Nuogas ir labai pavojingas
Lietuvoje kasmet pastoja maždaug trys tūkstančiai paauglių, du trečdaliai tokių nėštumų baigiami abortais. Europoje nėščių paauglių skaičiumi pirmauja Didžioji Britanija. Viena svarbiausių šio reiškinio priežasčių – prastas seksualinis švietimas. Susirūpinęs premjeras Tony Blairas paskelbė „Moralinę kampaniją”. O Lietuvoje lytinio švietimo naštą vieni kitiems tarsi kamuolį svaido tėvai, mokykla, žiniasklaida, gydytojai.
Nekaltas trimečio pyplio klausimas „Iš kur aš atsiradau?” iki šiol išmuša iš vėžių tėvus ir priverčia juos raudonuoti. Tiesą sakant, sunkiausia pasakyti ne tai, iš kur atėjome, o kaip ten patekome. Kai mano šešiametė dukra šito paklausė prie pusryčių stalo, gerokai sutrikau, nors anaiptol nesu puritoniškai auklėta. Laimė, prisiminiau turinti P.Meilio knygutę „Iš kur aš atsiradau?” Mane nustebino dukros reakcija ir supratingumas – tai jos nė kiek nesutrikdė. Kitą dieną vonioje atidžiai mane apžiūrėjusi ji kompetetingai pareiškė, kad aš daugiau vaikų neturėsiu. Kodėl? Mat neturiu virvelės (suprask – virkštelės), kuria vaikutis galėtų „prisirišti”. Tėvelis – visai kas kita. Buvo labai juokinga, kol kitą dieną ji nesiėmė „šviesti” draugų bei močiutės. Tuomet ir suabejojau, ar vertėjo būti tokiai atvirai.
Dauguma darželio auklėtojų teigė nekalbančios su vaikais lytiškumo temomis. Rekomendacijos vadinti daiktus tikraisiais vardais jas trikdo. Jos įsitikinusios, kad vaikai imtų kikenti ar nesveikai domėtis lyties dalykais. Tačiau nesveikumo atspalvį veikiausiai suteikiame mes patys, sukdami akis į šalį ir kalbėdami puse lūpų. Jei galėtume žodžius „varpa”, „makštis” tarti tokia pat intonacija kaip „nosis” ar „koja”, tai ir krizenti nebūtų iš ko. Dažną gąsdina mintis, kad per didelis atvirumas nuslopins natūralų vaiko drovumą. Viena mama prisimena, kaip jų draugų šešiametė dukra prie svečių vaikščiojo be kelnaičių ir galų gale turkiškai sukryžiavusi kojas atsisėdo prie stalo. Tai, kas jų šeimoje buvo įprasta, svečius, ypač vyrus, trikdė.
Kai kurių specialistų nuomone, nuogas suaugusio žmogaus kūnas vaikui gali sukelti grėsmės pojūtį. Kiti mano, kad už nuogą kūną grėsmingesnė išgąstinga mūsų reakcija. Gydytojo psichoterapeuto Viktoro Šapurovo nuomone, jei šeimoje nudizmas yra įprastas, tai neturėtų sukelti pavojaus nei mažo, nei bręstančio vaiko psichikai. Jam gali iškilti problemų nebent integruojantis į aplinką. Mums nebūdingas nuogo kūno afišavimas, todėl svarbu, kad vaikas suvoktų gyvenantis visuomenėje, kurią nuogumas gali trikdyti ar provokuoti, ir išmoktų pajusti savo ir kitų žmonių intymumo ribas.
Labiau nei apnuogintas kūnas vaiką paveikia tėvų reakcija: jei jie ima gėdytis ar puola slėptis it užtikti nusikaltimo vietoje. Nealpkime ir užtikusios vaikus, žaidžiančius „gydytojus”. Negatyvi tėvų reakcija ilgam užsifiksuos mažylio pasąmonėje ir jam sudarys įspūdį, kad kūnas yra ypač pikantiškas ar gėdingas. Vienas trisdešimtmetis iki šiol negali pamiršti, kaip buvo nubaustas darželyje, kai jį užtiko mergaitėms demonstruojantį „pimpaliuką”. Auklėtoja numovė berniukui glaudes ir pasodino ant stalo, o vaikai galėjo badyti jį pirštais ar mušti. Jis nutyli, ar dabar šie prisiminimai sukelia seksualinių problemų.
Besimylinčius tėvus užtikęs vaikas tai suvokia kaip prievartą, nes iki paauglystės negali teisingai įvertinti lytinio akto. Matytas vaizdas užsifiksuoja jo sąmonėje. Ypač „pavojingos” aktyvaus vyro pozos. V.Šapurovo teigimu, tai užaugusioms mergaitėms vėliau gali sukelti vaginizmą, o berniukams – moterų baimę ir erekcijos sutrikimus.
