Kapitalizmo ir socializmo kryžkelės (2 dalis)

Jei svarstome apie konkrečius kapitalizmo ir socializmo skirtumus, tai pirmiausia verta pastebėti, kad kapitalizmo įsigalėjimas nulemia nedidelės, bet privilegijuotos visuomenės dalies dominavimą prieš kitą, pagrindinę visuomenės dalį. Klasinė visuomenės struktūra atspindi ir ekonominę struktūrą. Socialistinė sistema iš esmės pažaboja išnaudojimą, įtvirtina darbo žmonių teises. Jei kapitalistinėje sistemoje valstybės valdyme lemiama įtaką turi siauros, bet labai įtakingos kapitalistų kastos-bankininkai, oligarchai ir korumpuoti politikai, tai socialistinėje sistemoje lemiamą įtaką turi darbo žmonės- darbininkai, valstiečiai, pažangioji inteligentija.

Didžiuliai skirtumai tarp socialistinės sistemos ir kapitalizmo

Būtent darbo žmonėms atstovaujančios socialistinės politinės jėgos įtakojo Skandinavijos šalių ir visos grupės Lotynų Amerikos valstybių(Argentinos, Urugvajaus, Kosta Rikos, Venesuelos, Peru) pažangą, Slovėnijos pažangą,   nedidelės Kipro  valstybės pažangą. Kipre didžiulę įtaką turi Kipro Komunistų partija, šios partijos nariai yra daugelio didesnių Kipro miestų merai, šios šalies prezidentas- irgi komunistas K.Christofijas. Tik 13,5 procento Kipro gyventojų yra atsidūrę žemiau skurdo ribos, bedarbystės lygis-tik 7,3 procento, šioje šalyje egzistuoja ir nemokamo aukštojo mokslo sistema. Didžioji dalis Kipro gyventojų-tai viduriniosios klasės atstovai. Tuo tarpu Lietuvoje  visai kitokia visuomenės sandara-klesti du procentai mūsų krašto piliečių, apie 10 procentų galima priskirti viduriniajai klasei, virš 30 procentų jau yra atsidūrę žemiau skurdo ribos, o likusieji gyvena kukliai, kartais jau balansuodami ties skurdo riba. Tad Lietuva šiuo metu-tai tipiška oligarchinė valstybė, kurioje yra įsigalėjusi  monopolinio kapitalizmo  sistema.

Kas įtvirtino tokios sistemos įsigalėjimą? Prie to ypač prisidėjo kriminalinis Kubiliaus režimas. Būtent Kubiliaus režimas faktiškai įtvirtino oligarchinę diktatūrą. Oligarchų klanai per kelerius metus-nuo 2008 pabaigos iki 2012 metų pabaigos dar labiau pralobo, o darbo žmonės buvo pastoviai skurdinami. Nuo 2009 metų per Lietuvą nuvilnijo ir politinių represijų banga, tokios represijos dar labiau   paplito nuo 2011 metų pradžios. Visas politinių represijų arsenalas panaudotas prieš Visuomeninės piliečių sąjungos pirmininkę, judėjimo ,,Vytis” narę V.Anankienę, judėjimo ,,Vytis” koordinatoriaus pavaduotoją J.Vaikšnorą, Tautos ateities forumo pirminko pavaduotoją  A.Balčiūnę, aktyvų profsąjungų veikėją V.Kuprį, prokurorę V.Grabauskaitę ir dar daugelį sąžiningų pareigūnų, aktyvių visuomenės veikėjų bei žurnalistų. Konkrečios politinės represijos buvo panaudotos ir prieš šių eilučių autorių, ir tik Kubiliaus režimo žlugimas sustabdė persekiojimus.

Tai klasikinė situacija-juk korumpuoti režimai ir laikosi melo, smurto bei klastos pagalba. Asociacijos ,,Tautos savitvarka” pirmininkas Vladimiras Novosadas teigia: ,, Šiandienos pasaulyje didelę įtaką turintis neoliberalizmas-tai ištisa sistema, paremta priespauda ir išnaudojimu.  Ir Lietuvai labai pakenkė neoliberalizmo plėtra-ji skatino monopolinio kapitalizmo struktūrų diktatą. Mes turime alternatyvą-išsamiai parengtą Nacionalinį projektą, kuri įgyvendinus bus pažabotas skurdas, puoselėjama tradicinė humanistinė kultūra, o visuomenėje įsigalės darna ir pilietiškumas”.

