Vaikai – šeimyninės laimės priešai?
Vaikai – gyvenimo gėlės, mūsų bilietas į ateitį ir gyvenimo prasmė. Abejonių nekyla, kai glaudi prie širdies savo atžalą, net jeigu ir ne kaip iš akies trauktą mamą ar tėtį, bet vis tiek – savą kraują. Kartais iki kraujo skausmingai iš likimo gautą.
Pažvelgus iš kitos pusės…
Tačiau kaip įprasta gyvenime, tuo, kas, atrodo, abejonių nekelia, reikia imti ir suabejoti. Pabandyti pažvelgti kitaip, kad ir tiems, kuriems TAIP, ir tiems, kuriems KITAIP, būtų leista atsirinkti KAIP YRA IŠ TIESŲ.
Amerikiečių mokslininkai iš Harvardo universiteto leido sau šokiruoti visuomenę tyrimų rezultatais. Ši kartą jie privertė suabejoti tuo faktu, kad vaikai atneša laimę. Maža to, visas būrelis kvalifikuotų psichologų Sidnėjuje vykusios konferencijos metu atkakliai įrodinėjo, kad vaikų, gimusių šeimoje skaičius proporcingai neigiamai įtakoja šeimyninės laimės kreivę.
Specialiai šiai konferencijai atliktas tyrimas parodė, kad nekintamos laimės būsenos šaltinis gali būti tik dviejų žmonių sąjunga. Pasirodo, sėkmingai vedę žmonės yra laimingesni už visus likusius visais gyvenimo aspektais: jie ilgiau gyvena, uždirba daugiau pinigų, mėgaujasi visaverčiu seksualiniu gyvenimu ir džiaugiasi geresne sveikata.
Trapus kortų namelis…
Tačiau šis trapus kortų namelis gali akimirksniu sugriūti tarsi praūžus cunamiui, vos tik šeimoje gimsta vaikas. Bent jau taip teigia Harvardo mokslininkai. Kaip parodė Europoje ir JAV atlikta apklausa, „laimės lygis” staigiai padidėja tuo metu, kai šeima dar tik laukia kūdikio, ateisiančio į šį pasaulį. Tačiau nuo pat pirmos akimirkos, kai gimsta vaikas, šis „laimės lygis” šauna stačiai žemyn su pagreičiu. Nusinešdamas į nebūtį visas teorijas apie begalinę laimę turėti daug daug vaikučių. Ir jau kaip pradeda ta laimės kreivė kreivoti žemyn, taip po truputį leidžiasi iki pat vaiko paauglystės, vadinamojo sunkaus periodo. Tuomet laimės pojūtis po truputį stabilizuojasi ir ima kopti į viršų. Na, o savo pradinį laimingos būsenos tašką sutuoktiniai pasiekia tik tuomet, kai vaikai jau būna suaugę, išskleidžia sparnus ir palieka gimtuosius namus. Gal net savo vaikų susilaukia. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, Harvardo mokslininkai taip teigia. Ir visai neaišku tuomet tampa, ar žilagalvės motinos išspausta ašara išleidžiant savo vienintelį sūnelį į platųjį šeimyninį pasaulį kituose namuose yra liūdesio ar laimės išraiška.
Sausi statistiniai duomenys labai radikaliai prasilenkia su mūsų visų kartojama gyvenimiška tiesa, auksinėmis raidelėmis iškalta visų sąmonėje, kad būti tėvais yra pati didžiausia laimė. Tačiau mokslininkai rado paaiškinimą ir šiam fenomenui.
Vaiko gimimas ir nauja Armani kojinių pora…
Profesorius Gilbertas įžvelgė keistą analogiją, palyginęs vaiko atsiradimą šeimoje ir Armani kojinių pirkimą. Kaip jis teigia „tie, kurie tas kojines nešioja, išsijuosę tikina, kad gyvenime neteko turėti tokių gerų, patogių, patvarių ir kokybiškų kojinių, kaip šios, Armani. Bet aš įtariu, kad viena iš tokių liaupsių priežasčių yra tų puskojinių kaina – 85 doleriai už porą be nuolaidos.” Visa paslaptis – ne kojinės, o psichologija: mes kur kas stipriau mylime tai, už ką daugiau sumokame. Ir tai galioja visoms gyvenimo sritims. Tas pats ir su vaikais. Juk už savo kūdikio atsiradimą moteris „susimoka” krauju, kančiomis ir skausmu. Gimus vaikui ant altoriaus, kvepiančio kūdikio aliejukais, muiliukais ir maisteliu, sukrauname visą savo dėmesį, rūpestį, laiką, pamiršdami apie aplinkinį pasaulį ir visus jame egzistavusius džiaugsmus. Nejaugi imsime ir viską paaukosime tik dėl giminės pratęsimo, kuris neatneša mums nė „gramo” džiaugsmo? Todėl, kad būtų lengviau išgyventi ir nepagydomai nesusirgti psichinėmis ligomis, mūsų pasąmonė kilniaširdiškai mums dvanoją suvokimą, kad žodžiai „vaikai” ir „laimė” yra sinonimai.
Daugumai tėvystė ir motinystė išstumia visus kitus gyvenimo interesus, ir šis procesas taip pat veikia stereotipinį suvokimą, kad vaikai – pati didžiausia gyvenimo laimė.
Juk jeigu tavo gyvenime yra tik vienas džiaugsmas, tai natūralu, kad jis ir bus pats didžiausias.
