Jean Paul Gaultier

Jean Paul Gaultier augęs šeimoje, kurioje vos pavykdavo sudurti galą su galu, Jeanas Paulis dažnai lankydavosi pas močiutę, buvusią medicinos seserį. Reikia pripažinti, kad močiutę jis turėjo ypatingą, namuose priimdavusią pacientes ir joms teikdavusią įvairią pagalbą – nuo sveikatos patarimų, iki Taro kortų pranašysčių, nuo aprangos derinimo iki veido kaukių. Būdamas šešerių Jeanas Paulis nemokėjo nei žaisti futbolo, nei karstytis ant skersinio, tačiau buvo matęs visas televizijos laidas ir puikiai piešė. „Aš piešdavau močiutės klienčių „prieš” ir „po” eskizus. „Prieš” būdavo dabartinis vaizdas, „po” – tai, ką mačiau per televizorių, pavyzdžiui, Ava Gardner. Labai įdėmiai klausydavausi močiutės patarimų. Ji mane išmokė, kiek daug galima pasiekti drabužiais ir išvaizda. Ir padėjo suprasti žmonių psichologiją – mada yra susijusi su žmonių poreikiais, net jei jie nesugeba jų suformuluoti”, – vaikystę prisimena dizaineris.

Užaugęs moteriškoje kompanijoje (mama, močiutė, pusseserė) jis nesyk pripažino, kad šioji jam daug mielesnė nei vyriška. Išskyrus, jaunus vaikinus, žinoma. Jeanas Paulis atvirai prisipažįsta, kad jau paauglystėje skaitydamas Romeo ir Džuljetą suprato, jog Romeo jį domina kur kas labiau nei Džuljeta. Nepaisant to, kad vaikystėje močiutė duodama knygą apie gėjus pabrėžė: „Šie vaikinai yra ligoniai”. Jei ne jo didžioji meilė teisininkas Francis Menuge, „Jean Paul Gaultier” drabužių nebūtų: „Be jo palaikymo nebūčiau rizikavęs. Daugiausia, ką būčiau pasiekęs, – tai tapęs kurių nors mados namų dizaineriu”. Francis paskatino Jeaną kurti mados imperiją ir iki pat mirties (nuo AIDS 1988 m.) vadovavo verslui.

Nors pirmąją moterišką kolekciją Jeanas Paulis Gaultier pademonstravo dar 1976-aisiais, jo staigus išpopuliarėjimas prasidėjo tik praėjus beveik 15 metų. Tais pat metais, kai mirė Francis, į Gaultier kreipėsi Madonna prašydama sukurti sceninius drabužius jos pasauliniam turui. Aukso spalvos korsetas su torpedas primenančia liemenėle žmonių galvose amžiams Gaultier susiejo su Madonna, kuri, dizainerio nuomone, „puikiai atstovauja tai laisvamaniškai, ryžtingai ir liberaliai moteriai, kuri žaidžia moteriškumą, nors yra stipri kaip tikras macho”.Pasipylė šou, teatro, filmų kostiumų užsakymai, kvietimai vesti laidas. Ekspresyvusis dizaineris norėjo spėti visur: kūrė kvepalus, kolekcijas ir scenos kostiumus, įrašė repo dainą „How to do that”, vedė laidą „Eurotrash” („Man ji padėjo atsikratyti drovumo”, – sakė jis). Tačiau būtent „Eurotrash” Jeanui Pauliui pakišo koją siekiant „Dior” vyriausiojo dizainerio pozicijos. Mat Bernardas Arnault negalėjo vyriausiuoju dizaineriu matyti klouną su kiltu, aptarnaujantį tokias garbias klientes kaip princesė Diana. „Dior” pasirinko Johną Galliano (labiau mėgstantį kosmonauto kostiumą), o užgautos Jeano Paulio ambicijos išsiliejo tuo, kam jis iki šiol nesiryžo, nors puikiai mokėjo – pirmąja haute couture kolekcija 1997-aisiais.

