Prie altoriaus – antrą kartą

Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria”, – daugybę metų šie žodžiai aiškiai bylojo apie tai, jog prie altoriaus einama tik kartą per visą gyvenimą. Tačiau Bažnyčios kanonai santuokos priesaikos žodžius leidžia tarti ir antrąjį kartą. Tiesa, tik tuomet, jei bažnytinis tribunolas, atlikęs tyrimą, pripažįsta, kad pirmoji santuoka negaliojo nuo pat santuokos sakramento priėmimo pradžios.

1983 metais Vatikanas paskelbė kanonus, kurie palengvino bažnytinio tribunolo darbą tiriant santuokų paskelbimo negaliojančiomis bylas. Vargu ar popiežius Jonas Paulius II manė, kad šia galimybe skubės pasinaudoti šimtai tūkstančių tikinčiųjų visame pasaulyje.

2000 m. Vatikanas skelbė, jog tiria 1000 žmonių prašymus anuliuoti bažnytines santuokas. Kaip per 9 metus augo prašymų skaičiai, galima iliustruoti kad ir Telšių vyskupijos, kuriai priklauso Klaipėdos apskritis, pavyzdžiu.

Per pastaruosius keletą metų šios vyskupijos bažnytinį tribunolą kasmet pasiekia 60-70 prašymų. Tribunolo teisėjo Domo Gatauto teigimu, daugiausiai jų – iš Klaipėdos miesto.

Padrąsino žvaigždžių istorijos

Faktą, kad per keletą metų pastebimai daugėjo asmenų, norinčių, kad tribunolas pripažintų jų santuokas negaliojančiomis, kunigas vertina ramiai.

D. Gatautas mano, kad augantys skaičiai kalba apie žmonių norą gyventi tikrą, visavertį krikščionio gyvenimą.

“Juk jiems svarbu prisiekti bažnyčioje, Dievo akivaizdoje. Vienas iš ieškovų, atnešęs prašymą, man nuoširdžiai kalbėjo apie savo vaikus, kuriems nori rodyti gerą kataliko pavyzdį. Jis sakė negalintis vaikų auginti krikščioniškai, kol nepriėmė santuokos sakramento”, – prisiminė kunigas.

Prašymų padaugėjo, pripažino D. Gatautas, ir po televizijos laidų vedėjos Editos Mildažytės paviešintos istorijos. Prieš keletą metų jos santuoka buvo paskelbta negaliojančia ir moteris su antruoju sutuoktiniu vėl prisiekė bažnyčioje.

“Ko gero, žinomi žmonės padrąsino tuos, kurie skaito spaudą, žiūri televiziją. Iš jų istorijų kai kurie pirmą kartą sužinojo, kad Bažnyčia suteikia teisę kreiptis dėl santuokos anuliavimo”, – svarstė pokalbininkas.

Drabstymosi purvais netoleruoja

Telšių vyskupijos bažnytinis tribunolas per metus atmeta po keletą prašymų. Jų nepradeda tirti, nes kai kurių buvusių sutuoktinių norai yra nepagrįsti.

“Pernai netyrėme 5 kreipimųsi. Jau iš rašto turinio buvo aišku, kad priežastys anuliuoti santuoką nesvarios. Žmonės mėtosi kaltinimais ir įžeidinėjimais, išryškėja nuoskaudos ir laiškuose matome daug pykčio. Štai ir šiemet vienai porai davėme neigiamą atsakymą, nes neįžvelgėme, kuo norima pagrįsti santuokos pripažinimą negaliojančia. Moteris tribunolui kalbėjo viena, liudytojai ir buvusi antroji pusė – visai ką kita”, – kalbėjo D. Gatautas.

Jis pastebėjo, kad daugiausia į tribunolą kreipiasi Klaipėdos miesto gyventojai.

Kunigas išsiaiškino, kad dauguma besikreipiančiųjų uostamiestyje klausosi Marijos radijo laidų apie bažnytinę teisę. Būtent iš jų ir sužino, kad egzistuoja galimybė anuliuoti santuoką. Apie tai kunigui prisipažįsta patys žmonės.

