Antis su šaukštu vietoj snapo
Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas.
Jeigu kada Jums teks pamatyti šiek tiek didesnę už kryklę antelę su nepaprastai dideliu į galą platėjančiu snapu, žinokite, kad sutikote gana retą Lietuvoje šaukštasnapę antį.
Dydžiu ji yra tarp dryžgalvės kryklės ir anties cyplės. Patinėlis sveria 600 – 650 g, o patelė – 550 g. Apsitaisęs vestuviniais rūbais pavasarį ar vėlai rudenį šaukštasnapis gaigalas labai puošnus. Metalu žvilga juosva galva, pagurklis baltas, krūtinė ir pilvas rudi, sparnų dengiamosios plunksnos melsvos, uodegos viršus ir apačia juodi, “veidrodėliai” sparnuose žali su baltais krašteliais iš priekio, dvi baltos išilginės juostos eina per pečius, didelis snapas juodas, kojos raudonos.
Patelė kuklesnių spalvų apdarais. Vasarą nublanksta ir puošniųjų gaigaliukų aprėdai.
Šios antelės gyventi mėgsta atviruose vandens telkiniuose, ypač sekliuose, su gausia smulkiąją vandens gyvūnija, kuria ir maitinasi. Kaip vaizdingai aprašo prof. T.Ivanauskas, dafnijas, uodų lervas ir kitą smulkmę šios antys gaudo kolektyviai. Kelios antelės plauko seklumoje mažu metro skersmens ratuku, vienodu atstumu viena nuo kitos, kojomis drumsčia vandenį, taip sukeldamos iš dumblo smulkiuosius gyvūnėlius, kuriuos gaudo košdamos vandenį savo plačiais snapais. Smulkmę susemti antims padeda snapų kraštuose esančios ilgos raginės plokštelės. Kiek daugiau augalinio maisto (plūdenų, elodėjų) jos sulesa anksti pavasarį, kai šaltame vandenyje dar maža smulkių gyvūnėlių.
Rudenį antys daug suryja moliuskų. Į laukus maitintis javais ar piktžolių sėklomis su kitomis antimis šaukštasnapės neskrenda. Vandens telkiniuose jos gana dažnai sudaro mišrius būrelius su kryklėmis. Šaukštasnapė antis nedažnai tampa medžiotojų laimikiu, todėl jų skaičius mažai keičiasi. Daugiau kaip prieš 30 metų teko sumedžioti vieną šių antelių patinėlį tėviškėje, Vilkaviškio rajone. Antrą patelę ten pat radau nušautą kito medžiotojo. Jis laimikio buvo nesuradęs. Gaila tokią antelę ir šauti – labai graži, o kepsnys menkas. Šiuo metu šaukštasnapes antis medžioti draudžiama. Jos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Pasaulyje šaukštasnapės gyvena gana didelėje teritorijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, nuo Baltosios jūros ir Lenos žemupio iki Mongolijos, Juodosios jūros, taip pat Šiaurės Amerikoje. Lietuvos paukščiai žiemoja Pietų Europoje ir Afrikoje.
Pagrindinė šaukštasnapės anties apsaugos priemonė – netrikdyti jos perėjimo vietose ir nešaudyti, o taip pat mažinti plėšrūnų bei varninių paukščių skaičių. Šios antelės lizdus krauna sausumoje, tad jų kiaušinius gali sunaikinti mangutai, lapės, šeškai, valkataujantys šunys ir katės. Medžiotojas pagal neproporcingai didelį snapą iš normalaus šūvio atstumo šią antelę nesunkiai atskiria nuo kryklių ar kitų smulkių ančių. Kauno rajone šaukštasnapių ančių teko matyti Kauno mariose bei Nemuno senvagėse apie Vilkiją bei žemiau Zapyškio.
