Svyla “Rubicon” pavogti 0,5 mlrd. litų
„Abonento” Artūro Zuoko partijai pralaimėjus rinkimus Vilniaus mieste, ilgai buvusią Vilniaus miesto tarybą papirkinėję „Rubicon group” savininkai puolė pardavinėti prisiplėštą miesto žemę. Vos praėjus dviem savaitėms po rinkimų – kovo 10 d. „Rubicon group” įsteigė 11 dukterinių įmonių, kurioms perdavė dar likusią žemę iš tų 60 hektarų, kuriuos „Rubicon group” buvo padovanojusi praeita „abonentinė” miesto taryba. Šiuo metu bandoma karštligiškai parduoti šiuos žemės sklypus. Už vieną arą žemės „Rubicon group” prašo apie 142 tūkst. litų – pagal šią kainą išeitų, kad 38 hektarų žemės, kurioje buvusi miesto taryba patvirtino „komercinės paskirties” statybas, rinkoje kainuoja apie 540 mln. litų. Bijodama, kad nauja miesto taryba galės pakeisti sprendimus, kuriais „Rubicon group” buvo dovanota 60 hektarų žemės, ši bendrovė skuba greitai šį turtą parduoti. Partijos „Tvarka ir teisingumas” pirmininkas Rolandas Paksas sakė LL, kad sprendimas dėl 60 ha miesto žemės perdavimo „Rubicon group” bus peržiūrėtas, tačiau tam reikia teisininkų konsultacijų. Vilniaus meras Juozas Imbrasas, vienas iš aršiausių „Vilniaus šilumos tinklų” išnuomavimo Prancūzijos kompanijai „Dalkia” kritikų, sakė LL, kad jis nepasitiki A.Zuoko paskirtų „Vilniaus šilumos tinklų” direktoriumi Kęstučiu Nėniumi, todėl jis greičiausiai bus atleistas. Ar J.Imbrasas inicijuos šios sutarties, kuri buvo pavirtusi dar viena pinigų plovykla „Rubicon”, nutraukimą, jis dar negalėjo pasakyti.
Ar tuos iš Vilniaus miesto pavogtus 38 hektarus žemės dar galima sugražinti miestui ir juos parduoti viešame aukcione, papildant miesto biudžetą mažiausiai 500 mln. litų, teisininkai negalėjo atsakyti. Vieni sako, kad pagal įstatymus žemės sklypų pirkėjai bus „sąžiningi” turto savininkai, ir net jeigu bus anuliuoti sandoriai su “Rubicon group”, atimti sklypus iš šių pirkėjų bus labai sunku. Kiti sako, kad jei pirkimo(pardavimo) sandoris daro žalą valstybei, jei jis vykdomas norint išvengti atsakomybės už neteisėtą veiklą, pirkėjas, sąmoningai įsiveliantis į tokį sandorį, teisinėje valstybėje atsako lygiai taip pat, kaip ir sukčius pardavėjas.
„Rubicon group” savininkai, matyt, supranta, kad žemės Ozo gatvėje perleidimo sandoris bus atšauktas. Vien dėl vienos paprastos priežasties – Vyriausybės nutarime parašyta, kad „sklypas skirtas pramogų parkui ir universaliai arenai” statyti, ir jokios kitos paskirties ten nėra numatyta. Todėl bet kokie A.Zuoko bandymai šią žemę perleisti kitiems savininkams bet kurio teismo bus panaikinti. Nes tik kitas Vyriausybės nutarimas gali pakeisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau A.Brazauskas ir jo socialdemokratų partija, kurie taip pat ilgai maitinosi „Rubicon group” kyšiais, niekada šio sandėrio neatšauks, ir nebandys prieštarauti neteisėtai veiklai. Todėl tik nauja miesto taryba gali imtis žygių, kad turtas būtų sugražintas Vilniaus miestui. Nors „Rubicon group” vadovai aiškina, kad „Siemens” arena nuostolinga, ir prašo miesto finansinės paramos, tai tegul bankrutuoja, kaip nesugebanti plėsti normalios veiklos.
Juk panašios „Ledo arenos” savininkų niekas nerėmė, jos savininkai patys rizikavo ir plėtė verslą. Net jei „Siemens” arena nuostolinga, pardavus 60 ha už kosmines kainas, galima būtų 100 metų dengti arenos nuostolius. Gal ne kiekvienais metais jie ir butu? Nors manau ji tiek nestovės, nes po keliu dešimtmečiu tokioms salėms bus keliami visai kiti reikalavimai. Arba ji priklausys visai kitiems investuotojams (kurie mokės paversti ja pelninga, o tokiu atveju miesto valdžiai nebereikėtu dengti nuostoliu).
