Kleopatros sindromas
Ketrin pas amerikiečių psichologą gydytoją Brianą Weissą pradėjo lankytis dėl fobijų, panikos priepuolių, nuolatinių košmarų bei sekinamos depresijos, kurie kankino ją visą gyvenimą ir pamažu vis stiprėjo. Prieš tai kiti gydytojai metus ją gydė tradicine psichoterapija, bet veltui. Nors Ketrin paniškai bijojo uždusti, vis tiek atsisakė antidepresantų, raminamųjų ir kitokių vaistų. Gydytojas B.Weissas nusprendė ją gydyti kitaip. Ketrin ilgai spyriojosi, bet galop sutiko pamėginti per hipnozę (stiprų susitelkimą į įtaigos turinį) sugrįžti į vaikystę ir išsiaiškinti nuslopintas arba pamirštas traumas, kurios, gydytojo manymu, galėjo būti svarbiausia jos problemų priežastis.
B.Weissas per seansą Ketrin grąžino į tą gyvenimo tarpsnį, kai ji pirmąkart pajuto nepaaiškinamą nerimą. Užuot grįžusi į ankstyvąją vaikystę, Ketrin nukeliavo į Senovės Rytus — 4 tūkstantmečius į praeitį. Jos veidas ūmai persikreipė, apskritai pasidarė kažkoks kitoks: mintyse ji matė save visiškai kitokią ir kitokiu vardu vadinamą, prisiminė konkrečius įvykius, netgi ir tai, jog nuskendo per potvynį.
Gydytojas B.Weissas buvo priblokštas. Jis, mokslininkas, moksliškai nepagrįstą parapsichologiją ir visus tuos sielų persikūnijimus visada vertino skeptiškai!
Praėjo metai. Per daugybę intensyviosios terapijos seansų jis artimai pažino savo pacientę ir nedvejodamas galėjo teigti: ji nėra psichiškai nesveika, jos nekamuoja daugybė asmenybės sutrikimų, ji nėra linkusi į haliucinacijas.
Netrukus įvyko vienas neįtikėtinas dalykas, kuris pakeitė jo karjerą.
Iš esamo — į buvusį gyvenimą
Pamažu Ketrin išsivadavo iš visų savo negalių. Po kelių mėnesių ji visiškai pasveiko — ir nevartojusi jokių vaistų!
34 metų nekilnojamojo turto agentei Žanin gimtadienio proga draugai surengė staigmeną: pakvietė į kruizą. Solenizantė neišdrįso jiems prisipažinti, kad visą gyvenimą paniškai bijo nuskęsti. Tikėdamasi nugalėti šią baimę, ji kreipėsi pagalbos į gydytoją psichoterapeutę, ir ši per hipnozės seansą sugrąžino pacientę į tuos laikus, kai prasidėjo jos baimė. Žanin nukeliavo kelis šimtmečius į praeitį. “Ji sužinojo, kad ankstesniuose gyvenimuose buvo du kartus nuskendusi: vieną kartą — vandenyne, kitą kartą — ežere”, — pasakoja gydytoja. Dar sykį išgyvenusi praeityje patirtas traumas ir išanalizavusi tuos atsitikimus, Žanin visiškai pasveiko. Po kruizo ji paskambino gydytojai ir pranešė džiugią naujieną: “Mano baimė pranyko! Aš maudžiausi vandenyne ir apskritai puikiai praleidau laiką!”
Nuo 3-iojo dešimtmečio pradžios gydytojai, psichologai ir netradicinės medicinos atstovai pradėjo domėtis pasąmonės įtaka žmonių emocinei būklei. 7ąjį, psichodelinį, dešimtmetį tyrimais buvo nustatyta, kad žmonės pajėgūs atkurti ankstesnę sąmonės būseną. Drąsesni psichoterapeutai ėmė eksperimentuoti, taikyti naujus gydymo metodus. Vienas iš tokių metodų — autogenine treniruote, hipnoze, relaksacija ar meditacija paveikti sąmonę taip, kad ji atkurtų ankstesnių gyvenimų prisiminimus, t.y. sugrąžintų žmogų į praeitį. Tradicinės psichoterapijos šalininkai kritiškai vertina šį gydymo būdą, — matyt, dėl to, kad patikėję jo veiksmingumu turėtų pripažinti ir reinkarnaciją.
