Interesų konfliktu įtariamo V.Uspaskicho veiksmus tirs etikos sargai
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius paprašė Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją atlikti patikrinimą dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho veiklos. V.Uspaskichas įtariamas proteguojantis su juo susijusią bendrovę “Krekenavos agrofirma” svarstant valstybinės reikšmės projektus su Rusija.
Seimo opozicija siūlo ūkio ministrui atsistatydinti ir ketina inicijuoti jo veiklos tyrimą.
“Klausimas savaime prašosi tyrimo, – trečiadienį Eltai sakė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Algirdas Meškauskas. – Žiniasklaidoje pateikta informacija bado akis. Negaliu sakyti, kad mes ja tikime ar netikime, bet kyla daug klausimų”.
Anot A.Meškausko, bet kuris valstybės politikas ar tarnautojas, kuris pats arba kurio sutuoktinis turi tam tikros įmonės akcijų, negali jai tarpininkauti ar kitaip spręsti įmonės reikalus. “Valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui tokia įmonė darbinėje veikloje turi nebeegzistuoti. Jei taip sutampa, kad kyla būtinybė svarstyti su įmone susijusius klausimus, asmuo turi nusišalinti”, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą VTEK gali tik ištirti Seimo nario veiklą, tačiau nėra įgaliota dėl to priimti sprendimus. Už tai atsakinga Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
“V.Uspaskichas abejonių dėl savo veiksmų sukėlė eidamas Vyriausybės nario pareigas. Jei bus reikalas, remdamiesi šio patikrinimo medžiaga galėsime svarstyti jo kaip Seimo veiklą”, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Monkevičius.
V.Uspaskichas Rusijos pareigūnams proteguoja “Krekenavos agrofirmą”
Dokumentai, kuriuos trečiadienį Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui perdavė opozicijos atstovai, rodo, jog V. Uspaskichas yra pateikęs Rusijos pareigūnams siūlymų įsteigti bendrą Lietuvos-Rusijos įmonę, perleidžiant dalį “Krekenavos agrofirmos” akcijų Maskvos mėsos perdirbimo kombinatui.
Be to, ministras siūlo būtent šiai naujai įsteigtai bendrai įmonei perleisti ir Lietuvos didmeninės prekybos terminalo bei logistikos centro statybą Maskvoje, taip pat – perregistruoti ir šio prekybos bei logistikos centro statybai numatytą žemės sklypą Maskvoje.
Pagal jau ne vienerius metus Lietuvos Vyriausybės puoselėjamą, bet iki šiol neįgyvendintą sumanymą, minėtas logistikos centras turėtų tapti pagrindine lietuviškų prekių – pirmiausia maisto produktų, tiekimo Maskvai baze.
Balandžio 26 d. Vilniuje viešėjęs ir su ūkio ministru V. Uspaskichu susitikęs Maskvos Vyriausybės atstovas Baltijos šalyse Aleksandras Mizgaris savo ataskaitoje Maskvos tarptautinių ryšių departamento vadovui Georgijui Muradovui rašo, kad V. Uspaskichas pasiūlė svarstyti bendros įmonės Lietuvoje įsteigimo galimybę. Ši įmonė V. Uspaskicho siūlymu būtų įsteigta perleidžiant dalį “Krekenavos agrofirmos” akcijų vienai iš Maskvos Vyriausybės įgaliotų struktūrų – Maskvos mėsos perdirbimo kombinatui. Kaip rašo A. Mizgaris, įsteigus tokią bendrą įmonę, numatoma, kad iš Maskvos būtų tiekiami pašariniai grūdai Lietuvoje auginamiems gyvuliams, o į Maskvą būtų tiekiami jau įmonės pagaminti mėsos produktai.
A. Mizgaris savo ataskaitoje taip pat rašo savo viešnagės Lietuvoje metu balandžio 26 d. buvęs supažindintas su Kėdainiuose įsikūrusio koncerno “Vikonda” moderniomis maisto pramonės įmonėmis, gaminančiomis aukštos kokybės produkciją.
