Tauta, visuomenė ir kultūra
Kad panagrinėtume bendravimą tarp įvairių tautų ir kultūrų, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, kas tai yra tauta, kultūra, visuomenė?
Tauta – istoriškai susiformavusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, bendrą kalbą, istoriją, papročius. Kaip matome, kiekvienai tautai yra būdinga bendra kilmė- jokia tauta negali atsirasti staiga, jokia tauta negali pasipildyti nariais iš kitų tautų- Lietuvoje gyvenantis čečėnas tikrai netaps lietuviu.
Kitas kiekvienos tautos (ne valstybės) išskirtinis požymis yra jos kalba. Juk daugelio pasaulio valstybių teritorijose gyvena daug skirtingų tautų, jas viena nuo kitos nesunku atskirti ir vaikui- kiekviena tauta kalba tik jai būdinga kalba. Galime didžiuotis savo lietuvių kalba, kurią mes per penkiasdešimt pastarosios okupacijos metų išsaugojome (nors buvome stipriai rusinami) ir kuri mus skyrė nuo kitų. Deja, tuo negali pasigirti baltarusiai, ukrainiečiai. Baltarusių kalba praktiškai yra mirusi, ja daugiau kalba tik seni žmonės Baltarusijos kaimo vietovėse. Ukrainiečių padėtis gal šiek tiek geresnė, tačiau asmeniškai mane nustebino vieno sutikto ukrainiečių žurnalisto pozicija šiuo klausimu- jam nepatiko Ukrainos valdžios organų priimti įstatymai valstybinę ukrainiečių kalbą vartoti visur – parduotuvių reklamose, gatvių pavadinimuose ir t.t.
„Be praeities nebus ateities!“. Labai taiklus ir prasmingas šūkis. Juk kiekviena tauta turi savo istoriją, savo didvyrius ir savo išdavikus. Žinoti savo istoriją, šaknis yra kiekvieno sąmoningo tautos piliečio pareiga.
Papročiai. Kas jei ne jie didžia dalimi prisidėjo, kad mūsų tauta išliktų , nors istorijos vingiai buvo gana negailestingi lietuviams? Bendra valstybė su Lenkija, vėliau carinės Rusijos okupacija, sovietiniai trėmimai- niekas iš mūsų tautos nesugebėjo atimti papročių, nors daugelį jų draudė, už juos griežtai bausdavo. Daugelis lietuvių dėl savo tautos papročių padėjo galvas, neteko net galimybės būti palaidoti savo žemėje.
Be abejo, kiekvienoje valstybėje egzistuoja visuomenė. Visuomenę galime apibūdinti kaip žmonių tarpusavio santykių visumą tautoje, ar kitoje apibrėžtoje plotmėje. Yra ir kita visuomenės samprata: visuomenė – istoriškai susiformavusi ir besivystanti žmonių, jų ryšių ir santykių visuma. Visuomenę paprastai sudaro ne viena tauta – ypač tai ryšku JAV visuomenėje, kurią kūrė imigrantai. Šiais laikais JAV visuomenę sudaro įvairiausių tautų atstovai, didžiuosiuose šios šalies miestuose turintys atskirus savo kvartalus.
Su visuomene tampriai yra susijusi kultūra. Kultūros sąvoką pirmą kartą 1871 m. suformulavo Tylor savo knygoje „Primityvioji kultūra“. Ji teigė, kad kultūra yra sudėtinga visuma, jungianti žinojimą, tikėjimą meną, moralę, papročius ir visus kitus sugebėjimus, bei įpročius, kuriuos žmogus įgyja būdamas visuomenės nariu. Kultūra gali egzistuoti tik tada, jei egzistuoja visuomenė, ir priešingai, kiekvienai žmonių visuomenei yra būdinga tam tikra kultūra. Kultūra apima visus žmonių grupinės veiklos aspektus- mąstyseną, tikėjimą, pažinimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo perduodami iš kartos į kartą. Pačių socialinių grupių požiūriai, įsitikinimai ir jausmai skiriasi, kadangi juos įkūnija visiškai skirtingi kultūriniai idealai, įvairūs prietarai, logika, įvairūs stereotipai, literatūra, muzika, vaizduojamasis menas, paminklai ir techninė kūryba. Kultūrą gali apibrėžti labai įvairūs aspektai. Kultūra yra įvairios socialinės organizacijos, religija, ekonomika. Kultūra taip pat yra socialinis paveldas, tradicijos, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Pagal elgseną kultūra gali būti išmoktas elgesys, gyvenimo būdas, stilius. Yra ir daugiau kultūros apibrėžimų, visgi man artimiausias būtų tas, kad kultūra yra tarytum „gyvenimo planas“, nusistovėjęs istorijos eigoje. Juk gimdamas žmogus patenka į atitinkamą kultūrą, kurią sukūrė prieš tai gyvenę ir šiuo metu joje gyvenantys žmonės. Ne veltui Lietuvoje dabar ieškoma nepilnamečių nusikalstamumo didėjimo priežasčių, akcentuojama, kad vaikai, gimę ir augantys asocialiose šeimose dažniausiai pasuka nusikalstamumo keliu. Juk tokia kiekviena šeima taip pat turi savo kultūrą, arba kultūrą panašių į save, todėl gimęs ir augantis toje socialinėje terpėje vaikas dažniausiai surenka tos „kultūros“ vaisius.
Pasauliniai ekspertai yra nustatę, kad pasaulyje egzistavo 5000- 6000 kalbų, reiškia, kad maždaug tiek egzistavo, skirtingų kultūrų. Šiuo metu pasaulyje klesti maždaug 1000 skirtingų kultūrų. Pagal 1995 m. duomenis pasaulyje yra 191 politiškai nepriklausoma tauta. Žvelgiant į šiuos skaičius suvokiame, kad bendraujant įvairių skirtingų tautų ir kultūrų asmenims, iškyla įvairiausių klausimų ir nesusipratimų.