35 metų Irena prisimena stresą, kurį patyrė septynerių metų užklupusi besimylinčius tėvus. „Tai buvo bene skaudžiausias vaikystės prisiminimas. Tėtis buvo užgulęs mamą, o ji rangėsi, tarsi bandydama ištrūkti, ir vaitojo iš skausmo, – prisimena ji. – Mane surakino siaubas. Aš nuslinkau į savo kambarį ir ilgai negalėjau užmigti, slegiama minčių, ar mano mama dar gyva. Kitą rytą dar labiau pasibaisėjau, išvydusi, kad jie bendrauja lyg nieko nebūtų įvykę.” 6-7 metų berniukai paprastai įsimyli mamas, o mergaitės – tėvus. Todėl berniukai, gailėdami mamos, neretai ima niekinti ir bjaurėtis tėvu.
Ką daryti „nusikaltimo vietoje” užkluptiems tėvams? Blogiausia, kad apie 80 proc. tokių užklupimų tėvai paprasčiausiai nepastebi. Todėl protingiausia vaiką paruošti iš anksto – paaiškinti jam suprantama kalba, ką suaugusieji kartais veikia likę dviese. Kaip? Cituoju P.Meilio knygutę „Iš kur aš atsiradau?”: „Tai lyg kasytumeisi ten, kur niežti, tik dar maloniau. Na, jei tu ilgai jausi kutenant nosyje, o po to griausmingai nusičiaudėsi, tai bus šiek tiek panašu į tai”.
Doc. Auksei Narvilienei toks paaiškinimas atrodo pernelyg paviršutiniškas ir pašaipus. Blogai, kai visiškai nebelieka paslapties. Ji siūlo neperlenkti lazdos, gilinantis į anatomiją, ir prisimena anekdotinę situaciją, kai į sūnaus klausimą, iš kur atsirado Petriukas, tėvas ėmėsi prakaituodamas aiškinti lytinių santykių eigą. Vaikas patikslino norėjęs tik sužinoti, iš kokio miesto Petriukas atvyko. Jei ikimokyklinukas tokių klausimų išvis neužduoda, vadinasi, kad jis jau gavo kažkokios informacijos, ir, ko gero, ji nėra labai teigiama. Patenkinus natūralų tokio amžiaus vaiko smalsumą, jis liaujasi domėtis šiais klausimais maždaug iki 10 metų. Jei vis dar klausinėja, vadinasi, negavo tinkamo atsakymo. Dauguma tėvų pražiopso patogų momentą, kai vaikas gali išsiaiškinti esminius lyties klausimus jų nesureikšmindamas.
Daugiausia informacijos lyties klausimais vaikai gauna iš žiniasklaidos ir kiemo draugų. V.Šapurovo teigimu, didžiausia problema yra ne informacijos trūkumas, o jos klaidingumas. Maždaug trečdalis erekcijos sutrikimų turinčių vyrų mano, jog masturbacija yra žalinga. Pasak ginekologės Vilmos Vasjanovos, pasitaiko 18-mečių merginų, kurios dar neserga mėnesinėmis. Tačiau nei jos, nei jų mamos nė nemano jaudintis dėl tokio akivaizdžiai uždelsto brendimo. Į jaunimo žurnalų redakcijas plaukia tokie laiškai: „Nurijau vaikino spermos. Ar turėčiau išgerti kontraceptinę piliulę?” Vienos sostinės mokyklos kieme kalbintos 16-metės merginos tvirtino, jog moteris vaisinga 24 dienas per mėnesį. Kokios yra apsisaugojimo priemonės? „Girdėjau, kad prezervatyvas…” – abejodama tarė viena septyniolikmetė. „O tabletės?” „Žinau, kad tokių yra, bet man sakė, kad nuo jų ten viskas užsikemša.” Kiti 16-mečiai teigė, jog oralinis seksas nėra seksas ir tokiu būdu AIDS neužsikrėsi.
Vienas rūpestingas tėvelis pareikalavo uždrausti vaikams per kūno kultūros pamokas lipti virve, nes tai esą tolygu masturbacijai. Šis pareiškimas sukėlė ant kojų ne tik Švietimo ir Sveikatos apsaugos ministerijas, bet ir Seimą. Metų metus susirašinėta su Gamtos mokslų docentais ir gydytojais, bandant įrodyti, kad šis pratimas neturi nieko bendra su ištvirkavimu.
Kas geriausiai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo? Ogi stiklinė šalto vandens. Smalsaujate, kada ją išgerti – prieš ar po pasimylėjimo? VIETOJ! Atrodo, būtent tai ir siūlo mokyklose diegiama abstinencijos programa, propaguojanti susilaikymą nuo ikivedybinių lytinių santykių ir akcentuojanti neigiamą bet kokių kontraceptikų poveikį.
Jau dvejus metus maždaug 40 Lietuvos mokyklų buvo taikomas jos šalininkų projektas „Gyvenimas kryžkelėje”. Tik ar bus veiksmingas susilaikymo propagavimas, nes jau šiuo metu trečdalis 14-16 metų moksleivių yra turėję lytinių santykių, o tarp abiturientų tokių būna maždaug pusė?
