Andrius Švarplys. 10 dienų su D.Trumpu. 2 dalis. GRĖSMĖS

Ar Donaldas Trampas (Donald Trump) suspėjo padaryti gerų darbų? Per nepilnas dvi savaites padarė daugiau gero nei kolektyvinis Baidenas per 4 metus. Kai kurie sprendimai viršija kadencijos terminus ir prilygsta epochinei reikšmei. Tai migracija, genderizmas ir žaliasis kursas.

Ar Trampo valdymas kelia grėsmių? Be abejo, taip.

1. Pirmas dalykas kas krito į akis per 2024 rinkimus buvo totalus kontrastas nuo 2020 m. Anuomet buvo matoma didžiulė politinių, verslo ir medijų jėgų konsolidacija prieš Trampą. Ją palaikė didžiulė visuomeninė banga.

Vien Facebook korporacija įmerkė virš 400 milijonų dolerių į rinkimus („stiprinti balsavimo apylinkes”, realiai – patys numanote). Valstybės institucijos, teismai, ypač saugumo tarnybos, visaip dengė visus įtarimus apie balsavimo pažeidimus, nors šie buvo akivaizdūs.

Per 2024 rinkimus viso to neliko. Ir ne šiaip neliko, bet visa ta anti-Trampinė korumpuota mobilizacija dingo tarsi vieno mygtuko paspaudimu.

Paaiškinimas galėtų būti daugiaplanis: nuo Demokratų politikos(migracija, saugumas miestuose, genderizmas, infliacija) susikompromitavimo iki Sorošo iškritimo iš žaidimo (jam 94 metai, o jo blogio imperijos darbelių vykdytojas sūnus Aleksandras netempia iki tėvo, perėjusio ugnį ir vandenį, lygio).

Greičiausiai spec.tarnybų pasaulyje irgi įvyko „perversmas“ Trumpo naudai, tikėtina – dėl katastrofinių pasekmių saugumui.

Be šito būtų sunku paaiškinti staigų ir masinį apsivertimą visame sistemos spektre, ypač Big Tech pasaulyje, o jį, kaip jau paaiškėjo galutinai iš „Twiterio“ failų ir Zuckerbergo prisipažinimų, terorizavo spec.tarnybos (FBI). (Sistemos spektras – be mass medijų ir universitetų, čia leftizmas apleis pozicijas vėliausiai).

Visa tai davė didžiulį efektą Trumpui – Big Tech’o korporacijos stojo už jį. E.Musko vaidmuo čia yra išskirtinis. Tą visi matėm ir suprantam. Be jo „Twitter“ tinklo įsigijimo ir žodžio laisvės užtikrinimo, pergalės greičiausiai nebūtų buvę arba ji būtų uždelsusi, atėjusi vėliau.

(Vis dėl to ne Muskas buvo pirmasis iš Big Tech, bet Peter Thiel’is, kuris vienintelis iš Silikono Slėnio rėmė Trumpą dar 2016 m., todėl jam yra didžiausia pagarba, nors dabar jis yra šešėlyje, turbūt savo noru).

Ir čia ateina pirmoji grėsmė. Per D.Trampo inauguraciją Kapitolijaus rotundoje už prezidento nugaros, ir dar artimiausioje vietoje, stovi visas Big Tech’o elitas: E.Muskas (suprantama), M.Zuckerbergas (Facebook), Jeff Bezos (Amazon), Sergei Brin (Google), Tim Cook (Apple).

Visi, išskyrus Muską, prievartavo Trampą ir jo rėmėjus eilę metų! Ne šiaip buvo politiniai oponentai, bet naikino paramą Trampui kaip tik galėjo.

Konkrečiai, šios kompanijos buvo golbalistinio leftizmo irštva. Asmeniškai Trampą trynė iš Facebooko, Twiterio, Google. Dabar stovi artimiausioje Trampui vietoje šalia jo šeimos narių.

Pirmą savaitę po inauguracijos Larry Ellison (Oracle), Sam Altman (Open AI) ir japonų Soft Bank praneša apie 500 milijardų investicijas į AI (dirbtinio intelekto) vystymą. (Čia peilis Muskui ir tuo pačiu įrodymas, kad jo įtaka Trampui yra perdedama).

Kaip paaiškinti šitą Big Tech’o ir Trampo sąjungą?

Pirma, jau minėta, nuo Big Tech’o nuimta spec.tarnybų ranka. Kad šių kompanijos savininkai nėra savarankiški sprendimų priėmėjai geriausiai įrodo… Markas Zuckerbergas.

Nepaisant gerai apmokamų treniruočių su MMA žvaigždėmis ir pastangų pakeisti asmeninį įvaizdį, jis vis tiek išlieka tuo, ką amerikiečiai vadina žodžiu „nerd” – silpnas, mizantropiškas, bevalis, sumoteriškėjęs, infantilus, paaugliškas, neatsispiriantis pagundai žiūrėti į šalia sėdinčios J.Bezoso meilužės silikoninę iškirptę.

Ne tokiam kovoti mega politines kovas. Jie yra IT inovacijų žmonės, verslininkai.

Antra, Big Tech ‘o kuriamos vertės potencialas yra per didelis, kad Donaldas Trampas galėtų jį ignoruoti ar juolab su juo kovoti, naikinti.

Čia pragmatinė, neišvengiama sąjunga, be kurios negali būti MAGA, dar ir Kinijos konkurencijos akivaizdoje. Nėra draugų ar priešų, tik interesai.

