Iš pogrindžio – strėlės į kailių verslą
Greitu laiku išeiti gatvėn įsisupus į natūralius kailinius gali būti nesaugu.
Lietuviai pasekė Vakarų pasaulio pavyzdžiu ir jau pradėjo rengti akcijas tam, kad apgintų esą barbariškais būdais dėl kailių žudomus gyvūnus.
Tiesa, kol kas ši veikla mūsų šalyje dar slepiasi pogrindyje.
Tačiau Lietuvos didmiesčiuose, pačiose matomiausiose vietose, vis dažniau atsiranda plakatų, raginančių kovoti su natūralių kailių vartotojais ir švelniakailių gyvūnų augintojais.
Praėjusią savaitę tokiais plakatais buvo išklijuoti ir centrinėje uostamiesčio dalyje esantys kelio ženklai. Juose – žudomų gyvūnų nuotraukos su prierašais – “Mada, kuri žudo”, “Natūralaus kailio kaina” ir pan.
Plakatuose taip pat nurodytas ir interneto svetainės adresas, o joje – papildoma informacija tiems, kurie atkreipė dėmesį į nuotraukas.
Dienraščiui pradėjus domėtis, ar iš tiesų Lietuvos žvėrininkystės ūkiuose gyvūnai auginami tokiomis baisiomis sąlygomis, kaip tikinama interneto puslapyje, paaiškėjo, kad šį verslą dar nuo tarybinių laikų iki šiol tebegaubia paslapties šydas.
Vaizdai sukrečia
“Tam, kad jūs galėtumėte pasipuošti prabangiais lapės kailiniais, šie gyvūnai žudomi įkišus elektrodus į nasrus ir analinę angą, jie patiria didžiulį skausmą”, – tikina puslapio kūrėjai.
Nuotraukos šokiruoja. Jose užfiksuoti žudomi arba jau nužudyti gyvūnai. Kai kuriose iš jų – nudirtų žvėrelių lavonai, o po nuotraukomis smulkiai aprašoma, kokiu būdu kankinami gyvūnai, kurių kailius nešioja tie, kas gali sau leisti tokią prabangą.
“Kad apsivilktum norimus kailinius, reikia nužudyti 12-15 lūšių, 15-20 lapių, 60-100 voverių. Šie žvėreliai, tik dėl to, kad jų kailiai gražūs, visą savo gyvenimą priversti kankintis ankštuose narvuose, kol galų gale nužudomi, naudojant nehumaniškus metodus – dujas, spąstus, elektros srovę ar vėzdą. Dar daugiau – tam, kad būtų pagreitintas žvėrelių augimas ir taip padidėtų pelnas, kailių pramonėje yra įprasta naudoti hormonus. Bandymai turi nenormalių pasekmių – padidėja gyvūnų nervų sistemos jautrumas, dėl to jie pradeda žaloti save, ėsti savo gentainius, apkursta ir išsigimsta”, – rašo puslapio kūrėjai.
Kviečia kovoti
Svetainės autoriai teigia, kad interneto puslapis sukurtas visai neseniai. Greitu laiku jame bus publikuojami ir patarimai tiems, kurie planuoja rengti demonstracijas ir “kitus rekomenduojamus prieš kailių naudojimą nukreiptus veiklos būdus.”
Skaitytojai taip pat kviečiami papildyti svetainės statistinius duomenis ir parūpinti daugiau medžiagos apie kailių verslo užkulisius.
Puslapyje, pavadintame “Mada, kuri žudo”, žmonės raginami nepirkti iš kailio pagamintų drabužių ar dekoracijų. Be to, svetainės sudarytojai prašo parsisiųsti tinklalapyje esamus plakatus, juos “padalinti ir platinti ten, kur nusprendžia pats skaitytojas.”
Savo pavardes ir adresus slepiantys asmenys ragina surengti viešą akciją prie kailių salonų arba suorganizuoti diskusiją darbovietėje, mokykloje bei žmonių susibūrimo vietose.
Svetainėje nėra jokių kontaktinių telefonų, nurodytas tik elektroninio pašto adresas. Juo pabandėme susisiekti su puslapio kūrėjais.
Bijo “berniukų”
Tiesiogiai pasikalbėti su tokios veiklos propaguotojais nepavyko, tiesa, atsakymą į elektroninį laišką jie parašė.
Naujos interneto svetainės autoriai tikina, jog nežino, kas uostamiestyje kabina plakatus, tačiau tokius drąsuolius jie vadina kolegomis.
Nenorą viešinti savo pavardžių, organizacijos pavadinimo ir adresų jos nariai grindžia tuo, kad prieš kurį laiką rengė panašias akcijas Vilniuje, tačiau dėl to pateko žinomų verslininkų nemalonėn. Jų teigimu, organizaciją pradėjo persekioti vienos žinomos kailių pramonės firmos “berniukai”, kurie esą grasino susidorojimu.