11 „Rubicon” išperų
Netrukus po savivaldybių rinkimų „Rubicon group” savininkai įsteigė 11 naujų bendrovių, kurioms buvo perduota dalies garsiojo sklypo Ozo gatvėje užstatymo teisė. „Rubicon group” įmonės gavo nuo 9 arų iki 15 hektarų žemės sklypų užstatymo teises. Kaip rašė „Verslo žinios”, naujai įregistruotų įmonių adresas yra tas pats – Konstitucijos pr. 7, t.y. pastatas, kuriame įsikūrusi „Rubicon group” vadovybė. Visus tų naujų įmonių savininkus galima rasti vienu bendru „Rubicon group” telefonu, o kiekvienam direktoriui teko po kelias naujai išperėtas įmones.
„Verslo žinias” konsultavę teisininkai sako, kad pardavinėti terminuoto naudojimo teise gautos žemės, kaip skelbia „Rubicon group”, draudžia įstatymai. Mat Vilniaus savivaldybė yra šį visą 60 hektarų žemės sklypą išnuomavusi „Rubicon group” 99 metams. „Tokiu atveju galima pardavinėti tik įmonių, kurioms turi užstatymo teisę, akcijas, bet ne žemę, nes žemė yra savivaldybės nuosavybė, – sako teisininkai. Pasak žinomo teisininko, pagal tokią schemą
pardavinėjant užstatymo teisę turinčių įmonių akcijas jos yra ertinamos pagal turimų sklypų vertę. Užstatymo teisių smulkinimas, pasak teisininkų turi dar vieną esminę priežastį – šitaip galima išvengti PVM mokėjimo. Nes jeigu įmonė pardavinėtų užstatymo teisę, ji privalėtų mokėti PVM, o jeigu parduoda įmonių akcijas, PVM išvengia.
A.Brazauskas gavo savo dalį iš „Rubicon group”
Dar 2004 m. tuometinis premjeras A.Brazauskas perdavė Vilniaus miesto savivaldybei 60 hektarų žemės Ozo gatvėje „nuosavybės teisę”. Tačiau tam, kad niekas negalėtų priekaištauti, šį Vyriausybės nutarimą pasirašė finansų ministras A.Butkevičius, pavadavęs A. Brazauską. Taip A.Butkevičius buvo sukompromituotas, o AMB liko neva švarus.
Tai, kad Vyriausybė prieš tai buvo perdavusi šį sklypą Vilniaus savivaldybei „patikėjimo teise”, netenkino „abonento”. Mat A.Zuokas prieš tai jau buvo pasimokęs – kai jis dar 2001 m. bandė iš miesto atplėšti gabalą žemės Pilaitėje neva golfo laukų statybai, paaiškėjo, kad šis sklypas perduotas miestui tik „paikėjimo” teise. O tokia teisė nesuteikė „abonentui” galimybės pakeisti sklypo paskirtį ir jį brangiai parduoti. Todėl su Ozo sklypu buvo padaryta gudriau – A.Brazauskas jį perdavė „abonentui” patikėjimo teise. Nors Vyriausybės nutarime buvo aiškiai parašyta, kad sklypas skirtas „pramogų parkui ir universaliai arenai statyti”, tačiau miesto taryba perdavė šį sklypą „Rubicon group” dukterinei įmonei UAB „Vilniaus pramogų parkas”. Kelis kartus buvo keista sutarties su šia įmone redakcija, kol galiausiai sutartyje atsirado punktas, kuris leido „Vilniaus pramogų parkui” perduoti ir parduoti teisę užstatyti žemę tretiems asmenims.
Kitaip tariant, 60 hektarų žemės sklypas, kuris buvo skirtas vilniečių poilsiui, ir už dyką padovanotas „Rubicon group”, galiausiai buvo parduotas „komercinėms statyboms”. Turint omenyje, kad „Siemens” arena ir vandens pramogų parkas užima tik mažiau nei trečdalį šios teritorijos, tai du trečdaliai, arba tiksliau – 37.9 hektaro žemės sklypų turėjo atitekti „Rubicon group”, kuriuos ši įmonė dabar ir bando parduoti rinkoje. Kadangi interneto svetainėje e-domus jau rašoma, kad vienas aras žemės kainuoja 142 857 litai, tai pagal šią kainą išeitų, kad pardavęs šią žemę, „Rubicon group” gautų 542 mln. litų pelno. Būtent pelno, nes jokių išlaidų, išskyrus kyšius buvusios tarybos nariams, „Rubicon group” neturėtų – tiesiog gautų dovanų žemės sklypą, ir jį parduotų.