Idealiausias sprendimas – mokinių diferencijavimas. Tie, kuriems skaistybė dėl temperamento, auklėjimo ar vidinių nuostatų yra savaime suprantamas dalykas, galėtų gyventi pagal abstinencijos programą iki mokyklos baigimo. Tačiau ką daryti kitaip mąstančiam trečdaliui? Viena šios programos rengėjų teigia, jog net ir paragavę uždrausto vaisiaus mokiniai gali pasikeisti, nes noras pradėti seksualinius santykius – tai ne fiziologinė, o veikiau psichologinė problema. Tyrimai rodo, kad daugumai mergaičių stimulu pradėti intymų gyvenimą tampa troškimas būti mylimai ir baimė pasakyti „Ne”, vaikinams – įsitikinimas, kad jo bendraamžiai tai jau išbandė.
Kita vertus, į intymius santykius paauglius pastūmėja ne tiek sekso troškulys, kiek noras pasinerti į suaugusiųjų pasaulį, pajusti tikrą aistrą ir tikrą meilę. Negi Romeo ir Džiuljetą pavadintume mažamečiais ištvirkėliais?
Paaugliai informacijos gali gauti jaunimo centruose, kuriuos didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsteigė Esmeraldos Kuliešytės vadovaujama „Šeimos planavimo asociacija”. Įdomu tai, kad čia paskaitas mokiniams skaito jų bendraamžiai. E.Kuliešytė teigia, jog mokiniai švietėjai įgyja pasitikėjimo bei drąsos. Kai kurie gal net per daug. Vienos mokyklos penkiolikmetė moksleivė nutarė savarankiškai šviesti savo bendraamžius. Viena jos numatomų paskaitų temų turėjo būti „Poliucijos. Vaikinų intymi higiena.” Klausytojų į jos paskaitas taip ir nesusirinko. Tiesą sakant, sunkoka įsivaizduoti, kaip jai sektųsi klasės berniukams aiškinti apie jų intymią higieną.
Toks švietimas Skandinavijos šalyse turi didelį pasisekimą. Šios šalys pirmauja pagal seksualinio švietimo atvirumą, taip pat čia mažiausia pastojusių nepilnamečių. Tyrimų duomenimis, katalikiškoje Italijoje, kuri nėra itin atvira lytinio švietimo srityje, nėščių nepilnamečių skaičius panašus kaip ir Skandinavijos šalyse. Tikintys paaugliai perpus mažiau linkę anksti pradėti seksualinį gyvenimą. Bet nepaverskime visų asketais. Tailande, kur 1986 metais pradėta diegti prezervatyvų naudojimo programa, per šešerius metus lytiškai plintančių ligų sumažėjo 20 kartų! Lietuvoje prezervatyvai tarp 18-mečių dvigubai populiaresni nei tarp 30-mečių.
V.Šapurovas siūlo, prieš kalbantis su vaiku pagalvoti, kokių tikslų siekiate: padėti ateiti į suaugusiųjų pasaulį ir sukurti harmoningą santuoką ar apsaugoti nuo pagundų bei bėdų. Jei jums labiau rūpi pastarasis tikslas, galite vaikui padaryti meškos paslaugą, nes vietoj sutarimo įskiepysite priešiškumą kitai lyčiai.
Vienišos sūnus auginančios mamos klausia: „Nejau turėčiau paauglį sūnų mokyti naudotis prezervatyvu?” Iš tiesų geriau, kai apie tai kalba tos pačios lyties žmogus – artimas mamos draugas, brolis. Pasak gydytojo, vienišos mamos ir sūnaus santykis pavojingas vaikui dar, todėl, kad tokia motina dažniausiai jaučia neigiamus jausmus ją palikusiam vyrui ir todėl nesąmoningai neigia ir savo sūnaus vyriškumą, ypač iš tėvo paveldėtus bruožus. Tokiu atveju berniukas gali užaugti nevisavertis ir psichologiškai, ir seksualiai. Jei motina itin griežta vyrų atžvilgiu, sūnus gali tapti prievartautoju, kuris pasitenkina tik pažemindamas kitą lytį.
Nelengva dalia tenka ir mergaičių tėvams. Mes gyvename ypatingo periodo pabaigoje – tūkstančius metų moters seksualumas buvo neigiamas. „Gerai išauklėta dama akto metu nejuda”, – skelbta viduramžiais. Įteigti, kad be moters seksualinio pasitenkinimo neįmanomas darnus šeimos gyvenimas – ne vienos dienos reikalas.
Tyrimų duomenimis, 15-16 metų jaunuoliai, kilę iš nepilnų ar nedarnių šeimų, dvigubai dažniau pradeda intymų gyvenimą nei tie, kurie turi abu tėvus ir jaučiasi jų mylimi.
