Lietuvos kinematografininkai

PETRAS ABUKEVIČIUS (1928-1997)

Plačiai pasaulyje žinomas lietuvių kino operatorius, režisierius, filmavęs gamtą ne tik Lietuvoje, bet ir Sibire, šiaurėje, Kamčiatkoje. Kūrė filmus Lietuvos, TSRS kino studijose, Japonijos, JAV, Anglijos kino kompanijose. Sukūrė apie 150 filmų. Vieni iš žinomiausių – serialas “Meškutė Nida” (1978-1980, filmas “Juodieji gandrai, elniukai ir Nida” XXIII Niujorko tarptautiniame kino ir televizijos filmų festivalyje apdovanotas sidabro medaliu, 1980), filmai apie vilkus. Yra nufilmavęs ir retų paukščių: rausvąjį kirą, baltąją pelėdą, mažąją gulbę.

ALGIRDAS ARAMINAS (1931-1999)

Kino operatorius, režisierius. Nufilmavo “Gyvųjų didvyrių”, novelę “Lakštingala” (1960), “Svetimi” (1961), “Vienos dienos kronika” (1963). Pastarasis filmas tuo metu išsiskyrė modernia plastika. Sukūrė poetiškus filmus apie vaikus bei paauglius: “Kai aš mažas buvau” (1968), “Maža išpažintis” (1971), “Andrius” (1980, Aukso medalis tarptautiniame vaikų ir jaunimo kino festivalyje Italijoje) ir kt.

RAIMUNDAS BANIONIS (g. 1957 m.)

Kino režisierius. Plačiai žinomi jo sukurti vaidybiniai filmai jaunimui: “Mano mažytė žmona” (1984, sąjunginiame kino festivalyje Minske apdovanotas už režisūrinį debiutą), “Neatmenu tavo veido” (1988, Didysis prizas sąjunginiame vaikų ir jaunimo kino festivalyje Maskvoje), “Vaikai iš “Amerikos” viešbučio” (1990), “Džiazas” (1992) ir kt.

ŠARŪNAS BARTAS (g. 1964 m.)

Vienas labiausiai pasaulyje žinomų Lietuvos kino režisierių. Savo kūryboje jis atmeta tradicines kinematografijos taisykles, naudoja specifinę kino kalbą. Šarūno Barto filmai yra laimėję prizus daugelyje festivalių.
Filmai: “Trys dienos” (1991, Ekumeninės žiuri prizas, FIPRESCI prizas tarptautiniame kino festivalyje Berlyne), “Koridorius” (1995, FIPRESCI ir CICAE prizai), “Mūsų nedaug” (1996, prizai tarptautiniame kino festivalyje Anapoje), “Namai” (1997) ir kt.

MARIJONAS GIEDRYS (g. 1933)

Kino režisierius. Sukūrė filmus “Svetimi” (1961), “Vyrų vasara” (1970), “Herkus Mantas” (1972), “Nesėtų rugių žydėjimas” (1978) ir kt.

JONAS GRICIUS (g. 1928 m.)

Jonas Gricius – vienas žymiausių Lietuvos ir buvusios Sovietų Sąjungos kino operatorių. Jis filmavo Lietuvos kino studijoje, “Lenfilme”.
Žinomiausi Jono Griciaus nufilmuoti filmai: novelė “Paskutinis šūvis” iš filmo “Gyvieji didvyriai” (1960), “Žingsniai naktį” (1962), “Paskutinė atostogų diena” (1964), “Laiptai į dangų” (1966), “Kelionė į rojų” (1980), dokumentinis filmas “Antigravitacija” (1995), “Lenfilme” – “Hamletas” (1963), “Karalius Lyras” (1970), “Mėlynoji paukštė” (1976).

ALMANTAS GRIKEVIČIUS (g. 1935 m.)

Kino režisierius. Sukūrė vaidybinius filmus “Jausmai” (1968, su rež. Algirdu Dausa, prizas San Remo festivalyje), “Sodybų tuštėjimo metas” (1976), “Faktas” (1980, XIV Sąjunginio kino festivalio pagrindinis prizas), dokumentinius filmus “Trys taktai” (1966, Turo (Prancūzija) festivalio diplomas), “Laikas eina per miestą” (1968, III Sąjunginio kino festivalio premija už režisūrą).

GYTIS LUKŠAS (g. 1946)

Kino režisierius. Sukūrė filmus “Žvangutis” (1974), “Virto ąžuolai” (1976), “Mano vaikystės ruduo” (1977), “Mėnulio Lietuva” (1997) ir kt.

ALGIMANTAS MOCKUS (g. 1931 m.)

Kino operatorių Algimantą Mockų išgarsino vaidybinis filmas “Adomas nori būti žmogumi” (1959, premija už operatoriaus darbą Sąjunginiame kino festivalyje Minske). Plačiai žinomi ir kiti jo nufilmuoti darbai “Ledonešis” (1962, “Tallinfilm”, premija už operatoriaus darbą Pabaltijo festivalyje Minske), “Gražuolė” (1969, premija už operatoriaus darbą Sąjunginiame kino festivalyje Minske), “Velnio nuotaka” (1974), “Riešutų duona” (1977) ir kt. Pirmo lietuviško filmo-baleto “Eglė žalčių karalienė” (1965) scenarijaus bendraautorius, režisierius (kartu su Vytautu Grivicku), operatorius (kartu su Aleksandru Digimu).

ALGIMANTAS PUIPA (g. 1951 m.)