Paklausi, o ką gi Jeanas Paulis žinojo apie haute couture? Penkerius metus (1970–1975 m.) jis dirbo su garsiais to meto meistrais: Pierre’u Cardinu, Jeanu Patou, Michaeliu Goma, Angelo Tarlazzi. Ir sako matęs paskutines kūrybinio haute couture gyvenimo valandas, kai visi ėmė „daryti biznį”. Tarkim, Pierre’as Cardinas savo teatru, namais, licencijų plėtra užsiėmė labiau nei kolekcijomis. „O dieną, kai už licencijų išdavimą atsakingas žmogus atėjo į ateljė, parodė atsineštą „Celine” suknelę ir pasakė „padarykite mums tokių daugiau, nes jos puikiai perkamos”, supratau, kad vėjo kryptis keičiasi”, – prisimena Jeanas Paulis.

Praėjus daugiau kaip 20 metų uždaram ir išpaikusiam haute couture pasauliui jis pristatė paryžietiškos elegancijos ir modernumo mišinį. Nors kolekcijos demonstruojamos salono atmosferoje, jose dalyvauja karališkos kilmės asmenys, o kvietimai – rašyti ranka, Jeanas Paulis drįsta podiumu paleisti džinsiniu drabužiu (tiesa, dailiai siuvinėtu) vilkinčią manekenę. „Pristatęs savo pirmąją kolekciją nebuvau tikras, ar kursiu antrąją. Supratau, kiek tai kainuoja. Be to, pasaulyje yra tik apie 200 aukštosios mados klienčių (ir jos greitai miršta), tad konkurencija – nežmoniška. Bet juk užuot nusipirkęs butą galiu sau leisti sukurti aukštosios mados kolekciją?” – juokavo dizaineris. Iš pirmosios kolekcijos buvo nupirktos dvi suknelės – vieną įsigijo „ištekėti labai norėjusi moteris”, kitą – Nicole Kidman.

Nicole Kidman, Catherine Deneuve, Cate Blanchett, Cher, Jennifer Lopez, Gwen Stefani, Naomi Watts – Gaultier drabužius dėvinčių įžymybių nors vežimu vežk. Tačiau pats dizaineris garsenybėms negailestingas: „Kai pradėjau dirbti mados srityje, aktorės prašydavo paskolinti suknelę vienam vakarui. Dabar jos ne tik skolinasi, tu turi joms sukneles nusiųsti, jas gražiai pasiūlyti, vėliau jos ne tik negrąžina drabužio, bet kartais jo net neapsivelka, nors jį puošei pagal jų pageidavimus. Tai vieninteliai žmonės, turintys ir progą, ir būtinybę apsivilkti prabangų drabužį, ir pakankamai pinigų, tačiau… nesumokantys”.

Kas tada yra dizainerio pajamų šaltinis? Jeano Paulio Gaultier sukurti kvepalai kultiniame moteriškų formų buteliuke ir vyriškieji „Le Male” yra vieni perkamiausių pasaulyje. Devynios linijos, prie kurių kasmet triūsia Jeanas Paulis, – taip pat sėkmingos. Tačiau visi Gaultier mados namų uždirbami pinigai investuojami į verslą, tad dizaineris gyvena iš… samdomo darbuotojo atlyginimo, kurį gauna nuo 2003-iųjų tapęs „Hermès” vyriausiuoju dizaineriu.. „Iš „Hermès” gaunamo atlyginimo aš maitinuosi, einu į kiną ir moku mokesčius. Aš nesiskundžiu –gyvenu gerai, man nieko netrūksta. Neturiu nei jachtos, nei privataus lėktuvo, tik nedidelį namą Paryžiuje su gražiu sodu. Nesu nei lošėjas, nei kolekcininkas. Meno šedevrai? Man visai tinka reprodukcijos”, – savo požiūrį dėsto Jeanas Paulis. Keistas požiūris Ralpho Laureno, Valentino ir kitų prabangių gyvenimų fone.

O gal ir ne. Ar gali daiktais būti apsėstas žmogus, kuriam nerūpi nei verslas, nei pinigai? „Nesu verslininkas, nesiekiu nei verslo diversifikacijos, nei jo plėtros. Neturiu jokių organizacinių gabumų. Mano ambicijos – sukurti kolekciją, bet ne daryti karjerą. Ir tą pačią dieną kai pagalvosiu, kad mano haute couture kolekcija padės man parduoti daugiau kvepalų ar aksesuarų, viską baigsiu”.