dvi atlasinės juostos – galionai. Prie tokios aprangos dera juodos nestoros iki blauzdų vidurio kojinės ir lakiniai arba zomšiniai batai. Jeigu neturite lakinių pusbačių, galite apsiauti gerai nublizgintus juodus pusbačius su raišteliais. Peteliškė paprastai derinama prie liemens juostos, kuri gali būti iš puošnios medžiagos, tokios kaip šilkas, satinas ar aksomas. Vietoj juostos gali būti dėvima ir liemenė, kuri siuvama taip pat iš puošnios medžiagos, net su ryškiu raštu, nors dažniausiai būna iš juodos blizgančios medžiagos. Krūtinės kišenėlėje gali būti įkišta balta lininė nosinė su monograma ar be jos. Prie šios aprangos tinka balto šilko šalikas ir gražios pilkos zomšinės pirštinės. Su smokingu galima pasirodyti tik po 19 val.

Iškilmingiausiomis progomis, taip pat scenoje vyrai dėvi fraką. Kvietime į tokį pobūvį turi būti nurodyta apranga – baltas kaklaraištis (cravate blanche, habit, white tie). Frakas – tai juodas vilnonis kostiumas, kurio švarko atlapai yra juodo atlaso, o šoninė kelnių siūlė turi dvigubą šilko juostelę – galionus.

Švarkas neužsagstomas, priekyje trumpas, o užpakalyje siekia pakinklius. Kairėje frako kišenėje kyšo balta nosinaitė. Tinka tik balti marškiniai, su maža priekyje atverčiama apykakle ir balta peteliške, rankovės susegamos brangiomis sąsagomis. Batai specialūs – įsispiriami, be raištelių.

Tinka ir klasikiniai juodi lakiniai batai bei juodos šilkinės iki pusės blauzdų kojinės. Fraku vilkintis vyras neturėtų segėti rankinio laikrodžio, dera tik kišeninis su grandinėle. Prie frako tinkamas galvos apdangalas – cilindras. Frakas dėvimas tik po 20 val.

Moteris, lydima fraku pasipuošusio vyro, būtinai turi vilkėti ilga suknele, pasidabinusi brangiausiais papuošalais ir pirštinėmis. Daugelis vyrų smokingą ar fraką išsinuomoja, jei jie reikalingi labai retai.

Tiek pasipuošusioms moterims, tiek vyrams reikia nepamiršti ir apie deramą elgesį, laikyseną, manieras.

Drabužis – tik priedas prie vidinės elegancijos ir grožio.