Penki Islamo pilioriai

Islamas susideda iš penkių pagrindinių dalių:

1.Tikėjimo išpažinimas: tvirtas liudijimas, kad nėra nieko, verto garbinti, išskyrus Alachą, ir kad Mahometas yra jo pranašas visai žmonijai iki Paskutiniojo Teismo dienos. Pavyzdingas pranašo Mahometo gyvenimas įpareigoja visus musulmonus sekti jo pėdomis.

2. Malda: kiekvieno musulmono pareiga prieš Dievą yra kasdieninės maldos penkis kartus per dieną. Jos stiprina ir pagyvina tikėjimą Alachu ir suteikia žmogui aukščiausią moralę. Jos apvalo širdis ir slopina gundymus daryti blogį.

3. Pasninkas Ramadano mėnesį: musulmonai per Ramadano mėnesį ne tik susilaiko nuo maisto, gėrimo, ir seksualinių santykių nuo aušros iki saulės nusileidimo, bet taip pat ir nuo blogų ketinimų ir norų. Tai moko meilės, nuoširdumo, ir ištikimybės. Tai taipogi ugdo sveiką sąžinę, kantrybę, nesavanaudiškumą ir dvasinę jėgą.

4. Zakatas: Kasmetinis mokestis, mokant 2,5% nuo savo grynojo pelno, nuo kurio gavimo praėję vieneri metai. Tai religinė pareiga ir apsivalymas. Ši suma yra panaudojama visuomenės neturtingiesiems šelpti.

5. Kelionė į Meką: kiekvienas sveiko proto ir pakankamai pasiturintis musulmonas privalo nors kartą per savo gyvenimą nuvykti į Meką, jei yra tam pajėgus fiziškai ir finansiškai.

Be šių stulpų, kiekvienas musulmono veiksmas, kuris yra padarytas sąmoningai ir patenkina Alacho valią, yra taip pat laikomas kaip vienas iš garbinimo aktų.

Islamas reikalauja tikėti tik į Alachą, bei jo aukščiausiąją valdžią, kurios dėka žmogus supranta pasaulio reikšmingumą ir savo vietą jame. Šis suvokimas išsilaisvina žmogų nuo baimės ir prietarų bei padeda jam suvokti visagalį Alacho buvimą ir žmogaus įsipareigojimus prieš jį. Tačiau vien tik tikėjimo nepakanka. Tikėjimą turi lydėti atitinkami veiksmai.. Penki Islamo pilioriai ir yra tikėjimo išraiška. Tikėjimas Dievu reikalauja, kad mes žiūrėtumėme į visą žmoniją kaip į vieną, Visagalio Dievo, žmonių kūrėjo ir maitintojo, šeimą. Islamas atmeta idėją apie išrinktuosius, tokius, kaip tarkime, šventieji ar kunigai, formuodamas tikėjimą tik į Dievą ir į gerus darbus, kaip vienintelį kelią į dangų. Tokiu būdu atsiranda tiesioginis ryšys su Dievu, be jokių tarpininkų.

Ghulam Rabani