Žemgrobiai užlipo ant Konstitucijos grėblio
Šalies gamtosaugininkai ir jų šalininkai su nerimu laukė Konstitucinio Teismo nutarties, kuri turėjo nulemti saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, miško parkų, draustinių) likimą. Įstatymus pažeidę nelegalių statinių savininkai kreipėsi į teismus, o šie – į Konstitucinį Teismą, kad išblaškyti abejones dėl apribojimų, įstatymais numatytų saugomose teritorijose, konstitucingumo. Žemgrobiai naiviai tikėjosi, kad sulauks sau palankaus sprendimo, tačiau Konstitucinis teismas kovo 14 dienos nutartimi aiškiai parodė, kad visų pirma turi būti paisoma didžiosios visuomenės dalies, o ne pavienių asmenų konstitucinių teisių. Dabar saugomose teritorijose galiojantys apribojimai pripažinti ne tik neprieštaraujantys Konstitucijai, bet kai kuriais atvejais netgi per mažai griežti tam, kad valstybė galėtų atlikti savo priedermę – garantuoti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugą, racionaliai naudoti gamtos išteklius, juos atkurti bei pagausinti. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas savo esme yra analogiškas prieš kelis metus priimtam Vengrijos Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo buvo nurodyta, kad viešasis interesas yra aukščiau bet kokio privataus intereso. Taigi nors jau trejus metus Lietuvos Konstituciniame Teisme gulėjusį klausimą pirmieji suskubo išjudinti žemgrobiai ir juos atstovaujantys kai kurie Seimo nariai, galu gale naudą iš to turės tik Lietuvos gamta. Maža to, nuo šiol visi dėl apribojimų saugomose teritorijose vyksiantys teisminiai ginčai privalės būti sprendžiami remiantis šiuo Konstitucinio Teismo išaiškinimu.
Daugiau skaitykite tik prenumeruojamam laikraštyje “Žalioji Lietuva”
“Žalioji Lietuva”
2006 kovas Nr.5 (253)