Apie V. Uspaskicho susitikimą su A. Mizgariu Ūkio ministerija oficialiai nieko nebuvo pranešusi. Pats A. Mizgaris oficialiame rašte savo vadovybei teigia, jog susitikimus inicijavo būtent Lietuvos pusė.
V. Uspaskichas Eltai patvirtino buvęs susitikęs su Vilniuje viešėjusiu Maskvos Vyriausybės atstovu A. Mizgariu ir aptaręs Logistikos centro steigimo Maskvoje klausimus.
“Mes kalbėjome apskritai, bendrai, kad būtinai reikia tokio centro. Jis čia buvo atvykęs ir daugiausia dirbo su Vilniaus meru Artūru Zuoku”, – trečiadienį sakė V. Uspaskichas.
V.Uspaskichas taip pat pripažino kalbėjęs su A. Mizgariu apie bendros įmonės su Maskvos Vyriausybe steigimą, tačiau nekonkretizavo šio pokalbio detalių, teigdamas, jog buvo kalbėta bendrai.
Paklaustas, ar siūlė bendrą įmonę steigti kartu su “Krekenavos agrofirma”, V. Uspaskichas aiškino, jog jis minėjęs A. Mizgariui “Krekenavos agrofirmos” Ūkio ministerijai atsiųstą prašymą dėl galimybės steigti bendrą agropramoninį kompleksą su kuria nors Rusijos įmone.
“Įsivaizduokite, kiek laimės Lietuva, jei mes savo teritorijoje pradėsime kokią nors bendrą su Rusiją gamybą, o paskui tą produkciją eksportuosime”, – per kovo pabaigoje vykusį vizitą į Maskvą žiniasklaidai yra sakęs V. Uspaskichas.
Viešėdamas Maskvoje, V. Uspaskichas susitikimuose su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu ir Maskvos Vyriausybės ministrais, kaip pats sakė, svarstė “lietuviškų prekių grąžinimą į Rusijos, pirmiausia į Maskvos, rinką”.
V. Uspaskichas po susitikimų Rusijoje teigė, kad Maskvos valdžia jau skyrė žemės sklypą pietinėje Maskvos pusėje Lietuvos didmeninės prekybos terminalui ir logistikos centrui steigti. Iš šio centro į Maskvos prekybos tinklus bus skirstomos lietuviškos prekės ir produktai. Be to, kaip yra sakęs pats V. Uspaskichas, Lietuvos gamintojai savo produkciją Maskvoje galės pardavinėti lengvatinėmis sąlygomis.
Iš V. Uspaskicho balandžio 21 d. rašyto laiško Maskvos merui J. Lužkovui matyti, jog būtent minėtai bendrai “Krekenavos agrofirmos” ir Maskvos Vyriausybės įgaliotos bendrovės įmonei siekiama patikėti ir Lietuvos prekybos bei logistikos centro statybą Maskvoje. Savo laiške J. Lužkovui V. Uspaskichas primena savo vizitą į Maskvą ir tuomet pasiektus susitarimus, kuomet abiem pusėms buvo pavesta nustatyti įmonę, per kurią bus įgyvendinamas Lietuvos didmeninės prekybos bei logistikos centro Maskvoje statybos projektas, jo finansavimas.
“Siūlome įsteigti kompaniją “Lietuvos prekybos ir verslo centras”, kuri veiktų kaip bendra įmonė ir kurios dalį valdytų Maskvos Vyriausybė”, – rašo V. Uspaskichas laiške J. Lužkovui. Čia pat V. Uspaskichas siūlo perregistruoti Lietuvos logistikos centrui Maskvoje numatytą žemės sklypą minėtai naujai įsteigtai bendrai įmonei.
V. Uspaskichas valdė 17,44 proc., o Seimo vicepirmininkas “valstietis” Alfredas Pekeliūnas – 10,09 proc. “Krekenavos agrofirmos” akcijų.
