Aleksandras Tiškevičius, paskutinysis Kretingos dvaro savininkas
Aleksandras Tiškevičius gimė 1864 metais Darbėnų dvare. Jis buvo antrasis pulkininko Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvataitės – Tiškevičienės sūnus, o 1867 metais, mirus vyriausiajam sūnui Juozapui, tapo pagrindiniu tėvo valdų paveldėtoju.
Užaugęs Aleksandras sekė tėvo pėdomis. 1883 metais baigė Karo inžinerijos mokyklą prie Sankt Peterburgo ir tapo carinės Rusijos armijos karininku. Nors didelės karinės karjeros jis nepadarė, tačiau išėjęs į atsargą užėmė garbingas Rusijos imperatoriškųjų rūmų kamerjunkerio pareigas.
Baigęs karo tarnybą ir išėjęs į atsargą, Aleksandras Tiškevičius su šeima apsigyveno Kretingos dvare, kurį 1891 metais paveldėjo iš tėvo.
Grafas Aleksandras toliau puoselėjo tėvo suformuotą Kretingos dvaro sodybą. Nepaisydamas skolų ir nemažų išlaidų, grafas A.Tiškevičius išlaikė į pensiją išėjusius dvaro tarnautojus ir tarnus. Jo dvare dirbantys žemės ūkio darbininkai ir samdiniai gaudavo didesnę algą nei aplinkinių dvarų darbininkai.
Grafas Aleksandras Tiškevičius puikiai suprato vietos žmonių rūpesčius ir siekius. Spaudos draudimo laikotarpiu jis pasisakė už tai, kad būtų leista lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis, įrodinėjo lietuvių atžvilgiu vykdomos rusų politikos neracionalumą. Jis nedraudė savo vežikui karietoje vežti iš Klaipėdos per sieną lietuviškus leidinius.
Prie dvaro veikė nelegali mokykla, kurioje dvariškių ir miestelėnų vaikai buvo mokomi rašto, lenkų, rusų ir lietuvių kalbų, ruošiami pirmajai komunijai. Joje mokėsi ir grafo Aleksandro vaikai. Pats Tiškevičius gerai šnekėjo lietuviškai ir siekė, kad šios kalbos mokytųsi jo vaikai.
Aleksandras Tiškevičius prisidėjo prie Kretingos bažnyčios statybos. 1897 metais miško medžiagomis jis aprūpino evangelikų liuteronų kirchės statytojus. 1907-1908 metais skyrė lėšų ir statybinių medžiagų katalikų bažnyčiai rekonstruoti ir praplėsti (buvo bažnyčios statybos komiteto nariu). Dėkingi parapijiečiai ant bažnyčios sienos greta bažnyčios įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus herbo atliejo bei įmūrijo ir Tiškevičių giminės herbą.
1919 metais A.Tiškevičius išrinktas pirmuoju Kretingos valsčiaus tarybos pirmininku. 1944 metais įstojo savanoriu į Vietinę rinktinę.
Grafo A.Tiškevičiaus sūnus Kazimieras (1896-1941) – Lietuvos kariuomenės karininkas savanoris, Kretingos apskrities valdybos narys, Kretingos verslininkų klubo pirmininkas, šaulys-rėmejas, agronomas žuvo 1941 metų birželio sukilimo metu.
Kretingos Tiškevičių rūmuose pokario metais veikė žemės ūkio mokykla, o 1992 metais įsikurė muziejus, kurio dalis eksponatų pasakoja apie čia gyvenusius grafus.
Parengta pagal ANTANO TRANYZO publikaciją “Grafai Tiškevičiai – sena ir garbinga Lietuvos didikų giminė” išspausdintą „Vakarinėje Palangoje” (1998 m. Nr. 57, 58, 59).
