Chanel
Nuo pirmos savo skrybėlaičių parduotuvės atidarymo 1912-aisiais iki 1920-ųjų Gabrielė Koko Šanel (Gabrielle Coco Chanel) iškilo taip, jog tapo viena svarbiausių Paryžiaus drabužių modeliuotojų. Vietoj korseto moterims ji pasiūlė patogių kasdien tinkamų dėvėti drabužių: paprastų kostiumėlių, suknelių ir kelnių, taip pat drabužių papuošalų, kvepalų ir tekstilės gaminių.Nors tvirtino gimusi 1893 m. Auvergne, iš tiesų gimė 1883 m. Saumure. Jos motina dirbo vargšų prieglaudoje, kur ir gimė Gabrielė. Motina mirė, kai Gabrielei tebuvo šešeri. Po jos mirties našlys visus penkis savo vaikus nedelsdamas atidavė giminaičiams.
Koko (Coco) ji pasivadino dar tuo metu, kai dainavo kavinėse ir koncertuose. Šis jos karjeros tarpsnis buvo gana trumpas – 1905-1908 m. Iš pradžių buvusi pasiturinčio karininko, vėliau – anglų pramonininko meilužė, ji pasinaudojo jų pinigais, kad 1910 m. Paryžiuje atidarytų skrybėlaičių parduotuvę, o vėliau – ir kituose miestuose. Šie du vyrai taip pat padėjo jai rasti klienčių tarp aukštuomenės moterų, ir jos paprastos skrybėlaitės tapo populiarios.
Netrukus Šanel ėmė kurti madingus moteriškus drabužius – pirmoji prancūzų mados pasaulyje juos siuvo iš džersio. 1920-aisiais jos mados namai nepaprastai išsiplėtė, ir jos tiesaus kirpimo suknelės įtvirtino naują mados kryptį, kuriai buvo būdingas berniukiškas įvaizdis. Jos trumpi sijonai ir kasdieniškai atrodantys drabužiai buvo didelis kontrastas korsetų madai, kuri buvo populiari praėjusiais dešimtmečiais. Pati Šanel rengėsi vyriškais drabužiais, ir jos pritaikyti daug patogesni tokių drabužių modeliai kitoms moterims taip pat pasirodė teikiantys daugiau laisvės.
1922-aisiais Šanel pristatė kvepalus Chanel No.5, kurie tapo ypač populiarūs – tokie išliko iki šiol ir vis dar duoda kompanijai pelno. 1924 m. Šanel parfumerijos verslo partneriu, galbūt ir meilužiu, tapo Pierre’as Wertheimeris. Jis valdė 70 procentų kompanijos akcijų, Koko Šanel pasiliko 10, o jos draugas Baderis – 20 procentų. Šią parfumerijos kompaniją Wertheimeris valdo ir šiandien.
Koko Šanel savo žymųjį kardiganą sukūrė 1925 m., o mažą juodą suknelę -1926-aisiais. Daugelis jos sukurtų drabužių modelių nepavaldūs laikui ir beveik nesikeičia bėgant metams – gal netgi keičiantis kartoms.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Šanel trumpai dirbo sanitare. Dėl nacių okupacijos kelerius metus Paryžiuje mados verslas nevyko. Antrojo pasaulinio karo metu Šanel susižavėjo nacių karininku – tai lėmė keletą metų trukusį jos populiarumo sumažėjimą ir tam tikrą tremtį į Šveicariją.
Ji grįžo 1954 m. ir vėl atsidūrė tarp geriausių aukštosios mados kūrėjų. Jos natūraliai atrodantys paprasti drabužiai, neišskiriant kostiumėlių, dar kartą patraukė moterų akis ir atvėrė jų pinigines. Ji pristatė žirneliais margintus švarkelius ir į apačią platėjančias moteriškas kelnes. Šanel dirbo iki pat mirties, kuri ją ištiko 1971 m. Nuo 1983 m. svarbiausias „Chanel” mados namų dizaineris yra Karlas Lagerfeldas.
Šanel buvo ne tik aukštosios mados kūrėja, ji taip pat sukūrė teatro ir kino kostiumų: 1923 m. Cocteau „Antigonei”, 1937 m. Sofoklio „Edipui karaliui”, įvairiems filmams, tarp jų Renoir’o ir La Regle de Jeu. Aktorė Katharine Hepburn savo karjerą pradėjo 1969 m. Brodvėjaus miuzikle, sukurtame Koko Šanel gyvenimo motyvais.
