Kaip Islamas suvokia Pranašo kelią?

Musulmonui, žodis ‘Pranašas’ visų pirma nereiškia žmogaus, kuris gali nusakyti ateitį (nors daugelis dalykų, kuriuos kalbėjo Pranašas Mohamedas vienaip ar kitaip išsipildė), tačiau žodis ‘Pranašas’ jiems reiškia Dievo siųstą žmogų, kuris kviečia žmones gailėtis dėl savo nuodėmių, tikėti Dievu, pašvęsti savo gyvenimus gerų darbų darymui ir stengtis suvokti tą tikslą, kuriam jie ir buvo sukurti. Pranašai čia nelaikomi dieviškais (t.y. turinčiais kažkokių Dievui būdingų savybių), jiems nesimeldžiama ir jų negarbinama. Jie yra suvokiami ir gerbiami kaip žmonės, kurie turėjo išskirtinį charakterį, buvo labai dvasingi, darė stebuklus, buvo apsaugoti Dievo nuo nuodėmių darymo bei gaudavo apreiškimus nuo Dievo.

Islamas moko, kad yra tik vienas Dievas, jis neturi jokių partnerių ar kompanjonų, bei nėra su niekuo asocijuojamas. Joks žmogus nepasižymi savybėmis, kurios yra būdingos vienatiniam mūsų sudėtingos Visatos Kūrėjui. Mohamedas buvo ne kas daugiau, kaip tik mylimas Dievo tarnas bei Pranašas, tačiau jis įkūnijo geriausias žmogiškąsias savybes, štai dėl ko ir šiandien jis yra toks patrauklus. Pranašas Mohamedas yra paskutinis Dievo siustas Pranašas žmonijai po Nojaus, Abraomo, Mozės ir Jėzaus, jis kardinaliai pakeitė paskiro individo, visuomenės bei visos žmonijos gyvenimą, ir iki šiol yra laikomas nepralenkiamu mokytoju. Apie patį save yra pasakęs:

“Jūs prašote palyginti save su prieš mane buvusiais pranašais. Įsivaizduokite žmogų, kuris pastatė labai gražų ir tvirtą namą, tačiau viename kampe trūko vienos plytos. Žmonės ėjo pažiūrėti to namo ir stebėjosi jo grožiu, tačiau tuo pačiu ir mąstė:’kad tik tame kampe būtų įdėta trūkstama plyta…!’ Aš esu ta plyta, ir tuo pačiu esu paskutinis iš pranašų”.