Spalvų terapija virtuvėje

Prieš keletą dešimtmečių buvo įprasta dažyti virtuves paprastais aliejiniais dažais, dažnai pakankamai tamsiais, kad paviršius būtų mažiau teplus. Dar dabar galima rasti taip nudažytų virtuvių: buvo įprasta padengti sieną dažais iki maždaug 1.8 m aukščio nuo grindų. Šiuolaikiniai dizaineriai tokį sprendimą laiko visiškai netinkamu: tokiu būdu patalpos aukštis vizualiai mažinamas, o tamsios spalvos suteikia jai nepatrauklią ir niūrią išvaizdą. O juk virtuvė – vieta, kur dauguma šeimininkaujančių praleidžia nemažai laiko; be to, čia dažniausiai valgoma ir bendraujama. Šiuolaikinė virtuvė dažnai namuose vaidina svarbesnę rolę, nei svetainė.

Šioje patalpoje žmogus turi jaustis maloniai, todėl spalvos pasirinkimas priklauso nuo to, ar patiktų tokia aplinka jos aplinkoje daugiausiai laiko joje praleidžiančiam šeimos nariui. Spalvų pasirinkimas – svarbus ir atsakingas žingsnis, nes svarbu atsižvelgti iškart į keletą momentų, nulemsiančių šeimininkų nuotaiką ir patogų sugevinimą su nauja aplinka, baldais.

Spalva dizaineriams – galimybė „trumpai drūtai” perteikti interjero nuotaiką. Todėl spalva tokia svarbi, kuriant patalpos stilių: jos pagalba galima parodyti arba nusplėti šeimininkų charakterį. 

Kiekvienas nuo vaikystės jaučia trauką vienoms ar kitoms spalvoms, išskirdamas jas iš bendros spalvinės gamos ir rinkdamasis interjerui, rūbams, automobiliui ir t.t. Spalva yra labai svarbus virtuvės dizaino elementas jau vien dėl to, kad kuria  nuotaiką. Tinkama spalvų kombinacija gali padaryti virtuvę gyvybingesnę ir žavesnę, o nesuderintos – paversti niekais visas pastangas, įdėtas kuriant virtuvės dekorą.

Spalva daro įtaką, kuriant kambario nuotaiką. Vis dažniau skiriamas dėmesys spalvų derinimui, todėl virtuvės baldų, buitinės technikos, grindų bei kitų paviršių gamintojai vartotojui siūlo vis daugiau pasirinkimo galimybių.

Populiariausios virtuvės spalvos: rudų, geltonų, raudonų, žalių ir mėlynų atspalvių, nors pastelinės spalvos sugrąžino į madą senovišką stilių – kuklią eleganciją.

Greta spalvos pasikeitė ir paviršinė struktūra: nuo nerūdijančio plieno peršoko ant natūralios medienos, nuo stiklo ant poliruotų paviršių. Dažyti, plastikiniai, laminuoti ar natūralūs virtuvės baldų fasadai gali būti įvairiausių spalvų, diktuojamų mados ir logikos, spalvos ir faktūros derėjimo, fasadų, stalų, spintelių formos. Spalva turi turėti labai svarbią savybę – universalumą. Dažnai ultramadingi spalviniai sprendimai greitai praranda aktualumą. Todėl dizaineriai siūlo rinktis ramias, „prigesintas” baltą ir pilką, kurios visada bus madingos. Svarbu ir tai, kaip konkreti spalva prigyja konkrečios šeimos būste. Ryškios, įdomios spalvos greitai pabosta, žmonių nuotaika ir pomėgiai su laiku keičiasi, o spalva išlieka ta pati. Neutralios spalvos neužgožia visko aplink, jos „įsilieja” į bet kokį interjerą, prisitaikys prie bet kokios šeimos ir neslėgs šeimininkų.

Spalvomis galite vizualiai padidinti ar sumažinti patalpas. Jeigu virtuvei nekeliamas uždavinys pritraukti daugiausiai dėmesio, tai šią patalpą galima apipavidalinti tomis pačiomis spalvomis, kokios parinktos visam vientisos erdvės interjerui. Vis dėlto virtuvei galima rinktis šiek tiek ryškesnius tonus, nei kambarių sienų. Dizaineriai rekomenduoja rinktis šviesius ir „švarius” tonus (šviesiai mėlynus, šviesiai žalius, sidabro pilkumo  arba šviesiai kreminius atspalvius, taip pat šviesiai rausvus, citrinos geltonumo, šviesiai oranžinius ir kitus šiltų tonų atspalvius). Tai padės vizualiai padidinti nedidelę erdvę ir nuteiks maloniai, nevargins. Kita vertus, šalti tonai didelę patalpą dar vizualiai padidins. 

Jeigu mėgstama spalva – pakankamai radikali, geriau ją rintis akcentui, o ne pagrindiniam tonui. Variantų daugybė: iškloti grindis mėgstamos spalvos plytelėmis arba tos pačios spalvos indais užpildyti lentynas.

Ryškios spalvos, panaudotos dideliais kiekiais, vargina akis, todėl visos darbinės zonos turi būti kuriamos ramių, neerzinančių spalvų. Monotoniją maloniai paįvairins nedidelės ryškios dėmės: paveikslai, indai, gėlės, vaisiai).

Pagrindinės spalvos, kurios veikdamos akį, turi gydantį poveikį, yra raudona, geltona, mėlyna ir žalia.