Knygoje “Gydymas laiku” (“Through Time into Healing”, Cygnus Books) gydytojas B.Weissas aiškina, kodėl kartu su kitais psichoterapeutais savo pacientus grąžina į buvusį gyvenimą: “Regresijos terapija gali atkurti tokius prisiminimus, kurie nuolat neigiamai veikia paciento dabartinį gyvenimą ir yra tikroji blogos savijautos priežastis”.
Tikinama, kad grąžinimo į praeitį terapija ypač padeda atsikratyti įsisenėjusių neįprastų fobijų, kitais gydymo metodais neįveikiamų raumenų, galvos skausmų, nutukimo, astmos, alergijų ir tokių streso sukeltų arba su imunine sistema susijusių ligų kaip opos bei artritas.
Dėl reinkarnacijos vis dar tebesiginčijama, tačiau sąmonės įtaka kūnui jau seniai neabejojama. Tyrimais nustatyta, kad, pavyzdžiui, sportininkų sąmonę ir jų rezultatyvumą sieja glaudus ryšys. Pagaliau liautasi kategoriškai atsieti dvasią nuo kūno. Hipnozės specialistų nuomone, hipnoze galima panaikinti žalingą priklausomybę nuo tabako, maisto, alkoholio ir narkotikų. Dabar, kai išmokta sugrąžinti į praeitį, šis abipusis sąmonės ir kūno ryšys — dar akivaizdesnis.
Kai kurių psichoterapeutų netgi nedomina, ar žmonės iš tikrųjų grįžta į praeitą gyvenimą. Jiems svarbiausia, kad taip galima veiksmingai spręsti dabartines pacientų problemas.
Šiaip jau gydytojai linkę regresijos terapiją laikyti viena iš gydymo proceso dalių, o ne atskiru gydymo metodu. Dažnas psichoterapeutas pirmiausia sutelkia dėmesį į dabartinį paciento gyvenimą. Jei sužino, kad vaikystėje pacientas patyrė traumą, klausia, ar panašaus jausmo jam nėra tekę patirti dar anksčiau.
Šį gydymo būdą psichologai vadina afekto tiltu ir grindžia prielaida, jog kokios nors emocijos (pavyzdžiui, skausmo ar baimės) žmogus negali atsikratyti nuo pat pirmos jos patyrimo dienos.
Nesvarbu, tiki psichologai reinkarnacija ar ne, jiems vis tiek tenka pripažinti, kad regresija — veiksmingas gydymo būdas. Jis tiesiog neįtikėtinai sumažina įtampą, žmonės pasijunta fiziškai ir protiškai atsipalaidavę. Jų gyvenimas pasidaro prasmingesnis.
Vieną pacientę prieš menstruacijas nuolat kankino galvos skausmai. Per regresijos terapijos seansą ji išvydo save bėgančią nuo minios žmonių. Prieš kelis šimtus metų ji buvo vyras — vargšas valstietis, kurį minia talžė lazdomis dėl nepriimtino tikėjimo bei erezijų. Viena lazda pataikė į galvą virš kairės akies — kaip tik į tą vietą, kur galvos skausmas šiame gyvenime buvo aštriausias. Psichologės kabinete moteris vėl pajuto veriantį skausmą. Gydytoja jai įteigė atsikratyti to skausmo. Nuo to laiko pacientės nebekamuoja migrena.
“Pasveikti galima paprasčiausiai prisiminus ir dar kartą išgyvenus pirminę traumą. Tokiu pat būdu naudojasi ir tradicinės psichoterapijos šalininkai: jie nustato, kokią traumą pacientas patyrė vaikystėje, ir išgydo jį emocijų psichoterapija, — rašo gydytojas B.Weissas. — Pasveikti galima ir tada, kai pacientas suvokia ligą sukėlusią priežastį.”