Slovėnijos fenomenas

Unikali socialistinė sistema veikia nedidelėje Slovėnijos valstybėje. Ši socialistinių jėgų valdoma buvusios Jugoslavijos respublika-tai tikra socialinės gerovės valstybė: tik 11 procentų šalies gyventojų randasi žemiau skurdo ribos, nedidelis  bedarbystės lygis-6,8 procento, o minimalus atlyginimas siekia 570 eurų pr mėnesį. Visas stambias verslo įmones kontroliuoja valstybė- kai kurias įmones valdo pilnai-valstybė turi po 100 procentų akcijų, o kai kuriose turi po 30-40 procentų akcijų paketus. Prieš metus Slovėnijoje įvesta tokia pensijų sistema-vyrai išeina į pensiją nuo  64 metų, moterys-nuo 58 metų(vyrai gal išeiti į pensiją  ir nuo 60 metų, tik tada gaus 15 procentų mažesnę pensiją, o  moterys nuo 55 metu, irgi  gaus 15 procentų mažesnę pensiją).

Slovėnijoje, kitaip nei Lietuvoje, visas pagrindines energetikos įmones valdo valstybė. Štai naftos perdirbimo įmonė ,,Petrol” visiškai valdoma valstybės-jos rankose visas 100 procentų akcijų paketas. ,,Petrol” valdo ir didelį degalinių tinklą – 368 degalines Slovėnijoje ir  kitose regiono šalyse-Serbijoje, Kroatijoje, Bosnijoje, Makedonijoje. Tai labai pelninga įmonė, ir jos pelnas nenuteka į oligarchų kišenes ar politikų ,,juodasias kasas”, o patenka tiesiai į valstybės biudžetą.

Kapitalizmas ir socializmas modeliuoja skirtingas vertybes

Kapitalizmo įsigalėjimas lėmė taip vadinamos industrinės visuomenės atsiradimą. O kokie procesai vyksta, kai atsiranda industrinė visuomenė? Filosofas Erichas Fromas dar 1976 metais rašė : ,,Industrinė visuomenė tiesiog inspiruoja masinį nekrofilinių aistrų plitimą. Dabartinė civilizacija įtakoja grėsmingus procesus-atsiranda milijonai susvetimėjusių žmonių, kurių pagridindinis tikslas-siekti savo tikslų, visai nekreipiant dėmesio į aplinkinius. Kaip gi atpažinti nekrofilus? Nekrofilai vadovaujasi tamsos vertybėmis, jų gyvenimo būdas-vogti, meluoti ir sukčiauti. Jie mažai orientuoti į ateitį, jiems svarbu tik dabarties momentas, vienas jų pagrindinių devizų- ,,Po manęs nors ir tvanas“. Užtai masinė nusikalstamumo banga tiesiog ritasi pr pasaulį. Be to, šiuolaikinė civilizacija tiesiogiai įtakoja technnologijų dominavimą. Mechanizmai ir technologijos jau primeta savo nuostatas. Žmogus dažnai tiesiog sukuria savyje nekrofilo kompleksus. Nemotyvuotas žiaurumas, intuicijos ir jausmų distrofija tampa kasdieniais reiškiniais. Kraštutinė technokratija, biurokratijos rutina, visuomenės pilkėjimas-tai ideali terpė, kurioje plinta nekrofilija“.

Filosofas Karlas Marksas pabrėžė, kad tik perėjimas nuo kapitalizmo link socialistinės sistemos gali užtikrinti stabilumą ir tikras pilietines teises darbo žmonėms-tai yra didžiajai visuomenės daliai. Priešingu atveju valdyme dominuoja kapitalistai-oligarchai, bankininkai ir įtakingi valdininkai, kurie sudaro tik nedidelę privilegijuotą visuomenės dalį. Kapitalistų valdymas yra neobjektvus, paremtas klasta ir išnaudojimu. Objektyvaus  valdymo būtinumą K.Marksas grindė visuomenine žmogaus esme ir visuomeniniu darbo pobūdžiu. O objektyvų valdymą užtikrina socialistinė sistema. Socialistines idėjas propagavo žymūs kovotojai už žmogaus teises Mahatma Gandis ir Martinas Liuteris Kingas. Socializmo idėjomis remiasi ir Leonardo Bofas, Ernesto Kardenalis, Ugo Čavesas, Rafaelis Korea, Laura Činčilja bei kiti žymūs Lotynų Amerikos filosofai, teologai ir politiniai lyderiai.  Kaimyninėje Rusijoje didelį populiarumą turi G.Ziuganovas, I.Budraitskis, I.Ponomariovas, M.Veleris ir kiti socialistinių pažiūrų politikai bei intelektualai.