“Pagrindinė skyrybų priežastis – santuokos sakramento nesuvokimas, tačiau tokio paaiškinimo anaiptol nepakanka. Vyksta ilgas ir išsamus tyrimas. Jį stabdo kvalifikuotų tribunolo darbuotojų trūkumas, kartais – antrųjų pusių bandymai kerštauti buvusiam sutuoktiniui. Jie ignoruoja kvietimus atvykti. Dėl to procesas užsitęsia iki dvejų metų ir ilgiau”, – sakė tribunolo teisėjas kunigas D. Gatautas.

Reikalauja kruopštumo ir gerų norų

Telšių vyskupijos tribunole neseniai dirbti pradėjęs kunigas Marius Venskus dienraščiui kalbėjo, kad nedera vartoti tokių sąvokų, kaip “santuokos panaikinimas” ar “išskyrimas”.

“Dviejų žmonių, vyro ir moters, sudarytos sąjungos Dievo, Bažnyčios ir kitų liudytojų akivaizdoje negali panaikinti jokia žmogiška galia. Vienintelis teisingas šio proceso pavadinimas yra negaliojančiai sudarytos santuokos paskelbimas. Tai reiškia, kad tribunole dirbantys trys teisėjai įsitikina, jog santuoka dėl tam tikrų priežasčių, nors ir buvo palaiminta bažnyčioje, iš tiesų niekada neegzistavo”, – dėstė M. Venskus.

Jis pripažino, kad tyrimo eiga be galo sudėtinga. Gavus ieškovo prašymą, tirti bylą paskiriama teisėjų kolegija, kuri nustato ginčo formuluotę. Tuomet ji pranešama ieškovui ir atsakovui, kurie turi išsakyti savo nuomonę. Po to prasideda apklausos, į jas kviečiami liudytojai. Taip pat renkama rašytinė medžiaga. Po ilgų apklausų ir dokumentų svarstymo rašoma nutartis.

Galutinai ji įsigalioja, kai susipažinęs su sprendimu diocezinis vyskupas parašo dekretą, kuriuo skelbia, kad dviejų asmenų santuoka buvo sudaryta negaliojančiai.

“Be jokių abejonių, proceso eiga priklauso nuo abiejų pusių geranoriškumo”, – akcentavo kunigas.

Kad žmonėms būtų aiškiau ir paprasčiau, ko reikalaujama norint anuliuoti bažnytinę santuoką, šalies bažnyčiose galima gauti atmintines.

Patyrė bažnytinę biurokratiją

Garsi dainininkų Viliaus ir Violetos Tarasovų šeima, prieš keletą metų nutarusi žengti prie altoriaus, taip pat kreipėsi į Vilniaus arkivyskupijos tribunolą su prašymu anuliuoti pirmąją Violetos bažnytinę santuoką.

“Esu tikintis žmogus. Niekada nemaniau, jog ir bažnyčioje egzistuoja biurokratija. Violetos santuokos anuliavimo laukėme ilgai – apie metus. Vėliau sužinojome, kad mums pasisekė – kiti laukė dar ilgiau, po keletą metų. Tyrimas tikrai sudėtingas procesas. Reikėjo surasti liudytojų, prašyti buvusio sutuoktinio, kad vyktų į apklausas, apklausų buvo galybė. Pildėme šūsnis dokumentų, tai atėmė daug laiko, tačiau pastangos nenuėjo veltui. Tribunolas ankstesnę Violetos santuoką pripažino negaliojančia. Netrukus po to mes savo santuoką sutvirtinome prieš Dievą”, – pasakojo V. Tarasovas.

Tebelaukia

Panašiu keliu ryžosi eiti ir dainininkė Diana Dargė. Antrą kartą sukūrusi šeimą ji iš pradžių tik domėjosi, ar yra galimybių pripažinti buvusią santuoką negaliojančia.

