Neramumai Palestinoje
Palestinos klausimas taip pat pakurstė islamo karingumo augimą. Įtampos Palestinoje tarp musulmonų ir žydų prasidėjo dar nuo pirmosios žydų imigrantų bangos XIX a. pabaigoje. Arabų nepasitenkinimą padidino britų vyriausybės 1917 m. Balfūro deklaracija, kaip ir Jungtinių Tautų parama žydų valstybei po 30 metų, leidusi 1948 metų gegužę susiformuoti Izraelio valstybei.
Penki karai tarp arabų ir žydų nuo Izraelio susikūrimo sudaro kontekstą šiuolaikiniams musulmonų–žydų priešiškumams. Šios įtampos padidėjo su pirmos intifados („sukilimo“) iškilimu 1987 m. ir antrąja intifada 2000-aisiais, nutrūkus deryboms Kemp Deivide tarp Yessero Arafato ir Izraelio ministro pirmininko Ehudo Barako. Islamo kovotojų grupės kaip „Hamas“ ir „Hizbollah“ kviečia į ginkluotą džihadą prieš Izraelį. Daugelis Palestinos musulmonų aukština antpuolį prieš Ameriką, bet taip pat teigia, jog tai iš tikrųjų buvo CIA (Centrinės žvalgybos valdybos) ir Izraelio Mossado darbas.
Visoje šioje sumaištyje – iš pažiūros begalinis prievartos ciklas Izraelyje ir Palestinoje. Štai tik penki teroristų aktų prieš izraeliečius per metus prieš rugsėjo 11-ąją pavyzdžiai:
Rugpjūčio 12. Per savižudžio bombos sprogdinimą kavinėje Kirjat Mockino vietovėje sužeistas 21 žmogus.
Rugpjūčio 9. Per sprogdinimą Pizza aikštėje Jeruzalėje užmušta 15, įskaitant 6 vaikus, ir sužeista 80 žmonių.
Liepos 1. Palestinietis savižudis, susijęs su Hamas, naktiniame klube Tel Avive susprogdino sprogstamąjį diržą ir sužeidė 120 bei nužudė 20 žmonių.
Gegužės 9. Du 14-mečiai žydų berniukai buvo negyvai užmėtyti akmenimis urve netoli Tekojos miestelio Vakarų krante.
Vasario 14. Palestiniečių autobuso vairuotojas įsirėžė į minią netoli Tel Avivo, užmušdamas 8 žmones.
Kita vertus, tokie skirtingi rašytojai kaip Noamas Chomsky, Hansas Küngas, Michaelis Lerneris, Edwardas Saidas ir Davidas Grossmanas (autorius The Yellow Wind, Geltonasis vėjas) pasisako už Izraelio palestiniečiams padarytų skriaudų pripažinimą. Taip pat jie pasisako už stipresnį Amerikos prieštaravimą prieš izraeliečių gyvenvietes Vakarų krante ir Gazoje. Per pastaruosius 15 metų argumentai už Palestinos valstybę išpopuliarėjo tarp saikingųjų žydų ir daugelio Izraeliui simpatizuojančių analitikų.
„Su ar be islamo fundamentalizmo, su ar be arabų terorizmo nėra jokio pateisinimo užsitęsusiai okupacijai ir Izraelio vykdomam palestiniečių tautos slopinimui, – New York Times redakciniame straipsnyje rašė Amosas Ozas. – Mes neturime teisės palestiniečiams atsakyti jų natūralios apsisprendimo teisės… Du didžiuliai vandenynai negali užstoti Amerikos nuo terorizmo; Izraelio Vakarų kranto ir Gazos okupacija nepadarė Izraelio saugaus – priešingai, mūsų savigyną ji labai apsunkina ir sukomplikuoja. Kuo greičiau baigsis okupacija, tuo geriau bus ir palestiniečiams, ir izraeliečiams.“
James A. Beverley