Nuo monopolinio kapitalizmo link socializmo

Kas  šiuo metu trukdo Lietuvai? Kodėl mūsų šalyje tiek daug skurdo apraiškų, kodėl įsigalėjo tokia tokia socialinė nelygynė? Dabartinė padėtis-kai įsigalėjo oligarchų klasės hegemonija- yra pragaištinga mūsų kraštui. Lietuva virto ES ir stambių užsienio korporacijų kolonija, kurioje didelę įtaką turi vietiniai išdavikai-oligarchai ir jų bendrininkai –korumpuoti politikai(pirmiausia konservatoriai, o jei konkrečiau- tie konservatoriai, kurie palaiko Kubilių ir grupę jo parankinių. Kubiliaus klanas yra tiesiogiai susijęs su įtakingais oligarchais ir užsienio korporacijų vadeivomis. Kubiliai, Keserauskai, Matuzai, Vidžiūnai, Čepanoniai-tai oligarchų statytiniai, kurie eilę metų vykdė ekonominio genocido politiką).

Šalia jų veikė ,,kultūriniai reideriai“-žymusis Kėvišo klanas, apsivogusių energetikų klanai-tokie kaip Šidlausko klanas ir kitos pavojingos mafijos gaujos. Šios gaujos organizavo stambias aferas, klastojo dokumentus, reketavo žmones, užsiėmė banditizmu ir valstybinio turto grobstymu. Tai buvo iš tarptautinės mafijos centrų palaikoma kriminalinė piramidė. Tad ar galime jau žlugusią Kubiliaus vyriausybę vadinti Lietuvos vyriausybe? Deja, tai buvo okupacinė vyriausybė, kurios faktiniai tikslai buvo vykdyti aferas ir  žlugdyti Lietuvą. Kubiliaus vyriausybė nedirbo Lietuvos piliečiams, o vykdė užsienio korporacijų, oligarchų ir stambių šešėlinių klanų valią, gynė jų interesus. Tad  konservatorius A.R. buvo teisus-kai 2012 metų rugsėjo mėnesį pasakė-,,Vagių valdžia, vagių čia vyriausybė“.
 
Ar įmanoma atstatyti socialinę ir ekonominę pusiausvyrą bei sukurti Lietuvoje socialinės gerovės valstybę? Įmanoma, tik reikia pasukti socializmo keliu. Brandi socialistinė sistema-tai humaniška sistema, ji paremta darbo žmonių valdžia ir tradicinės humanistinės kultūros puoselėjimu. Sudaromos salygos oriam darbo žmonių gyvenimui- nemokamas aukštasis mokslas, patikimos socialinės garantijos, pažabotas nusikalstamumas užtikriną tvarką ir stabilumą. A.Butkevičiaus vyriausybė jau vykdo kai kuriuos konkrečius  žingsnius, kurių tikslas-pažaboti stambias monopolijas, mažinti skurdą ir socialinę nelygybę, atkurti tvarką šalyje. Jei bus imtasi dar ryžtingesnių priemonių-tuomet Lietuva tikrai pakils iš skurdo bei korupcijos pelkės. Būtent socializmas gali iš esmės pakeisti materialinę ir visuomeninę darbo žmonių padėtį.

Jeiu žvelgiame į naujausių laikų Lietuvos istorijos eigą, tai galime padaryti aiškias išvadas- būtent monopolinio kapitalizmo įsigalėjimas buvo pragaištingas mūsų kraštui- 1990 metais Lietuvoje tik 3 procentų žmonių buvo atsidūrę žemiau skurdo ribos, o šiuo metu jau virš  30 procentų žmonių randasi žemiau skurdo ribos. Tai, kad nuo 2009 metų Lietuvoje įvesta mokamo aukštojo mokslo sistema –tai išvis skandalinga(kainos už aukštajį mokslą didžiulės-nuo 6 iki 20 tūkstančių per metus). Švietimo ministro G.Steponavičiaus ir jo parankinių veikla buvo neteisėta, prokurorai šiuo metu tiria masinius grobstymus, kurie buvo vykdomi Švietimo ministerijoje.

Jei Lietuvoje ilgesnį laiką pagrindinę įtaką išlaikys socialistinės jėgos, tai bus palanku ir pozityviai tarptautinių santykių raidai.  Bus einama suartėjimo su Rusija ir Baltarusija keliu. Žvelgiant plačiau,  Lietuvai pravartu vystyti ir netradicines tarptautinių santykių kryptis-užmegzti glaudesnius santykius su Balkanų šalimis, Kinija, kai kuriomis Lotynų Amerikos  Amerikos valstybėmis(kol kas šia kryptimi žengia kai kurie Lietuvos verslininkai, dailininkai, sveikatos specialistai ir šiaip drasūs stalkeriai). Padėtis Lietuvos valstybėje priklausys tiek nuo ekonominės-socialinės raidos modelio pasirinkimo, tiek nuo to-ar bus ryžtingai keičiamos geopolitikos kryptys.