XXI amžiaus popkultūros pionieriai

Sigitas Grybas-Saga

Eidamas trisdešimt trečiuosius metus, imuosi žurnalistikos. Esu rašęs Klaipėdos dienraščiams, teko darbuotis keliose televizijose, radijo stotyse, pristatyti spaudai organizuojamus renginius, o dabar rašau “Muzikos barams” – rimtam, nuosekliam muzikos ir kultūros leidiniui.

Žmonės mane labiau pažįsta kaip DJ Saga – elektroninės muzikos švenčių organizatorių ir didžėjų, iš tos varpinės ir paskalambysiu apie naująją kultūros industriją Lietuvoje ir pasaulyje.

Muzika mane lydėjo ir teikė džiaugsmo nuo pat vaikystės, laikui bėgant, jos išgirsdavau vis įvairesnės. Emocijos keitėsi, kol nusprendžiau išmokti jas suvaldyti.

Verta nušviesti, ką patiria entuziastai, pasiryžę “sutramdyti” muziką , kadangi sparčiai populiarėja įvairių stilių šokių muzika, kuriama skaitmeninėse studijose, kadangi atidaroma vis daugiau naujų naktinių pasilinksminimo vietų, kuriose pirmuoju smuiku griežia didžėjus. Šis žmogus gali visam laikui pakeisti populiariosios muzikos sampratą.

Todėl kviečiu tave, mielasis skaitytojau, į kelionę po neįprastos profesijos žmonių pasaulį.

Kompiuteris muzikoje

Elektroninei muzikai priskiriama vis daugiau išgirstamų melodijų, o prodiuseriams pasidarė nebūtina dirbti su muzikantais: čia sąlygas diktuoja kompozitorius, puikiai valdantis kompiuterines muzikos kūrimo programas ir jų bankuose randantis visų kada nors žmogaus rankomis pagamintų instrumentų garsus. Virtualiose studijose dabar sukuriamos muzikos iš esmės neįmanoma atskirti nuo grojamos akustiniais instrumentais. Technologijos pasiekė tokį lygį, kad jau nebediskutuojama, ar bus atsisakyta varginančių daugelio muzikantų repeticijų. Kompiuterinės technologijos negrįžtamai keičia naujojo žmogaus muzikos sakralumo, etnografijos, klasikinio muzikavimo suvokimą.

Šokių muzika

Muzika kupina paslapčių. Jos pradžia – natūralūs gamtos ir pirmieji paties žmogaus sukurti garsai, o ypač – mušamųjų instrumentų kombinacijos, kurios yra šokių muzikos pagrindas. Dauguma svarbiausių šokių muzikos atradimų padaryti Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Ritmo mašina ir analoginis sempleris, veikiantis juostinio magnetofono principu, leido “pažaboti” muzikos įrašus, o didžėjai sumanė su jais paeksperimentuoti. Amerikiečiams taip patiko linksmas rezultatas, kad ritmine muzika netrukus užsikrėtė Vakarų, o vėliau – ir Rytų Europa. Elektroninė šokių muzika diktuoja daugelio gyvenimo sričių atradimus, formuoja naujas darbo vietas pramogų industrijoje, skatina lanksčiau ir paprasčiau žiūrėti į neįprastą technologijų tobulėjimą. Kalboje atsiranda naujadarų, kurie pasiekia ir Lietuvą. Šokių muzika kuria savo kultūrą.

Ar pakeis didžėjai muzikantus?

1980 m. muzika suvaitojo suvokusi naujas savo galimybes ir ateities vizijas. Ėmė aiškėti, kad kompiuterinė muzika vis labiau stums iš scenos atlikėjus, ir to ilgai laukti neteko.