Tyrimai rodo, kad raudona spalva gali pagreitinti pulsą ir kvėpavimo dažnį, taip pat – pagerinti apetitą. Raudoną spalvą dizaineriai virtuvei siūlo neatsitiktinai: raudona, kaip ir geltona ir oranžinė, skatina ir didina apetitą, padeda geriau įsisavinti maistą.

Vis dėlto ši spalva emocionaliai „kaitina” atmosferą, be to, vizualiai koreguoja erdvės dydį, todėl mažoje virtuvėje netinka daug sodrių raudonos-oranžinės spalvų, tamsiai raudonos-geltonos  atspalvių: patalpa atrodys ankštesnė, nei yra iš tiesų. Jeigu virtuvėje tik gamina, bet nevalgoma, raudona labiau tiks valgomajam, o virtuvei geriau rinktis šaltesnius, „šviežius” mėlynos ir žalios atspalvius, kurie asocijuojasi su natūralumu, gamta, sveikata.

Galima rinktis geltoną spalvą, saulėtą, ryškią ir gryną, primenančią citrinos aromatą ir šviežumą. Geltona spalva, ypač neryški (švelniai geltona), priverčia žmones pasijusti laimingesniais. Virtuvės prietaisai tokiu atveju gali likti įprastiniai balti. Baltos spalvos neturėtų būti per daug, kad virtuvė nevirstų laboratorija ir neprarastų jaukumo ir svetingumo auros. Pavyzdžiui, virtuvės spalvinei gamai gali būti parinktas vientisas dviejų artimų pastelinių spalvų derinys: blankai žalios ir neryškins gelsvos, o puikiu fonu joms tarnautų šviesiai pilki tonai. Kai ryškiai geltona yra naudojama kaip akcentas, ši spalva ypač patraukia dėmesį ir pagyvina visą virtuvę.

Balta spalva, kadangi kuria švaros įspūdį, lieka viena iš populiariausių. Šventiška ir griežta, ją ypač mėgsta dizaineriai. Balta tinka visur ir bet kokiam stiliui, ją lengva suderinti su aksesuarais. Šiek tiek atspalvio, ir baltos nuotaika gali kardinaliai pasikeisti.

Grietinėlės spalva, artima baltos giminaitė, nuo jos skiriasi šiltumu, jaukumu, ji sukuria ypatingą kamerinį pojūtį. „Švari” balta gali suteikti patalpai lengvą skaidrią atmosferą, ji pabrėžia erdvės surikiavimą, sutvarkymą, ją vizualiai didina. Vienas minusas – visiškai balta virtuvė gali atrodyti pernelyg steriliai ir šaltai, todėl dažniausiai balta derinama su kitomis spalvomis.

Šiandien pilka tapo tikra favorite: galimybė išgauti įvairiausius jos atspalvius taip sudomino dizainerius, kad pilka tapo dažniausiai naudojama spalva virtuvėms. Stebina jos atspalvių įvairovė: šviesiai pilka, plieno pilkumo, šilta kavos, pilkai žydra, grafito, smiltainio … Pilka suteikia galimybę išsirinkti gražią universalią neatsibostančią spalvą, kuri nedominuos patalpoje ir atrodys prabangiai ir kartu paprastai. 

Savo virtuvę galite paversti interjero elementų pagalba, pavyzdžiui, šviesiomis ąžuolo grindimis, medžiaginėmis žaliuzėmis.

Rinkdamiesi spalvas virtuvei, sekite keliais pagrindiniais patarimais: neutralios spalvos (rusva, gelsvai ruda, juoda, balta, kreminė ir pilki atspalviai) gali būti derinami su bet kokia spalva. Kadangi, puošiant virtuvę, virtuvės baldai reikalauja daugiausiai išlaidų, geriausia pasirinkti neutralų stilių, kuris derėtų prie bet kokių kitų dizaino elementų (lubų, grindų).

Geras dizaino sprendimas – pamėgdžioti atspalvius, kurie aptinkami gamtoje. Pavyzdžiui, mėlynas dangus ir įvairūs žalumos atspalviai, žemės ruda spalva su blyškiai geltona.

Šviesa, pabrėžiant spalvas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes jas paryškina ar sušvelnina.

Nesvarbu, kokias spalvas Jūs išsirinktumėte, interjero dizaino taisyklės pabrėžia, jog svarbu vieną spalvą laikyti pagrindine, o kitą kaip akcentą. Manoma, kad gera mintis nuspalvinti kambarį 60 – 30 – 10 trijų spalvų dalimis. Šešiasdešimt procentų turi sudaryti pagrindinė spalva (dažniausiai sienų ar virtuvės baldų); 30 procentų turi sudaryti šalutinė spalva, panaudota grindims, kilimėliams ir lango apipavidalinimui; ir akcentai, tokie kaip virtuvės indai, meno kūriniai, pagalvės ir kiti minkšti dalykai turi sudaryti paskutinius 10 procentų.

Monospalviniai deriniai naudingi, derinant atspalvius ir tonus. Šiek tiek ryškios, sodrios spalvos gali spalvų derinį paversti vienos spalvos vaizdu. Į papildančios spalvas įeina dvi spalvos, padėtos priešais viena kitą ant spalvoto rato, pavyzdžiui, purpurinė ir geltona, raudona ir žalia, ar žalsvai melsva ir oranžinė. Šis spalvų derinimo planas atneša stulbinančius rezultatus.