Kol reinkarnacija nėra įrodyta, sunku tikėti praeito gyvenimo prisiminimų tikrumu, bet psichologai žino, kad išsigalvojimais sunkių negalavimų neatsikratysi — greičiau dar labiau įklimpsi. “Skausmas ar baimė išnyksta tik tada, kai išvystamos, suvokiamos ir iš naujo išgyvenamos tikros jų priežastys, — tikina gydytojas B.Weissas. — Žmogus pasijunta taip, lyg kas būtų ištraukęs jam supūliavusią rakštį.”
Sugrįžimas į praeitą gyvenimą veikia žmogaus kūną, emocijas ir protą. Atsipalaidavęs žmogus pirmiausia pajunta skausmą arba emociją — lyg į spąstus įkliuvusią neigiamą energiją iš praeito gyvenimo. Tą energiją reikia išlaisvinti ir jos reikšmę perkelti į dabartinį gyvenimą. “Kai kurie žmonės iš karto pasijunta geriau, o kitiems prireikia tolesnio gydymo”, — rašo B.Weissas.
Prieš pradėdami regresijos terapiją psichologai nuodugniai išnagrinėja paciento gyvenimą, susidaro išsamų psichologinį portretą. Visa kita priklauso nuo paciento: ar jis nori per hipnozės seansą išgyventi transą, ar jis pasiryžęs tai, ką mato, laikyti vertinga informacija arba bent jau dabartinio gyvenimo metafora.
Akivaizdus reinkarnacijos įrodymas būtų ksenoglosija — gebėjimas kalbėti niekad negirdėta ir nesimokyta užsienio kalba.
Vienas iš ksenoglosijos atvejų aprašytas Silvios Cranston ir Carey Williamso knygoje “Reinkarnacija: nauji mokslo, religijos ir visuomenės horizontai” (“Reincarnation: A New Horizon in Science, Religion and Society”, Theosophical University Press): trečiąjį dešimtmetį Manhetene gyvenę trejų metų broliai dvyniai tarpusavyje kalbėjosi tik jiems vieniems suprantama kalba. Tėvams ji nebuvo panaši į įprastas vaikų sapaliones, todėl jie nuvedė berniukus pas kalbininkus. Šie apstulbo išsiaiškinę, kad vaikai laisvai šneka kone mirusia aramėjų kalba, kuria buvo kalbama prieš 2000 metų!
Netradicinės medicinos gydytojai ir parapsichologai, tikintys regresijos gydomosiomis galiomis, noriai išmėgina regresiją jau per pirmąjį susitikimą su pacientu. Kaip tai vyksta? Pasakoja savanorė: “Įsigeidžiau sugrįžti į praeitą gyvenimą, tad nuėjau pas netradicinės medicinos specialistę. Ji relaksacijos ir vizualizacijos (vaizduotės aktyvinimo) būdu padėjo man pasiekti visiško atsipalaidavimo būseną. Tada ji liepė man įsivaizduoti save einančią tuneliu ir lipančią laiptais žemyn. Išvydusi šviesą, turėjau įtempti visus savo penkis pojūčius, kad suprasčiau, kur ir kas esu. Mačiau save kažkokiame miške Viduramžiais ir buvau medkirtys. Gydytoja įteigė eiti toliau. Taip nuobodžiai keliaudama per savo ankstesnį gyvenimą priėjau paskutinę, mirties, dieną. Pamačiau lovoje iš senatvės gęstantį vyriškį. Gydytoja įteigė mano sielai apleisti jo kūną, ir aš pasijutau skrendanti — šią būseną psichologai vadina priešmirtine būsena. Vėliau sužinojau, kad nuobodus praeitas gyvenimas turėtų paskatinti žmogų turiningai nugyventi dabartinį”.