R.Paksas turi istorinį šansą
Liberaldemokratai dabar turi istorinį šansą reabilituotis prieš tuos vilniečius, kuriems iki šiol per visuomenės informavimo priemones buvo įdiegta, kad R.Paksas yra „tapšnotojas”, „susikompromitavęs” ir t.t. Tereikia pasiekti, kad ta žemė, kuri buvo neteisėtai perduota „Rubicon group”, būtų sugražinta Vilniaus miestui. Pardavus šią žemę skaidriai aukcione, būtų gauta ne mažiau 500 mln. litų, kurie gali būti panaudoti Vilniaus sutvarkymui.
Toks žingsnis ne tik nutildytų aršiausius kritikus, bet ir smarkiai pakeltų liberaldemokratų reitingus. Priešingu atveju, jeigu viskas liktų kaip buvę, visokie valatkos ir donskiai galėtų sakyti: „ar aš ne sakiau?”.
Tai, kad konservatoriai ir „abonento” partija galų gale liko kartu, buvo neišvengiama. Konservatoriai ne kartą buvo papirkinėjami to pačio „Rubicon”, ir labai dažnai elgėsi taip, kaip buvo reikalinga A.Zuokui. Tiesa, likus metams iki savivaldybių rinkimų konservatoriai suprato, kad jie nenori eiti į dugną kartu su „abonentu”, ir staiga pasidarė aršūs jo kritikai. Tai, matyt, buvo didelis šokas A.Janukoniui ir co., nes jie buvo sumokėję konservatoriams daug pinigų ir tikėjosi jų lojalumo. Čia išryškėjo dar viena lietuviškos politikos subtilybė – jeigu politikai ima kyšius, tai visai nereiškia, kad jie darys taip, kaip reikia pirkėjui. Dažniausiai būna taip, kad politikos veikėjas, deklaruojantis skaidrumą, paima kyšį, o paskui, išpūtęs akis, keikia savo geradarį prieš televizijos kameras. Tuo jaunojo karta ir skiriasi nuo A.Brazausko, kuris, paėmęs pinigus, visada už juos sąžiningai atidirba.
Pvz., už tai, kad privatizuojant AB „Alita” būtų pašalintas Italijos verslininkas L.Boska, AMB gavo apie tris milijonus litų grynais, tačiau savo žodį tesėjo, ir įpareigojo Valstybės turto fondą pašalinti nelaimingą italą. Tarybos narys liberaldemokratas Gediminas Rudžionis LL papasakojo, kad dar iki rinkimų jie ne kartą buvo susitikę su konservatorių lyderiu K.Masiuliu ir tarėsi su juo dėl koalicijos po rinkimų. „K.Masiulis įtikinėjo, kad jis yra visiškai savarankiškas – tiek politiškai, tiek ir finansiškai, kad pats spręstų, su kuo jam sudaryti koalicijas Vilniaus mieste, – pasakojo G.Rudžionis, – tačiau kai mes paprašėme, kad jeigu taip, tai brūkštelkime savo parašus ant ketinimų protokolo, kad po rinkimų veiksime kartu. K.Masiulis tai daryti kategoriškai atsisakė. V.Landsbergis jam uždraudė sudaryti koaliciją su liberaldemokratais, nes iki šiol negali atleisti R.Paksui už tai, kad jis atsisakė pasirašyti „Mažeikių naftos” privatizavimo sutarties, nors nuo to laiko praėjo jau aštuoneri metai”.
Kęstutis Masiulis balsavo už „Rubicon group” palankius sprendimus „Rubicon group” kritikas, konservatorius Kęstutis Masiulis dar visai neseniai balsavo už „Rubicon group” palankius sprendimus Vilniaus miesto taryboje. Pvz., 2005 m. kovo 23 d. Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino sklypo Ozo gatvėje detalųjį planą, kuriuo 60,8 hektaro pramogų parko sklype buvo išskirta 37,9 hektaro teritorija komercinių prekybos, paslaugų ir pramogų statinių statybai.
K.Masiulis balsavo už tokį pasiūlymą, nors iš pradžių LL melavo, ir sakė, kad apskritai tame balsavime nedalyvavo, nes tą dieną neva buvo jo gimimo diena. Paskui, kad jam buvo parodytas tos dienos sprendimo protokolas, kuris aiškiai rodė, kad K.Masiulis ir visi jo vadovaujami konservatoriai balsavo už tai, kad „Rubicon group” galėtų pramogų parke statyti komercinius objektus, K.Masiulis labai pasimetė ir du kartus prašė jam atsiųsti tą protokolą.
Galiausiai jis prisipažino, kad balsavo „už”, ir aiškino, kad tą dieną, matyt, nesuprato, už ką balsavo. Tačiau tuo patikėti gana sunku, nes posėdžio protokole rašoma, kad buvo daug ginčų, ir kad „frakcijų vadovų sueiga siūlė šį projektą svarstyti skubos tvarka”. Paskui K.Masiulis labai susijaudinęs aiškino, kad nedelsdamas inicijuos naują tarybos sprendimą, kuriuo pakeis minėtą nutarimą, ir „Rubicon group” nebeturės teisės statyti ten komercinių objektų.
