Komercinis kinas – kas tai?
Vilniaus Muzikos akademijos rūmuose Irina Šilova skaitė paskaitą “Komercinis kinas”.
Anot I. Šilovos, tik per stebuklą gali pigiai pastatytas kinas atnešti pelną, tapti populiarus. Norint sukurti gerą kiną, kuris atitiktų masių interesus, reikalingi dideli pinigai. Būtent dėl šios priežasties dabartinis Rusijos kinas išgyvena stagnaciją. Metinis biudžetas tėra 2 mln. dolerių, taigi pastatomi vos trys keturi kino filmai per metus. Bet pasitaiko ir tokių fenomenų kaip M. Kulišovo “Misteris Vestas”- kinas pastatytas už kapeikas tapo klasika.
Norėdama geriau supažindinti su komercinio kino paslaptimis viešnia kaip pavyzdį pateikė Ameriką – užsieniečių šalį, kurios kine atsispindi visos tautos: aktoriai, režisieriai – visų tautybės gali būti skirtingos. Atvykėliai atsiveža savas kultūras, o Amerikos kinas tampa tuo sietu per kurį visa tai praeina ir lieka tai, kas svarbu visiems žmonėms. Kiekviena tauta žiūrėdama JAV sukurtą kiną ras kažką artima, sava.O svarbiausia – supras ten gvildenamas problemas, turės panašią vertybių skalę, panašiai reikš emocijas.
Rusijos kinui komercijos idėjos buvo labai tolimos. Susidaro įspūdis, kad Rusijai nereikia žmonių kuriančių masėms. Kino režisierius Gaidajus, pastatęs kinus “Brilijantinę ranką”, “Operaciją Y” ir kitus Šuriko nuotykius”, kurie ir dabar yra žiūrimiausi Rusijoje, negavo jokios premijos.
Pirmieji Rusijos kinai, savo kompozicija, ritmingomis scenomis artimi komerciniams, buvo pastatyti aštuntajame dešimtmetyje. Tai “Ekipažas”, “Maskva ašaromis netiki”, “XX a. piratai”. Tai buvo bandymai, deja, nelabai vykę. Negalėjai nusakyti tikslaus žanro. Žmonėms, įpratusiems kurti autorinį kiną, buvo sunku tilpti į žanro rėmus, o komerciniame kine jie yra esmė.
Žmonės, žiūrėdami komedijas, melodramas, parodijas, taip įsijaučia į jas, kad tiki kartu veikią su pagrindiniais herojais: “Jei žmogus žiūrėdamas melodramą nepajaučia gailesčio, tai arba melodrama yra nevykusi, arba jis yra paprasčiausias kvailys.” – teigė Maskvos valstybinio kinematografijos instituto dėstytoja. Geras kinas yra tas, kuris taikliai atspindėdamas tikrąjį gyvenimą sugeba išmokyti kažko naujo arba supažindinti su vietovėmis, kuriose paprastas žmogus niekada negalės pabuvoti ir pan..Reikalingas naujumas, stebinantys dalykai, leidžiantys peržengti kasdienybės ribas.Pavyzdžiui, kas galėtų atėjęs į kiną apie karjeristą tikėtis, kad tai bus apie žmogų, besiekiantį karjeros simfoniniame orkestre?
Filmas yra geras tiek, kiek žmogus iš jo “išsineša” frazių, replikų, melodijų. Kai Rusijos visuomenei buvo pristatytas kino filmas “Nacionalinė medžioklė” visur, net metro, galėjai išgirsti žmones bekalbančius kine išgirstomis frazėmis.
Visų svarbiausia vertinant kiną apsispręsti: ar norime, kad kinas tarnautų mums, ar mes kinui?
“Ar jums nėra taip buvę: pasižiūrite puikų filmą – nuostabus scenarijus, labai gerai suvaidinta ir nufilmuota,- išeinate iš kino teatro džiūgaudamas, kad esate žmogus, ir sakote sau:” Tikiuosi jie uždirbs iš to krūvą pinigų. Tikiuosi, kad ir aktoriai, ir režisierius gaus milijoną dolerių už tai, ką sukūrė, už tai, ką jie davė man šį vakar.” Tie aktoriai kuriuos matau ekrane gaus gal nors po 20 centų štai iš šito lito (dolerio), kurį ką tik sumokėjau; vien iš mano bilieto dalies jie jau galės nusipirkti pusę porcijos ledų…” (R. Bach).
Inga Grigaliūnaitė
