Sumaištis medžioklės ūkyje žvėrims nebus į naudą
Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas. Šie pasakojimai įvairiu laiku išspausdinti laikraščiose “Ūkininko patarėjas”, “Kauno diena”, “Tėviškės žinios ” ir kituose leidinuose.
***
Pasikeitus medžioklės plotų nuomos kainoms, miškų urėdijoms teko perrašyti sutartis su medžiotojų klubais. Valstybinio miško plotai keičiasi ir dėl miškų privatizacijos. Kai kurių medžiotojų klubų medžioklės plotuose valdiškų miškų sumažės per pusę ir dar daugiau. Miškų urėdijų specialistai, atsakingi už medžioklę, perrašytose sutartyse nurodo tik koks valstybinių miškų leistinas kanopinių žvėrių skaičius. Su privačiais savininkais daug kur medžiotojai nuomos sutarčių dar nesudarę. O ar žino savininkai, kokios leistinos kanopinių žvėrių tankumo normos miško ploto vienete? Ar gali nurodyti žvėrių skaičių sutartyse, kai daugelio savininkų privatus miškas tesudaro 2-5 ha? Tačiau miškų urėdijos, išnuomodamos valstybinį mišką, taip pat negali nustatyti privačių miškų leistino kanopinių žvėrių skaičiaus. Tad kas tai padarys? Aš visada esu už visišką medžiotojų kolektyvų savarankiškumą. Medžiotojams, kurie seniai medžioja savo teritorijoje ir tikisi medžioklės plotus išlaikyti ateityje, mažai terūpi tie žvėrių skaičių nustatinėjantys popiergaliai. Jie ūkininkauja ir ūkininkaus taip, kad būtų ką medžioti ir šiandien, ir po dešimtmečio. Tačiau ar daug medžiotojų klubų dabar gali būti tikri, kad ilgai naudosis savo medžioklės plotais? Dar kai kur nesibaigė medžiotojų būrelių konfliktai su miškų urėdijomis, kurios nuskriaudė medžiotojus, paėmusios miško plotus komercinėms medžioklėms. Vis didesnį pagreitį įgauna miškų privatizacija, tad medžiotojų kolektyvams tenka rūpintis, kaip nors susitarti su naujaisiais miškų šeimininkais. O tai padaryti ne visur gerai sekasi. Savininkams grąžintuose miško plotuose, nepaisant tenai ilgą laiką medžiojusių žmonių protesto, steigiasi nauji klubai. Prie visos šios sumaišties galvotieji valdžios vyrai, užvirę visą šią košę, dar padidino ir medžioklės plotų nuomos, kanopinių žvėrių medžiojimo licenzijų kainas, sugalvoja vis naujų mokesčių, dėk kurių ne vieno medžiotojų klubo narių gerokai sumažėjo. Sumažėję medžiotojų būreliai nepajėgs sumokėti medžioklės plotų nuomos mokesčių ir bus likviduoti. Taigi medžiotojų klubų ateitis gana miglota, o ar visiems medžiokliams užteks sąžinės palikti gausiais žvėrių kaimenes kitiems šeimininkams, kai jie valdžios vyrų sprendimais bus išstumti iš savo medžioklės plotų? Juk jie žvėris globojo ir sėkmingai medžiojo dešimtmečiais. Kai naujai pakoreguotose medžioklės plotų nuomos sutartyse bus nurodyta ir perpus mažesnis miške galinčių gyventi kanopinių žvėrių skaičius, tai prieš prarandant savo medžioklės plotus, bus galima be didesnės graužaties gerokai išretinti elnių, stirnų ir šernų bandas. Nuo medžioklės ūkio tvarkymo nušalinus miškininkus, Aplinkos ministerijai nelabai kas teišeina šioje srityje. Tad kas imsis spręsti šią problemą? O gal mūsų Vyriausybei iš viso nereikėtų kištis į medžiotojų reikalus, nes tikėtis, kad jie ženkliai papildys valstybės biudžetą – tiesiog naivu.
Kauno diena, 1999 04 27, Lietuvos rytas, 1999 06 25
