Vaiko gimimas
Vaiko gimimas yra kertinis jo gyvenimo akmuo. Gyvenimas, pradėtas prieš devynis mėnesius, užgimus pirmąsyk tęsiasi savarankiškai. Regimasis motinos ir vaiko ryšys – virkštelė – nutrūksta.
Gimimas – tai didžiulis naujagimio “žygis”, tad be galo svarbu, kad jis vyktų kiek įmanoma sklandžiau. Šis perėjimas iš motinos įsčių į išorinį pasaulį kūdikiui yra didelis išbandymas. Jis vyksta staigiai ir nesulaikomai. Pirmasis sąlytis su oru yra stimulas pradėti kvėpuoti. Pirmąkart atsiveria alveolės. Visos gleivės ir išskyros, esančios vaiko plaučiuose, turi būti pašalintos. Plaučiams atsivėrus stimuliuojama širdis. Pastarajai taip pat tenka pakelti daugybę pokyčių, vykstančių gimimo metu ir po jo.
Jau motinos įsčiose vaikelis yra jautrus jutiminiams dirgikliams. Sugebėjimas matyti, girdėti, lytėti formuojasi antruoju nėštumo laikotarpiu. Embrionas suvokia skirtumą tarp dienos ir nakties, tačiau šviesą stipriai slopina įsčios ir oda. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis garsai būna prislopinti, tačiau puikiai girdimi. Vaikeliui esant gimdoje kiekvieną sukrėtimą vaisiaus vandenys švelnina, visi lytėjimo dirgikliai švelnesni. Aplinkos temperatūra iki pat gimimo išlieka 37°C. Gimęs kūdikis staiga susiduria su akinančia šviesa, aštriais garsais, vėsa. Taip jis patenka į stresinę situaciją. Todėl tinkama gimdymo aplinka yra be galo svarbi.
Pradėjęs studijuoti pediatriją laikiausi nuomonės, kad norint padėti motinai ir kūdikiui reikia turėti kuo daugiau medicininių priemonių. Vėliau palaipsniui suvokiau, jog daugelis moterų gali pagimdyti netaikant jokios medicininės intervencijos ir kad gimdymo metu derėtų vengti medicininių veiksnių.. Žinoma, mes turime būti pasiruošę atvejams, kuomet kas nors įvyksta ne taip. Mūsų patirtis moko, jog turime stengtis būti geri motinos ir vaiko pagalbininkai, “asistentai”. Mano tikslas – surasti “aukso vidurį” tarp asistavimo ir medicininės pagalbos suteikimo.
Toks buvo mano nusiteikimas, kai pradėjau dirbti šioje ligoninėje. Gimdymai vandenyje man buvo naujiena, ir, turiu pripažinti, iš pradžių buvau nusiteikęs labai skeptiškai. Kitų ginekologų ir akušerių “nuotaika” buvo panaši, tad aš ėmiau labiau domėtis šiuo alternatyviu gimdymo būdu. Greitai mano įtarumas užleido vietą susižavėjimui. Žavėjausi tuo, jog galima sėkmingai padėti moteriai gimdyti natūraliai.
Visi prietarai pasirodė nepagrįsti. Stebint gimdymą matyti, jog vaikelis, gimęs vandenyje, ten jaučiasi gerai. Iki šiol nesusidūriau nė su viena komplikacija dėl gimdymo vandenyje – nė vienos infekcijos, nė vieno vandens įkvėpimo atvejo. Gimdymas vandenyje yra stiprus išgyvenimas ir tėvams ir vaikeliui. Gimdant vandenyje medicininės intervencijos atvejai daug retesni, o tai naudinga tiek vaikui, tiek motinai.
Statistiniai duomenys nemeluoja. Gimdant vandenyje žymiai mažiau Cezario pjūvių, rečiau tenka taikyti epidiūrinę nejautrą, rečiau pasirenkamas vakuuminio ištraukimo metodas.
Naujagimių mirtingumas mūsų klinikoje yra žymiai mažesnis, nei vidutinis naujagimių mirtingumas mūsų šalyje. Mažesnis ir intensyvios neonatalinės terapijos atvejų skaičius.
Dirbant terapeutu vis iš naujo tenka įsitikinti, kad kiekvienas gimdymas yra unikalus ir natūralus patyrimas. Medicinos galimybėmis reikia naudotis, bet ne piktnaudžiauti. Toks požiūris tiktai prisideda prie sėkmingo gimdymo.
Dr. Naert M., vyriausiasis Ostendės H.Serruys ligoninės pediatras