Didžiausia “Krekenavos agrofirmos” akcininkė yra agrofirma “Josvainiai”, valdanti beveik 50 proc. akcijų. V. Uspaskicho viešų ir privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jis ar jo šeima turi “Josvainių” akcijų. V. Uspaskichas tiesiogiai turi 17,4 proc. “Krekenavos agrofirmos” akcijų.
Opozicija siūlo V. Uspaskichui atsistatydinti
Seimo opozicija siūlo ūkio ministrui Viktorui Uspaskichui atsistatydinti. Kartu opozicinės Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro frakcijų atstovai ketina inicijuoti ministro veiklos tyrimą.
Apie tai pareiškė opozicijos lyderis Andrius Kubilius bei Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas, trečiadienį susitikę su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku. Jie parlamento vadovui perdavė oficialius dokumentus, liudijančius, jog Darbo partijos vadovas su Rusijos pareigūnais svarsto su juo susijusių įmonių reikalus.
“Manome, kad toks skandalingas ministro veikimas yra tiesioginis Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimas”, – po susitikimo žurnalistams teigė A. Kubilius.
Opozicijos lyderis pasiūlė “pačiam ministrui pagalvoti, ar jam reikia toliau eiti pareigas”, nes esą vienas iš buvusių ūkio ministrų, tuometinis liberalas Eugenijus Maldeikis “iš pareigų buvo atleistas už mažesnio masto interesų konfliktą”.
Anot A. Kubiliaus, opozicija jau ketvirtadienio posėdyje ketina inicijuoti laikinosios parlamentinės komisijos, kuriai būtų pavesta ištirti V. Uspaskicho veiksmus ir jo galimai sukeltus interesų konfliktus, suformavimą. Šiai komisijai bus siūloma ištirti ne tik, ar Seimo Ekonomikos komitetui vadovavęs V. Uspaskichas darė neleistiną įtaką svarstant Europos Sąjungos (ES) SAPARD fondo paramą, bet ir naujausią informaciją apie valstybinės reikšmės projektus su Rusija.
“Kilus skandalui dėl SAPARD lėšų panaudojimo, galima buvo suprasti, kad Seimo narys, buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas, būsimasis ministras nesuprato galiojančios tvarkos ir savo įmonėms pasistengė gauti didžiausią paramos dalį. Bet toliau sekant jo veiksmus ir žiūrint, kaip dabar periminėjami verslo informacijos centrai, kyla antras nerimas. Trečiasis žingsnis dar akivaizdesnis”, – po pokalbio su parlamento vadovu sakė A. Čaplikas.
Kilo įtarimų dėl SAPARD lėšų panaudojimo
ELTA primena, jog neseniai auditą baigusi atlikti Valstybės kontrolė nustatė, esą bendrovės “Krekenavos agrofirma”, “Krekenavos mėsa” ir “Kauno grūdai” gavo apie 10 mln. litų daugiau ES paramos lėšų, nei galėjo gauti.
Teigiama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra su V. Uspaskichu ir Seimo vicepirmininku “valstiečiu” Alfredu Pekeliūnu susijusioms įmonėms “Krekenavos agrofirma” bei “Krekenavos mėsa” skyrė beveik 8 mln. daugiau SAPARD paramos, nei galėjo. Buvusio Prezidento Rolando Pakso rėmėjo, prieštaringai vertinamo verslininko Tautvydo Barščio vadovaujami “Kauno grūdai” taip pat gavo apie 2 mln. litų daugiau SAPARD paramos, nei galėjo gauti.
Tai, ar šie atvejai iš tiesų vadintini pažeidimais, spręs EK, pagal kurios nustatytus reikalavimus ir skirstomos SAPARD lėšos. EK savo išvadą turėtų pateikti iki šių metų rugsėjo pabaigos.
V.Uspaskichas taip pat įtariamas tuo, jog į valstybės ir savivaldybių lėšomis išlaikomų verslo informacinių centrų tinklą sudarančių viešųjų įstaigų dalininkes atvirai proteguoja Darbo partijai artimą Verslo darbdavių konfederaciją.