Dar viena priežastis – nepasitikėjimas žiniasklaida. “Spauda labai įvairiai aprašė praeityje vykdytas akcijas Vilniuje ir Kaune. Buvo išspausdinta nemažai tikrovės neatitinkančios informacijos. Mūsų veiklą žurnalistai nušvietė, kaip beprasmiškas pasimetusių arba nežinia kieno papirktų paauglių sapaliones. Galime tik pasakyti, kad šia veikla užsiima įvairaus amžiaus išsilavinę ir išprusę žmonės”, – tikina gyvūnų globėjai.
Gandų patikrinti negali
Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis sako, kad žvėrininkystės ūkius ir tai, kas juose vyksta, nuo tarybinių laikų iki šiol gaubia paslapties šydas.
Jis pasakojo, kad prieš 30 ir daugiau metų lapės, audinės ir kiti žvėreliai, saugant jų kailius, būdavo marinami ditilinu – medžiaga, kuri paralyžiuodavo nervų sistemą, tačiau iškart nenumarindavo, todėl kailis būdavo diriamas nuo dar gyvų gyvūnų.
V. Gustaičio teigimu, Lietuvoje šį medikamentą naudoti uždrausta 1980 metais, tačiau gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas neįsitikinęs, kad šio medikamento žvėrininkystės ūkiai nenaudoja ir šiandien.
Sužinojęs, jog ir Lietuvoje susikūrė neformali organizacija, kuri kviečia mesti natūralius kailius į šalį ir gelbėti gyvūnus, V. Gustaitis apsidžiaugė: “Gal dabar kai kurie šio verslo juoduliai iškils į viešumą, juk visame pasaulyje yra organizacijų, kurių veikla bent jau palengvina švelniakailių žvėrelių laikymo sąlygas.”
Tiesą slepia tvoros
Anot jo, gyvūnų teises ginanti asociacija negali patikrinti ir kito fakto – kur patenka tai, kas lieka iš nudirtų gyvūnų. V. Gustaičiui teko girdėti, jog sumalus gyvūnų mėsą, ja šeriami likusieji fermų augintiniai.
“Mūsų asociacijos nariai negali patekti į fermas, jeigu nesulaukia oficialaus skundo, kurį galėtų ištirti. Niekas tokio skundo iki šiol neparašė, o tikrinti, kokiomis sąlygomis ten auginami gyvūnai, turi teisę tik Valstybinės veterinarijos tarnybos inspektoriai. Žvėrininkystės ūkiai yra privatūs, esu girdėjęs, kad patekti civiliam asmeniui į juos beveik neįmanoma. Kailių versle sukasi dideli pinigai, todėl viskas, kas vyksta už didelių vartų, yra slepiama. Norite įsitikinti – pamėginkite patys ten patekti”, – pasiūlė V. Gustaitis.
“Mariname humaniškai”
“Vakarų ekspresas” pasinaudojo V. Gustaičio patarimu ir pabandė išsiaiškinti, ar minėtame interneto puslapyje skelbiama informacija apie pasibaisėtinas gyvūnų auginimo sąlygas yra teisinga.
Dėl vizito kreipėmės į Kretingos žvėrininkystės ūkio administraciją. Bendrovės direktorius Algis Grabys, sužinojęs, kas paskatino domėtis jo verslu, suskubo neigti sklindančias kalbas ir patikino, kad nuo spaudos neturįs ką slėpti.
“Fermoje sudarytos tokios sąlygos, kokių net kai kurie žmonės neturi. Audines ir juodsidabres lapes maitiname subalansuotu maistu – žuvimi, subproduktais, gyvūnai gauna ir vitaminų. Marinimas taip pat vyksta humaniškai – pagal Europos Sąjungos standartus. Gyvūnus užmigdome dujomis. Fermą nuolat tikrina veterinarijos inspektoriai, todėl tai, ką matėte internete, su mūsų verslu tikrai nesusiję. Gali būti, kad nuotraukos darytos nelegaliuose ūkiuose”, – kalbėjo A. Grabys.
Vyriškis teigė, jog nudirtų gyvūnų kūnai išvežami į Rietavo utilizavimo cechą, kur yra termiškai apdorojami ir naudojami trąšų bei pašaro gamybai.
Direktorius iš pradžių netgi sutiko įsileisti žurnalistus į ūkį, tačiau sutartą dieną nuomonę pakeitė.
Vadina melagiais
Iš pradžių noriai bendravęs su žurnalistais, vėliau atsisakymo priežasties A. Grabys nemotyvavo.
“Mano ūkis – privatus”, – trumpai paaiškino. Direktorius sakė sužinojęs, kas internete skleidžia melą, ir teigė nenorintis su tuo turėti nieko bendra.
Tiesa, dar prieš kategorišką atsisakymą, vyriškis aiškiai išdėstė nuomonę apie prieš kailių naudojimą nusiteikusių organizacijų veiklą: “Jie bepročiai ir paranojikai. Dar pernai Suomijoje viena iš tokių grupuočių užpuolė fermą ir paleido visus gyvūnus. Kolegos iš užsienio pasakojo, kad jie puldinėja žmones gatvėse ir dienos metu prievarta nurenginėja kailinius arba aptaško juos dažais. Juk tai – aiški nusikalstama veika, už kurią turi būti baudžiama.”