Kokia grėsmė iš to? Globalus skaitmeninis konclageris. Totalaus sekimo ir kontroliavimo instrumentas. AI technologijos vystymas neišvengiamas, bet kartu vystosi ir grėsmės.

Kita vertus, Trampo judėjimo atsidavimas klaiskinėms konstitucinėms laisvėms yra žymiai didesnis saugumo garantas nei golbalistinio leftizmo bendradarbiavimas su Kinija, kuri svajoja ir realizuoja socialinių kreditų sistemą.

2. Grenlandija Trumpo priėjimas prie šios temos labai nemaloniai nustebino. 2019 metais nuskambėję keli pranešimai greit užgeso ir mes nurašėm tai Trumpo asmeniui, t.y. jo keistumui, nestandartiškumui.

Dabar visiškai netikėtai, vos ne pirmąją inauguracijos dieną, kaip vos ne svarbiausias darbotvarkės punktas iškeliamas Grenlandijos nusavinimo klausimas.

Gali būti daug racionalių paaiškinimų. Jau apie penkis kartus nuo 19 a. vidurio JAV politiniame elite šitas klausimas buvo svarstomas. GIUK (Grenlandijos-Islandijos-UK) saugumo linija. Rusijos-Kinijos aljanso grėsmė Arkties regionui ir t.t.

Visi jie neveikia, nepaisant jų racionalumo.

Paneigiami taip: nėra jokios apčiuopiamos grėsmės iš Kinijos ar Rusijos; ta tariama ar reali grėsmė jau dabar laisvai gali būti atmušama egzistuojančiais JAV, Anglijos ir netgi viso NATO pajėgumais; amerikiečiai turi karinę bazę Grenlandijoje ir nuo 1951 m. pagal sutartį su Danija turi įsipareigojimą užtikrinti saugumą ten.

Visi instrumentai saugumui yra jau dabar. Mineralus galima kasti susitarus su Danija, išsipirkus, nupirkus leidimus ir t.t.

Pats priėjimo prie šios temos stilius buvo iš jėgos pozicijos – tarsi patvirtinantis Demonokratų stovyklos ilgus metus kartojančią mantrą apie diktatorių Trampą.

Toks priėjimas yra dovana Kremliui, Kinijai ir visiems diktatoriams sudoroti mažiukus. Absoliučiai nepriimtina.

Panama yra kitas reikalas. Ten Amerikos indėlis buvo didelis, dabar Kinijos įtaka ten per didelė. Grenlandijos tema yra didelė nemaloni staigmena trampistams.

Iš pirmos kadencijos žinome, kad prie Trampo kadencijoje šliejasi įvairūs interesai. Jau aptartas Big Tech’as dabar antrojoje kadencijoje.

Pirmojoje akivaizdžiausia buvo Big Pharmos priėjimas, Trumpas netgi su entuziazmu laikė A.Fauci vyriausiuoju epidemiologu kovido metu. Dabar kažkas priėjo su Grenlandija.

Priešinga stovykla sako, kad taip nukenčia tarptautine teise pagrįsta tvarka. Atsakau, kad šita tarptautinės teisės tvarka yra susikompromitavusi, iš jos likę tik įvaizdis, ją išdavė silpni Vakarai.

Yra globalistinių teismų sprendimai, kaip pvz. EŽTT, kurie yra absurdiški ir naikinantys tarptautinę teisę (pvz. 2024 m.gruodžio sprendimas uždraudžiantis Lietuvai turėti ir ginti prigimtinės šeimos politiką).

Arba Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderį B.Netanjahu, JAV atmetė iš karto, ES pripažino. Sirijoje, Ukrainoje silpni Vakarai nesugebėjo apginti tarptautinės teisės. 20 metų ES rėmė ir finansavo „Hamas“ terorizmą. Vakarų valstybės nesugeba užtikrinti tarptautinės teisės.

Bet tai greičiau yra argumentas, kad Donaldas Trampas imtųsi ją ginti, reformuoti, o ne stoti į grobio dalinimosi paradigmą. Grenlandijos klausimą buvo galima išspręsti tyliai su Danija ir pranešti jau sutartis dalykus.

Dabar grėsmė Lietuvai yra ta, kad nepasikartotų antroji Jalta. Jeigu Trampas geopolitikoje yra linkęs dalintis žemes pagal galią, tai mes antrą kartą galime atsidurti anapus linijos.

Mus gali tiesiog parduoti. Reikia prisiminti anksčiau Respublikonų partijos elite skambėjusias nuomones apie Estiją, kad tai yra Sankt Peterburgo priemiestis, tad kam ją ginti?…

Grėsmė yra, bet išvados per ankstyvos.

Amerika negali išsižadėti pasaulio policininko vaidmens, nes priešingu atveju ateis pas juos į kiemą. Tad labiau realistinis scenarijus yra tas, kad Trampo JAV gins Rytų Europą, o fronto linija su Rusija nusistovės ties Ukraina.

Pabaigai, konservatorius trampistas skiriasi nuo globalistų leftisto tuo, kad jis yra blaivaus proto ir niekada negarbina jokio asmens.

Jis palaiko Trampą ne dėl asmens kulto, o dėl to, kad asmuo išpildo kur kas gilesnius gyvenimo dėsnių reikalavimus. Tai leidžia atviromis akimis stebėti tiek gerus, tiek įtartinus D.Trumpo veiksmus.

Pirmąją šios apžvalgos dalį galima paskaityti čia

Andrius Švarplys – filosofijos bakalauras, tarptautinės teisės magistras, sociologijos mokslų daktaras.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.