Jonas Variakojis (1892 – 1963)
Atlikęs pareigą Tėvynei
Jono VARIAKOJO 110-osioms gimimo metinėms
Gegužės 19-oji – partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Pulkininko leitenanto Jono Variakojo gimtinėje Rinkuškiuose gegužės 20 d. bus atidengtas šiam žymiam mūsų kraštiečiui skirtas stogastulpis. Todėl šiandien pravartu prisiminti narsaus mūsų krašto sūnaus gyvenimo ir veiklos kelią.
Gimė Jonas Variakojis 1892 metų gegužės 20 dieną Rinkuškiuose. 1913 metais baigė Estijoje Pernavos gimnaziją. Atvyko į Vilnių. Vasarą padirbėjęs Antano Smetonos redaguojamame laikraštyje “Vilnis”, rudenį įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 metais iš trečio kurso buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. Baigęs Vladimiro karo mokyklą, Jonas Variakojis 1917 metais buvo išsiųstas į Austrijos frontą. Kariauti teko neilgai. Po bolševikų perversmo Rusijoje J. Variakojis atvyko į Voronežą, dalyvavo antrajame lietuvių karių suvažiavime Peterburge. 1918 metų vasario pabaigoje buvo deleguotas į Lietuvos Tautos Tarybą Vilniuje, rūpinosi lietuvių tremtinių grįžimu į Lietuvą. 1918 metų rudenį sugrįžo į Vilnių. Buvo pakviestas dirbti į įsikūrusį Prekybos ir pramonės banką. Tačiau nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos laukė sunkios kovos su bolševikais, lenkais, bermontininkais. Lietuvą ginti Vyriausybė pašaukė savanorius.
1918 metų gruodžio 29 dieną Jonas Variakojis savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tą pačią dieną buvo paskirtas Panevėžio srities apsaugos viršininku. Į Panevėžį atvyko turėdamas tik 50 000 vokiškų markių. Pradėjo organizuoti Panevėžio srities apsaugos būrį. Artėjant prie Panevėžio reguliariajai bolševikų kariuomenei, pasitraukė į Kėdainius. P. Ruseckas kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyvių atsiminimuose “Savanorių žygiai” rašo, kad J. Variakojo keliolikos vyrų būrys netrukus išaugo į kuopą. Besikaudama su didesnėmis bolševikų jėgomis, kuopa tapo Panevėžio batalionu, o vėliau ketvirtuoju pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku, kuriam Jonas Variakojis vadovavo iki 1921 metų rugsėjo 21 dienos. Savanoriai išvadavo Panevėžį, bolševikus nuvijo už Dauguvos, vėliau kovėsi su bermontininkais, lenkais.
Jonas Variakojis buvo paskirtas III karo apygardos štabo viršininku, baigė aukštųjų karininkų kursus. 1926 metais iš kariuomenės išėjo. 1929 metais jį paskyrė krašto apsaugos ministru. Juo dirbo iki 1930 metų gegužės 28 dienos.
Nusipirkęs Šešuolių dvarą (Ukmergės rajonas) ir spirito varyklą, J. Variakojis dalyvavo vietos gyventojų ekonominėje ir kultūrinėje veikloje, vadovavo pieno perdirbimo bendrovei, buvo išrinktas Ukmergės žemės ūkio draugijos garbės pirmininku.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupuojant Lietuvą, J. Variakojis 1944 metų liepos mėnesį pasitraukė į Vokietiją. 1949 metais atvyko į Čikagą. Čia įsijungė į lietuvių evangelikų reformatų veiklą, bendradarbiavo “Mūsų sparnuose”, “Karyje”, kitoje spaudoje. Parašė atsiminimus apie IV pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulką.
Mirė J. Variakojis 1963 metų spalio 31 dieną. Palaidotas Čikagoje, Lietuvių tautinėse kapinėse.
Algirdas Butkevičius
“Biržiečių žodis”, 2002 m. gegužės 18 d.