Sparčiai atidaromuose naujuose klubuose dažniausiai nėra scenos, kurioje tilptų bent trys instrumentininkai ir dainininkas. Didelis ar visai mažas stalas grotuvams sudėti ir kvadratinis metras didžėjui – to pakanka, kad skambėtų pati įvairiausia pageidaujama muzika. Begalinė įrašų daugybė, finansinis indėlis minimalus, linksmybės trunka iki ryto. Ir visa tai – vieno žmogaus rankose. Kavinės ar maži klubai dažnai net nesamdo apšvietėjo, nes minimali apšvietimo technika valdoma automatiškai, paspaudus keletą mygtukų, o tai gali padaryti ir didžėjus. Gero klubo požymiu tapo dėmesys kokybiškoms garso sistemoms.

Atsiradus naujoviškai dainų sujungimo įrangai, neliko vietos ir gyvam žodžiui. Vis rečiau beišgirsi: “Labas vakaras, mieloji publika” ar ką nors panašaus į: “Ši daina skiriama…” Didžėjaus profesijai niekada nedarė garbės, kai būdavo atliekami publikos pageidavimai, bet uždirbti papildomi pinigai kartais viršydavo savaitės honorarą, buvo pelnomas publikos palankumas. Vis dėlto tokie lengvos duonos mėgėjai retai siekia tolesnės karjeros ir sustoja įgiję vietinės reikšmės žvaigždės statusą. Panašiai ir klubų rezidentai (dirbantys viename klube) nekvaršina sau galvos dėl rytdienos: jie pažįsta muzikinį nuolatinių lankytojų skonį, kurį patys ir išugdė. Grodamas garsiame klube, didžėjus gali greitai išpopuliarėti, ir atvirkščiai, garsus didžėjus greičiau išpopuliarins naują klubą. Ši formulė sėkmingai įgyvendinama Lietuvos klubuose.

Didžėjus

Tai žmogus, gyvenantis garsų fantazijomis. Nepaliaujamas ritmas galvoje – pirmas DJ viruso požymis. Mintyse nevalingai niūniuoji, miksuoji, atkartoji girdėtą muziką ir nepajunti, kaip vis labiau įsitrauki į šį žaidimą. Užsimanęs pakeisti skambesį, tempą, kūrinių išsidėstymą, to ir sieki.

Vaikystėje būsimasis didžėjus retai mokosi miksavimo technikos ar ką nors daryti su aparatūra (nebent būtų didžėjų vaikas). Todėl didžėjus sunku lyginti su muzikos kūrėjais, kurie anksti pažįsta natas, išmoksta groti instrumentais, – tam reikia lankyti muzikos mokyklą ar mokytis privačiai. Bet dar neteko girdėti, kad kas norėtų įgyti muzikinį išsilavinimą siekdamas tapti didžėjumi, tačiau neretas elektroninės muzikos kūrėjas užsimano pažaisti muzikinį lego be kompiuterio.

Kita vertus, bent kelerius metus intensyviai praktikuojantis didžėjus siekia išplėtoti savitas filosofines pažiūras, kurios atskleidžiamos klausytojams kaip jo moralinės normos.

Miksavimas – tai žaidimas

Didžėjaus darbas – miksuoti, t. y. ritmiškai, harmoningai sudėlioti kūrinius vieną po kito taip tobulai, kaip jis tai įsivaizduoja, kad klausytojai ar šokėjai vėl norėtų to klausytis. Miksavimas – žaisminga veikla, primenanti vaikų žaislą konstruktorių. Bet kai žaidžia suaugę vyrai ir… moterys, jau reikia nuoseklesnių diskusijų.

DJ technologijos

Garso atkūrimo technologijos, nuo vinilo plokštelės evoliucionavusios iki CD ir MP 3 garso atkūrimo laikmenų, galutinai išardė užtvaras, bet didžėjai neskuba visiems laikams pamiršti patefonų.

Pasaulinės scenos prioritetų viršūnėje ilgokai puikavosi patefonai “Technics-1210MK2SL”. Buvusios Sovietų Sąjungos didžėjai veteranai gali pasigirti, kad, neatsilikdami nuo Vakarų muzikinės ideologijos, prisitaikė kasetinius ir juostinius magnetofonus, įtaisydami juose greičio reguliatorius, galingesnius variklius ir atkūrimo galvutes. Šių naujovių autoriai – Latvijos didžėjai Ugis Puolis ir Janis Krauklis. Beje, tobuliausią visų laikų juostinį didžėjų magnetofoną gamino Vilniaus “Elfos” gamykla, o Lietuvoje pirmosios perdarytos “elfutės” užgrojo šokių muziką 1992 m. Klaipėdoje.