Vienas žymiausių kino režisierių, dažniausiai kuriantis pagal šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Daugelis jo sukurtų filmų yra pelnę prizus tarptautiniuose kino festivaliuose.
Sukūrė šiuos plačiai žinomus filmus: “Velnio sėkla” (1979, prizas Sąjunginiame kino festivalyje Dušambėje), “Moteris ir keturi jos vyrai” (1983, prizai Sąjunginiame jaunųjų kinematografininkų festivalyje Kišiniove), “Amžinoji šviesa” (1987, pagrindinis prizas San Remo autorinių filmų festivalyje), “Bilietas iki Tadž Mahalo” (1990, Ekumeninės žiuri prizas tarptautiniame Miuncheno kino festivalyje), “Vilko dantų karoliai” (1997, Ekumeninės žiuri prizas Šiaurės Šalių kino dienose Liubeke, Didysis prizas Šiaurės šalių festivalyje Ruane), “Elzė iš Gilijos” (1999), ir kt.

AUDRIUS STONYS (g. 1966 m.)

Vienas įdomiausių šiuolaikinių Lietuvos dokumentinių filmų režisierių. Jis yra laimėjęs nemažai apdovanojimų tarptautiniuose kino festivaliuose.
Filmai “Neregių žemė” (1991, FELIX’ 92 už geriausią Europos dokumentinį filmą), “Antigravitacija” (1995, specialieji žiuri prizai Cote Court, Saint – Denis (1996), Bornholme (1995), “Skrajojimai mėlyname lauke” (1996, Kino klubų asociacijos prizas Neubrandenburge, 1997), “Uostas” (1998) ir kt.

HENRIKAS ŠABLEVIČIUS (g. 1930 m.)

Dokumentinių filmų režisierius. Savo filmams herojus dažniausiai pasirenka gyvenimo aistra pasižyminčius žmones, keistuolius. Parodo juos gyvybingus, su jumoru. Dažnai naudoja inscenizaciją.
Filmai – “Apolinaras” (1973), “Kelionė ūkų lankomis” (1973), “Oranžinė legenda” (1975, premija Sportinių filmų festivalyje Minske), “Didžioji iliuzija” (1977), “Žmogus, einantis namo” (1986), “Regėjimai. M. K. Čiurlionio paveikslai ir muzika” (1995) ir kt.

STEPAS UZDONAS (1910-1990)

Stepas Uzdonas – vienas pirmųjų Lietuvos kino operatorių. Nuo 1932 m. filmavo siužetus lietuviškai kino kronikai. Vėliau – pirmuosius kino kronikos žurnalo “Tarybų Lietuva” numerius. Žymiausios Stepo Uzdono filmuotos apybraižos: “Pažinkime Klaipėdą” (1933), “Jara-Šetekšna” (su prof. S. Kolupaila, 1934), “Petras Cvirka” (1947). Režisavo apybraižą “Telšių-Kretingos geležinkelio statyba” (1932) ir kt.

RAIMONDAS VABALAS (g. 1937 m.)

Raimondas Vabalas – vienas iš nedaugelio lietuvių režisierių, filmavęs įvairių žanrų filmus.
Žymiausi režisieriaus sukurti filmai: “Laiptai į dangų” (1966) – vienas reikšmingiausių filmų pokario tema, “Birželis, vasaros pradžia” (1969) – apie nūdienos problemas, “Marš, marš, tra-ta-ta” – pirmasis groteskas lietuvių ekrane.
Bene daugiausia lietuvių žiūrovų dėmesio sulaukė R. Vabalo filmas apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį – “Skrydis per Atlantą” (1983).

ROBERTAS VERBA (1932-1994)

Kino operatorius, režisierius. Jo poetiški filmai “Senis ir žemė” (1965), “Čiūtyta rūta” (1968), “Šimtamečių godos” (1969) sudaro Lietuvos dokumentikos aukso fondą. R. Verbos filmai yra pelnę Pabaltijo ir Sąjunginių festivalių apdovanojimus.

VYTAUTAS ŽALAKEVIČIUS (1930-1996)

Vytautas Žalakevičius – ryškiausias lietuvių kino scenaristas ir režisierius, kūręs filmus ne tik Lietuvos kino studijoje, bet ir “Mosfilme”. Jo filmai yra pelnę daugybę kino festivalių apdovanojimų.
1991 m. kartu su Kęstu Petruliu įsteigė kino studiją “2000”.
Plačiai žinomi jo filmai: “Adomas nori būti žmogumi” (1959), “Vienos dienos kronika” (1963), “Niekas nenorėjo mirti” (1965), “Tas saldus žodis – laisvė!” (1973), “Visa teisybė apie Kolumbą” (1970), “Žvėris, išeinantis iš jūros” (1992) ir kt.

ARŪNAS ŽEBRIŪNAS (g. 1930 m.)

ARŪNAS ŽEBRIŪNAS – aukštos plastinės kultūros režisierius, sukūręs pirmą lietuvišką miuziklą “Velnio nuotaka” (1974), pirmąją lietuvišką kino tragikomediją “Riešutų duona” (1977) – už jį 1978 m. sąjunginiame kino festivalyje filmas gavo prizą už režisūrinio meistriškumo savitumą. Kūrė subtilius filmus apie vaikus – “Gyvieji didvyriai”, novelė “Paskutinis šūvis (1960), “Paskutinė atostogų diena” (1964), “Gražuolė” (1969) ir kt.