Naujas tyrimas vėl patvirtino – mokslas negali atsakyti kas yra sąmonė
2022 m. britų neurologai paskelbė 22 smegenų biologija pagrįstų sąmonės teorijų apžvalgą. 2024 m. amerikiečių mokslininkas, laikydamasis ne tokių griežtų kriterijų, suskaičiavo daugiau kaip 200 teorijų.
Esant tokiai idėjų gausai, žurnalas „Nature“ paskelbė „Cogitate Consortium“ grupės „konkurencinio bendradarbiavimo“ rezultatus, kuriuose lyginamos dvi šiandien populiarios sąmonės prigimties teorijos – globalios darbo erdvės teorija ir integruotos informacijos teorija. Paaiškėjo, kad nė viena iš jų neišlaiko nešališko tyrimo.
Esant tiek daug hipotezių apie tokį neaiškų reiškinį kaip sąmonė, mokslinis patikrinimas tebėra sudėtinga užduotis, o diskusijos tarp įvairių teorijų šalininkų yra karštos ir aštrios.
Kai konsorciumas „Cogitate“ paskelbė preliminarius to paties 2023 m. atlikto tyrimo rezultatus, kurie buvo paskelbti visa apimtimi, daugelis ekspertų pasirašė atvirą laišką, kuriame teigė, kad integruotos informacijos teorija yra ne tik klaidinga, bet ir pseudomokslinė.
Nepaisant to, globalioji neuronų darbo erdvės teorija ir integruotos informacijos teorija yra vienos iš „didžiojo ketverto“ autoritetingiausių dabartinių nuomonių apie sąmonės prigimtį. (Kitos dvi yra aukštesnės eilės sąmonės teorijos ir cikliškumo teorija.) Šias teorijas sunku apibendrinti, tačiau abi jos sąmonę sieja su neuronų veikla skirtingose smegenų dalyse, rašo „Science Alert“ leidinys.
Šių dviejų idėjų šalininkai ir kritikai, remdamiesi šiomis teorijomis, pateikė prognozes apie smegenų veiklos rūšis, kurios gali būti susijusios su sąmone. Pavyzdžiui, integruotos informacijos teorija, kaip jie bendrai sutaria, numato, kad sąmoningas suvokimas turėtų būti siejamas su nuolatine signalų sinchronizacija ir aktyvumu užpakalinėje smegenų žievėje.
Kita vertus, globaliosios darbo erdvės teorija numato, kad nervinio sužadinimo procesas turėtų lydėti ir stimulo pradžią, ir pabaigą. Be to, iš prefrontalinės žievės aktyvumo turėtų būti įmanoma iššifruoti, ką žmogus suvokia.
Šios hipotezės buvo pateiktos patikrinti nešališkoms mokslininkų grupėms, kurios nepritarė nė vienai iš šių teorijų. Dėl to iš eksperimento nebuvo padaryta jokių įtikinamų išvadų. Kai kurie rezultatai atitiko vienos ar kitos teorijos prognozes, o kiti kėlė abejonių.
Pavyzdžiui, tyrėjams nepavyko aptikti ilgalaikės sinchronizacijos užpakalinėje žievės dalyje, kaip numatyta integruotos informacijos teorijoje. Tuo pat metu globalios darbo erdvės teorijai iššūkį kėlė tai, kad ne visą sąmonės turinį galima iššifruoti iš prefrontalinės žievės, ir mokslininkams nepavyko aptikti nervinio sužadinimo, kai stimulas pasirodė pirmą kartą.
Vis dėlto, nepaisant to, kad tyrimas negalėjo patvirtinti nė vienos iš šių teorijų, tai buvo didelė mokslo pergalė, parodžiusi akivaizdžią pažangą sąmonės hipotezių tikrinimo procese.
Fenomenalios sąmonės, kitaip nei funkcinės sąmonės, negalima apibrėžti fizikiniais procesais. Viskas, ką mokslas gali padaryti, tai susieti fenomenalią sąmonę su tam tikrais fizikiniais procesais.
Tačiau jis negali paaiškinti, kodėl šie procesai neveikia nesant fenomenalios sąmonės, teigia filosofas, knygos „Minčių ir kūno problema ir Metafizika“ autorius Ralfas Vieras.