Rinkoje pasirodžius įvairių firmų reguliuojamo greičio kompaktinių plokštelių grotuvams, iškilo pavojus tradicijoms. Susidarė kelios stovyklos: vieni – už CD grotuvus, kiti – už patefonus, treti liko pasyvūs stebėtojai, žinodami, kad pasaulį valdo galingieji, tad, kokia srovė nugalės, prie tokios jie ir prisitaikys.

Dažnai galėjai nugirsti liaupses naujo modelio mikšeriniam pultui, pirmtakus pranokstančiam garso kokybe ir papildomų reguliatorių galimybėmis. Gero didžėjaus rankose įmantrus pultas – tarsi gyvas instrumentas: jame įmontuotas efektų blokas, dūžių per minutę skaičiuotuvas (beat counter), sempleris, įrašantis garsą, profesionalios jungtys ir t. t. Tai rodo, kad atėjo skaitmeninė era. Įrangos keitimo tema būdavo svarbiausia “vakarėlių vilkų” susibūrimuose.

Vieni juokėsi iš keistai mažų ir nepatogių valdyti CD grotuvų, kiti, juos įsigiję, kantriai mokydavosi groti, o suvokę skirtumą, plokštelių dažniausiai atsisakydavo… Tokius didžėjus kartais vadindavo ne DJ, bet CJ, “kompaktų žokėjais”, nors pagal pirmąsias visų trijų žodžių raides teisingiau būtų vadinti CDJ, “compact disc jockey”. Ginčai kasmet darėsi vis smarkesni, kol firma “Pioneer” pristatė revoliucingąjį profesionalų, didžėjams skirtą kompaktinių plokštelių grotuvą CDJ 500.

Sujudėjo šoko ištiktos DJ klasikos pamatai. Naujojo “Pioneer” pranašumai: greičių reguliatorius (pitch control), kai kūrinys sukamas dešimtųjų sekundės dalių tikslumu, be įprasto skaitmeninio peršokimo, tikslus grįžimas į pradinį kūrinio tašką (cue), automatinė pauzė, keli nauji efektai, patogu dėti CD iš viršaus… Nebuvo čia tik unikaliausio plokštelės ypatumo, kai, brūžinant vinilą ranka, išgaunamas nenusakomas efektas (scratch).

Maža to, firma “Pioneer” sukūrė itin geros garso kokybės miksavimo pultą, kuris iki šiol laikomas geriausiu pasaulyje. Netrukus atsirado ir specialios ausinės. Bėgant laikui, “Pioneer” pergalingai tobulina savo grotuvus ir prieš porą metų pateikė modelį CDJ 1000. Jis turi vinilo plokštelės brūžinimo ranka funkciją: nors ir sunkiai suvokiama, tai yra įgyvendinta.

Dabar didžėjus gali didžiuotis grodamas profesionalia skaitmeninio garso kontrolės technika. Kas toliau?

Įtaka popmuzikai

Jeigu nori, kad tavo muzika skambėtų šokių aikštelėse, turi daug padirbėti su rinkodaros specialistais, turėti įtakingų draugų arba atsirasti reikiamu laiku reikiamoje vietoje, kad įbruktum didžėjui į rankas savo muziką. Paklausęs jis nuspręs, kaip tavo kompoziciją darniai susieti su kita. Nežinoma kompozicija įžymaus didžėjaus rankose gali tapti nauju hitu.

Kitas atvejis – kai autoriaus prašymu sukuriama nauja garsaus atlikėjo ar grupės dainos versija. Pasaulio populiarieji šitokių užsakymų neatsigina. Lietuvoje tokia praktika tik prasideda.