“Esu katalikė, man Santuokos sakramentas svarbus. Noriu būti teisinga ir gyventi krikščioniškai. Abiem su dabartiniu vyru santuoka yra antroji. Žinojome, jog tyrimo procesas bus ilgas, bet nutarėme, kad kantrybės užteks. Prašyme surašiau savo gyvenimo pirmoje santuokoje istoriją, suradau liudytojus. Praėjo pusė metų, kol kas negavau jokio atsakymo ar informacijos apie tyrimo eigą. Kadangi tvirtai apsisprendžiau gauti Dievo palaiminimą, lauksiu tiek, kiek reikės”, – tvirtino dainininkė.

Kantrybės nebando

Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas Reinholdas Moras, ne kartą tuokęs poras, kurios prie altoriaus ėjo antrąjį kartą, teigė, jog liuteronų bažnyčioje taip pat priimta domėtis, kodėl iširo pirmosios santuokos.

“Tik pas mus jokių teismų nėra. Išsiaiškiname priežastis ir paprastai jos yra tikrai svarios, esminės. Mano praktikoje nepasitaikė, kad Dievo akivaizdoje prisiekę žmonės skirtųsi dėl prisvilusių blynų ir negirdėjau, kad tokių atvejų kitose parapijose būta”, – šypsojosi klebonas R. Moras.

Kiek vėliau jis prisiminė, kad kažkurioje iš šalies parapijų vienas asmuo, bažnyčioje ketinęs tuoktis kokį 5-ąjį kartą, kunigo pritarimo negavo.

Pagrindinės santuokos anuliavimo priežastys

* Išsamaus priežasčių sąrašo, dėl kurių bažnytinė santuoka laikoma negaliojančia, nėra, todėl priežastys skirstomos į grupes.

* Viena jų yra susijusi su bent vieno sutuoktinių tikros santuokinės valios trūkumu. Pvz., vienas būsimųjų sutuoktinių jau aiškiai ir konkrečiai planavo toje santuokoje gyventi tik laikinai, arba prieš tuokdamasis jau buvo pasiryžęs atmesti kokį nors esminį santuokos elementą, pvz., vaikų gimdymas ir auginimas.

* Santuoka taip pat anuliuojama, kai vienas iš būsimų sutuoktinių nuslėpė savo tikrą tapatybę arba svarbią asmeninę savybę, kurios žinojimas būtų pakeitęs kito sutuoktinio apsisprendimą tuoktis.

* Dar viena nemaža grupė bažnytinės santuokos anuliavimo priežasčių yra susijusi su sutuoktinio nesugebėjimu prisiimti esminių santuokos pareigų dėl psichinių sutrikimų.

* Retesnė, bet labai rimta santuokos anuliavimo priežastis yra santuokos sudarymas iš prievartos ar didelės baimės.

* Kitos gana lengvai išaiškinamos santuokos negaliojimo priežastys yra kliūtys tuoktis. Pavyzdžiui, anksčiau sudaryta santuoka arba lytinė vieno iš sutuoktinių impotencija.

* Santuoką daro negaliojančia ir jos šventimo formos nepaisymas. Pvz., santuokos sudarymas parapijoje, kuriai nepriklauso nė vienas iš sutuoktinių, o sutuokiantis kunigas nebuvo gavęs įgaliojimo.

* Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia tik dėl tų priežasčių, kurios egzistavo jau santuokos sudarymo metu (nors galėjo būti ir nežinomos), o ne tos, kurios atsirado vėliau.

* Bažnyčioje negalima tuoktis su įvaikiu, nelaiminama santuoka ir tarp įvaikių, nors šie nėra susiję kraujo giminystės ryšiais.

* Neseniai bažnytinėje teisėje įsitvirtino su humanistine psichologija susiję teiginiai. Pavyzdžiui, vienas iš galimų santuokos anuliavimo punktų yra ne visiškas atsidavimas santuokai, nepakankamas pasirengimas santuokai, nesugebėjimas įsipareigoti, psichologinis nebrandumas.

* Vienas iš esminių tribunolo uždavinių – pamėginti sutaikyti poras – dažniausiai lieka neįgyvendintas, nes žmonės tuo metu jau būna sukūrę kitas šeimas.