Ne visi pajėgūs pakelti praeitame gyvenime patirtų traumų ar neužgijusių žaizdų naštą, užgriūvančią dabartiniame gyvenime. Labai dažnai problemas žmonės išsprendžia sutelkę dėmesį į dabartį, o ne į praeitį. Psichologų tikinimu, jų pacientai paprastai būna dviejų tipų. Vieni liaujasi laikę save aukomis ir pradeda valdyti savo gyvenimą. Jie mėgina išsiaiškinti savo bėdų priežastis. Kiti ateina vedami smalsumo. Jie nori sužinoti, gal buvo Senovės Egipto faraonai. Kad ir kokios priežastys skatintų juos kreiptis į psichologus, vis tiek nieko bloga, jei žmogus nebijo sužinoti to, kas gali būti atskleista per regresijos seansą.
Psichologai tiki: žmogus turi sugebėti išlukštenti iš pasąmonės skaudžią patirtį ir jos atsikratyti, jeigu jau pasąmonė šiame gyvenime apie tai signalizuoja skausmu.
Netradicinės medicinos gydytojai prašo pacientų užrašyti arba nupiešti savo jausmus. Taip patirtas išgyvenimas įgyja prasmę, bet ar pavyksta atsikratyti traumos? Psichologai įspėja: jei tave kamuoja fobija ir per regresiją pajunti jos sukeltus nemalonius pojūčius, gali mėginti uždaryti vartus, bet atmintis vis tiek tave persekios.
Paprastai kalbant, ekskursija į ankstesnius gyvenimus gali tau padėti suvokti dabartinį gyvenimą.
Daugiau apie Briano Weisso veiklą gali sužinoti adresu: http://www.brianweiss.com
Tikėti ar netikėti?
Nelabai tikėtina, kad priešpaskutiniame gyvenime tau teko seksualinė laimė būti vyrų ir imperatorių numylėtine Kleopatra. Bet apie Barboros Radvilaitės pėdsaką savo reinkarnuotoje sieloje tikrai galėtum pasvajoti. COSMO paklausė gydytojo psichoterapeuto Kazio Remeikio, kaip rasti tokį hipnotizuotoją, kuris padėtų prisikasti iki tavo proamžių nuodėmių.
Lietuvoje apie 500—600 specialistų yra gavę leidimus kaip vieną iš gydymo metodų taikyti hipnozę. Tačiau gydytojui K.Remeikiui nė iš vieno dar neteko girdėti “reinkarnacinių” istorijų. Jo praktikoje pasitaikė vienas pacientas, kuris užhipnotizuotas prisiminė, kaip šliaužiojo vaikiškoje lovytėje ir kažkokiu aštriu daiktu įsidūrė į pilvą. Jis atsiminė net žaislus, kurie buvo lovytėje, patalynės ornamentus. Šis vyras pats nepatikėjo, ką užmigdytas papasakojo, bet jo tėvai patvirtino: ta pati lovytė, tie patys žaislai. O jam tada buvę apie 7 mėnesius.
“Tai buvo ankstyviausias iš mano girdėtų prisiminimų, — sako K.Remeikis. — Kiek teko lankytis rimtuose simpoziumuose, skaityti mokslinės arba nebeletristinės literatūros, neradau nė vieno tyrimais įrodyto atvejo ar net užuominos, kad kuriam nors iš psichologų būtų pasisekę regresinės hipnozės būdu atkurti praėjusio gyvenimo įvykius. Tiesa, daug apie tai skaičiau ezoteriniuose leidiniuose, kuriuose dominuoja ne psichologinis, o parapsichologinis požiūris.”
Vadinasi, Kleopatros sindromas — pramanas?! “Kas žino, — išsisuka nuo tiesaus atsakymo K.Remeikis. — Mums, vakariečiams, reikia faktų, kad kuo nors patikėtume, o dvasinius dalykus faktais pagrįsti labai sunku. Štai prieš karą buvo toks vienuolis su kraujuojančiomis stigmomis, bet net Bažnyčia jį šventuoju pripažino tik tada, kai jis mirė. Taigi — gyvam esant delsė, abejojo. Ir parapsichologija yra tai, kas šiuo metu yra už mūsų pažinimo ribų, bet galbūt kada nors bus patvirtinta.”
Cosmopolitan
