Kokia prasmė būti patriotais?
Daugelis iš jūsų greičiausiai pamatę tokį įžūlų klausimą nustėrs ir puls įrodinėti, kad priežasčių daug, bet jei bent vienas iš mano aplinkinių (patikėkit, jie nekvaili) būtų išvardinęs bent 10 priežasčių, šios temos net nebūčiau rašiusi.
Dar sovietmečiu priežasčių būtų buvę kelis kart daugiau. Vis dėlto, buvome įkalinti, turėjome propaguoti rusų kalbą, atsisakyti savo šalies kultūrinių paminklų, o ir paprasčiausių produktų buvo deficitas, reikėjo išsikovoti laisvę. Tuomet, pavadindamas kitą žmogų Lietuvos patriotu, pasakydavai jam užvis didesnį komplimentą. O dabar?
Pradžiai atsakykime į klausimą, kas yra patriotas. Terminų žodyne rašo, kad patriotas – žmogus, mylintis savo tėvynę, atsidavęs savo tautai, pasiryžęs jai aukotis. Hm. Dabar pabandykime šią sąvoką pritaikyti dabarčiai. “žmogus, mylintis savo tėvynę”- to užtenka? Juk ir didžiausi rasistai, “forsai” myli savo tėvynę, juk dėl to ir pritalžo tokias kaip berneen. “atsidavęs savo tautai” – keista frazė. Ką reikia daryti norint atsiduoti savo tautai? Paliksiu spręsti jums, nes pati nesugalvoju. Ir galų gale – “pasiryžęs jai aukotis”. Ta prasme, kad visi tie seimūnai neišleistų visų mokesčių mokėtojų pinigų savo reikmėms, aš nušoku nuo tilto, taip seimo nariai mažiau pralobsta, nes vienu žmogumi sumažėja mokesčiai, tai yra auka tėvynei? Galiu tiek pasakyti – ši sąvoka labai atgyvenusi.
Aš patrioto sąvoką perdariau savaip: Patriotas – žmogus, mylintis savo tautą, bandantis padėti kiekvienam savo šalies gyventojui, nesvarbi jo rasė, kalba, taip pat svetingai priimantis svetimšalius, nepropaguojantis smurto, bet pasiryžęs protingai aukotis dėl tėvynės ar už ją kovoti, jei to prireiktų.
Sąvoka irgi turi savo spragų, bet manyčiau tiktų labiau, nei žodyno versija. Bet nenukrypkime nuo blogo temos.
Dabar kiekvienas gyvenantis miesto centre nueikite iki lango ir atidžiai peržvelkite viską, ką matote už jo. Namai, medžiai, automobiliai, žmonės… O, kažkoks paauglys išmetė ledų poperėlį, o skubantis vyras numetė nuorūką? Turbūt net nepastebėjote, o ir pastebėję pagalvojote “koks skirtumas”, ar ne? Smagu, jei buvo priešingai. Jei mes teršiame, naikiname savo šalies grožį, o visiems tvirtiname, kad esame šalies patriotai, nes sirgome už Lietuvos “Žalgirį”, tai ar nėra atvirkščiai? Ir turbūt, jei ne garsiai, tai bent jau mintyse iškeikiame senutę, paprašiusią pakeltį numestą šiukšlę ar neleisti savo šuniui šlapintis ant gėlių? Jei jums taip nebūna, sveikinu, jums labai nedaug trūksta iki patrioto. Vien sirgti už Lietuvos komandą, girtam užtraukti du nederančius Lietuvos himno posmus neužtenka, kad galėtum skelbtis patriotu…
O gal Lietuvai jų nereikia?
Visi verkia, kad Lietuvoj negerai, kad visi Lietuvoje neišprusę, nežino kas yra tikroji mada, muzika ir literatūra… Kad ir kiek visi norėtų pakeisti pasaulį ar Lietuvą, vistiek bus bent vienas kaimietis, specialiai ar ne, viską žlugdantis, bet galiu pasakyti gal ir banalų, nuvalkiotą, bet auksinių žodžių posakį “Pradėk nuo savęs”, ir gal jau labai greitai visi galėsime pelnytai vadinti save patriotais…