K.Masiulis elektroniniu paštu atsakė į LL klausimus:
1.Ar jau ką nors padarėte, kad tas sprendimas būtų atšauktas?
Taip. Dėl to sprendimo, tuoj pat po mūsų minėto pokalbio, aš kreipiausi i Seimo Audito komitetą ir prokuratūrą dėl viešojo intereso apgynimo, kadangi sprendimas buvo klaidinantis ir pateiktas su apsimestiniais tikslais, bei sukūrė visai kitas pasekmes, nei buvo siekiama.
2. Kodėl balsavote už „Rubicon” palankius sprendimus?
Kaip tendencingai Jūs keliate klausima! Jums dar karta paaiškinu, kad balsavome už mums tada atrodė esą teisinga sprendimą, ne todėl, kad jis palankus Rubikonui. Balsavome, todėl, kad pateikti argumentai mus įtikino. Įtikino, nes kaip aš nemėgčiau Rubikono, bet visgi tai nereiškia, kad priimant sprendimus turiu buti tendencingas, kerštauti. Pramogų parko teritorijoje neturėtume trukdyti steigti pramogų parką ir jam reikalingas įstaigas. O gal Jus manote kitaip? Posėdžio metu aš kėliau daug klausimų ir daug ką bandžiau išsiaiškinti. Pateikti argumentai mane ir mus įtikino, nes mums buvo paaiškinta, kad sprendimas reikalingas tam, kad poilsio parke turi buti ir komercinių pastatų: kavinių, restoranėlių ir įvairių paslaugų. Buvo paaiškinta, kad po tokių pakeitimų mes leisime plėtoti būtent toki verslą. O gal reikėjo tam pasipriešinti? Tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad tikrieji ketinimai buvo
melagingi: ne kavines jie norėjo steigti, o užsiimti kitokia komercija. Tai paaiškėjo vėliau ir tada teko imtis priemonių apie kurias minėjau aukščiau.
3. Ar nesupratote, ką darote, nors posėdžio protokole parašyta, kad buvo daug ginčų dėl šio klausimo, tai, kad tikrai turėjote suprasti?
Kaip mes supratome tą klausimą, jau paaiškinau ir kodėl patikėjome jo logiškumu – taip pat.
O kodėl tiek daug prieš tai ginčijausi? Jus puikiai suprantate: viską kas atėjo iš tos teritorijos ir įmones man kėlė padidintą įtarumą – todėl daug klausinėjau, ginčijausi, nes nenorėjau priimti blogo sprendimo. Deja, niekšiškumą ir klastą ne visada lengva atpažinti, net ir labai daug klausinejant.
4. Kodėl visi konservatoriai už tai balsavo?
Ir vėl klausimas ketvirtą kartą kartojamas. Tad dar kartą sakau: todėl, kad tuomet pateikti argumentai atrodę įtikinami, o į mūsų klausimus buvo atsakyta. O kodėl po to kreipiausi į Prokuratūrą – irgi paaiškinau: yla išlindo iš maišo, bet tik vėliau.
5. Ką manote apie įrašus “kubil. koncer.” Rubicon juodojoje buhalterijoje?
Kadangi esu pats matęs tos buhalterijos kopijas ir, jūsų liūdesiui, nemačiau joje jokiu įrašų “kubil” ir pan, tai aš apie tai manau tą patį ką ir STT, ir Generaline prokuratūra. Į oficialų klausimą ar tokie įrašai juodojoje buhalterijoje yra, šios institucijos atsake neigiamai. Tai padaryta oficialiai. Jus, manau, disponuojate kažkieno padaryta juodosios buhalterijos falsifikacija, kuria Jus nežinia kokiais tikslais platinate. (P.s. prokuratūrai buvo pateikta tik dalis „Rubicon” juodosios buhalterijos, todėl jie ir nerado ten įrašų apie kyšius konservatoriams. Tai, matyt, buvo padaryta tuometinio Seimo pirmininko A.Paulausko dėka, todėl, kad galėtų šantažuoti konservatorius. Faktą, kad konservatoriai taip pat gaudavo pinigų iš „Rubicon”, patvirtina ir tai, kad STT krėtė trijų partijų būstines – socialdemokratų, liberalų bei konservatorių. Atskleistuose pokalbių įrašuose buvo girdėti, kaip A.Vidžiūnas prašo A.Janukonio paremti „jaunųjų konservatorių lygą” – autoriaus pastaba).
