Bažnytinės santuokos įregistravimo ypatybės
LR Konstitucijoje nustatyta, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Pagrindinis juridinis pagrindas šeimos santykiams atsirasti yra santuoka. Lietuvoje pripažįstamos civiline bei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos.
Bažnytinėms santuokoms keliamos tokios pačios santuokos sudarymo sąlygos kaip ir civilinėms, t.y. draudžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, pažeisti monogamijos principą, santuoka turi būti sudaroma laisva valia bei tarp veiksnių asmenų, sulaukusių aštuoniolikos metų.
Be šių sąlygų bažnytine tvarka sudaromoms santuokoms keliami papildomi reikalavimai: santuoka turi būti sudaryta Lietuvos Respublikoje įregistruotos religinės organizacijos kanonų nustatyta procedūra bei įtraukta į santuokų apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Šiuo metu iškyla problemų dėl bažnytinių santuokų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose, todėl tai reiktų aptarti plačiau.
LR Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, todėl iš pirmo žvilgsnio Civilinio kodekso (toliau CK) reikalavimas registruoti bažnytine tvarka sudarytą santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje gali pasirodyti prieštaraujantis Konstitucijai. Tačiau bažnytinės santuokos registravimas išreiškia viešą interesą.
Tokiu būdu valstybė gali reguliuoti imperatyvių šeimos teisės principų (monogamijos, santuokos laisvos valios ir pan.) įgyvendinimą. Be to, bažnytinės santuokos įtraukimas į valstybinę apskaitą išreiškia ir sutuoktinių valią gyvenant bažnytinėje santuokoje naudotis civilinių įstatymų garantuojamomis teisėmis ir pareigomis.
CK 3.304 str. numatyta, kad religinės organizacijos, kurioje buvo sudaryta santuoka, atstovas privalo per dešimt dienų po santuokos sudarymo civilinės metrikacijos įstaigai pranešti apie sudarytą santuoką. Santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčioje.
Tačiau jei civilinės metrikacijos įstaigai per dešimt dienų nebuvo pranešta apie santuokos sudarymą bažnyčioje, tai santuoka laikoma sudaryta nuo jos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje dienos.
Pranešimo tvarką apie bažnyčioje įregistruotą santuoką nustato Teisingumo ministro patvirtintos taisyklės. Šios taisyklės, kaip ir CK, numato, kad bažnyčios atstovai per dešimt dienų turi pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie įregistruotą santuoką.
Tačiau šiose taisyklėse numatyta viena išimtis – lotynų apeigų katalikų bažnyčios atstovai neturi pareigos per dešimt dienų pranešti civilinei metrikacijos įstaigai apie sudarytą santuoką. Tai turi padaryti susituokę asmenys.
Katalikų bažnyčioje susituokę jaunavedžiai civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti Lietuvos Vyskupų konferencijos patvirtintos formos santuokos liudijimą, išduodamą bažnyčioje, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei kvitą, patvirtinantį apie valstybinės rinkliavos sumokėjimą (15 Lt).
Sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK numatytas teises ir pareigas, pvz., pradedamas taikyti šeimos turto teisinis režimas, atsiranda tarpusavio išlaikymo prievolė, vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą veikti jo vardu ir pan.
Norint, kad santuoka sukeltų teisines pasekmes, ji turi būti sudaryta CK nustatyta tvarka, t.y. civiline tvarka arba bažnytine tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Kaip jau minėta, civilinei metrikacijos įstaigai nepranešus apie santuokos sudarymą per reikalaujamas dešimt dienų, santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo dienos. Tai reiškia, kad bažnytinės santuokos teisinės pasekmės atsiranda tik ją įregistravus.
Taigi, pavyzdžiui, turtas įgytas po santuokos sudarymo bažnyčioje, tačiau jos neįregistravus, nebus laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, sutuoktiniai negalės pasirinkti kito sutuoktinio pavardės. Be to, gali atsirasti ir kitų problemų.
Tik bažnyčioje susituokusiems ir civiline tvarka neįregistravusiems santuokos asmenims gimusio vaiko tėvystė nėra preziumuojama, kadangi teisiškai vaiko motina laikoma nesusituokusia. Šiuo atveju, norint įregistruoti vaiko gimimą reikia civilinės metrikacijos įstaigai pateikti teisės pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.
Reikėtų pažymėti, kad nors tiek CK, tiek Teisingumo ministro patvirtintose taisyklėse numatyta religinių organizacijų atstovų pareiga pranešti civilinės metrikacijos įstaigoms apie jų organizacijoje sudarytą santuoką, tačiau atsakomybė už šios pareigos nevykdymą nėra numatyta.
Neigiami padariniai per dešimt dienų neįregistravus bažnytinės santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje atsiranda tik sutuoktiniams – santuoka laikoma sudaryta, t.y. teisines pasekmes sukelia tik nuo jos įregistravimo dienos. Galimi tokie atvejai, kai apie santuokos sudarymą nebus pranešta ir taip nukentės sutuoktinių interesai.
Kitose šalyse, kuriose yra pripažįstamos bažnytinės santuokos, religinių organizacijų atstovams, laiku nepranešusiems apie sudarytas santuokas civilinės būklės aktus registruojančioms institucijoms, yra numatyta administracinė atsakomybė. Taigi ir Lietuvoje, nustatant religinių organizacijų pareigą pranešti civilinės metrikacijos įstaigoms apie sudarytas santuokas, turėtų būti numatyta atsakomybė už šios pareigos nevykdymą.
Tačiau šiuo metu sutuoktiniai, išskyrus lotynų apeigų katalikų bažnyčioje susituokusius, kurie patys registruoja santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje, turėtų pasitikrinti, ar jų santuoką įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje, kadangi neigiamos pasekmės dėl santuokos neįregistravimo atsiranda patiems sutuoktiniams.
Apibendrinant reiktų pasakyti, kad sudarytos bažnytinės santuokos teisinė registracija civilinės metrikacijos įstaigoje – tai įstatymo reikalaujamos formos suteikimas turint tikslą užtikrinti imperatyvių šeimos teisės principų įgyvendinimą bei sukelti atitinkamas teisines pasekmes sutuoktiniams.
Nors CK numatyta, kad apie bažnytinės santuokos sudarymą civilinėms metrikacijos įstaigoms praneša religinės organizacijos atstovai, tačiau šiuo metu galioja išimtis lotynų apeigų katalikų bažnyčiose susituokusiems asmenims, kurie civilinės metrikacijos įstaigoms praneša patys.
Be to, kitose religinėse organizacijose susituokusiems reiktų pasidomėti, ar santuoka buvo įregistruota, nes bažnyčios atstovams už šios pareigos nevykdymą atsakomybė nenumatyta, o sutuoktiniams dėl to gali kilti problemų.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama teisės aktų nustatytomis taisyklėmis, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
