Gucci
| |

Gucci

Gerai žinomi „Gucci” mados namai netrukus švęs savo šimtąjį jubiliejų. Ilga mados namų gyvavimo istorija tapo firmos sėkmės ženklu. „Gucci” moteriai pateikia didelę įvairovę gaminių, kolekcijų. Beveik šimtą metų „Gucci” prekės ženklas pristato savitą stilių madų pasauliui. Šis ženklas tapo prabangos, elegancijos ir prašmatnaus stiliaus simboliu. Tačiau pats išgarsėjimo kelias buvo ilgas ir sudėtingas. Nepaisant šlovės ir nuolatinio iširimo, kurie persekiojo „Gucci” mados namus per visą jų laikotarpį, šiuo metu „Gucci” laikomi labiausiai klestinčiais pasaulyje. Kolekcijos ir linijos yra kupini prabangos, įvairovės ryškių spalvų. Daugelis „Gucci” aksesuarų moterims sukuria nepakartojamą stilių. „Gucci” yra skirtas moterims, kurios vertina šių gaminių aukštą kokybę, originalumą ir itališką žavesį. „Gucci” mados namai įsteigti 1920 metais, tuomet kai jaunas italų vyriškis Guccio Gucci, nusprendė pradėti savo verslą gimtajame Florencijos mieste. Jis atidarė dirbtuvę gaminančią nedidelius odinius lagaminus, rankines ir aksesuarus. Jo gaminiai tapo labai populiarūs dėl aukštos kokybės ir daug pastangų reikalaujančio sąžiningo darbo. „Gucci” sukūrė moterišką rankinę su bambuko rankena, kuri iki šiol yra pagrindinis kompanijos gaminys. Tuo metu „Gucci”savininkai visiškai apsisprendė kurti drabužius. Jo žmona Aida Calvelli turėjo didelę šeimą: 6 vaikus, nors tiktai jo sūnūs – Vasco, Aldo, Ugo ir Rodolfo dalyvavo kompanijos valdyme.

Armani
| |

Armani

Mados pasaulyje nuolat gimsta naujų žvaigždžių. Deja, dauguma jų – tik sezoninės: jos greitai išsisemia ir užgęsta. Drabužiai turi būti nuosaikūs ir šiuolaikišk – tokie kaip Giorgio Armani. Tai yra sėkmės mados pasaulyje paslaptis. Turėdamas ypatingą nuovoką, ko parduotuvėse ieško vyrai ir moterys, 27 – metis G. Armani šešeriems metams užstrigo dizainerio Nino Cerruti dirbtuvėse, kur kūrė vyriškų drabužių liniją. Čia jis išmoko visko, ko reikia savo verslui pradėti. 1975 metais jau 40 – metis G. Armani jautėsi įgijęs pakankamai patirties. Su draugu Sergio Galeotti pardavę judviejų „Volkswagen” automobilį (bene vienintelį savo turtą) jie įkūrė „Giorgio Armani S.p.A.”. „Mes nesupratome, ko ėmėmės. Tik žinojome, kad trokštame tai daryti”, – taip jie anuomet kalbėjo vietos spaudai. Vėliau G. Armani pasakojo: „Mačiau, jog tam, kad įtvirtinčiau savo ženklą, privalau sukurti ką nors naują. Taip nutariau eiti prieš srovę”. G. Armani ėjimas prieš srovę nebuvo drastiškas: pristatydamas savo pirmąsias kolekcijas jis neparodė jokio apnuoginto moters kūno ar raštuotų vyriškų kojinių. Kad taptų ryškiausia žvaigžde, Giorgio veikė daug subtiliau ir profesionaliau.

Dolce & Gabbana
| |

Dolce & Gabbana

Dolce ir Gabbana yra be abejonės patys galingiausi ir įtakingiausi dizaineriai šiame mūsų laikotarpyje. Jų klientų sąrašą apima keletas geriausiai besirengiančių žmonių pasaulyje, tokių kaip Bechamai, Madonna ir Sophia Loren.Dolce studijavo mados dizainą Sicilijoje ir įgyjo patirties savo tėvų versle. Stefano Gabbana studijavo grafinį dizainą ir įgyjo nemažai darbo patirties madoje, dirbo asistentu atelje Milane, kur pora pirmą kartą susitiko 1980 metais. 1982 metais jie įkūrė pirmą savo mados konsultavimo atelje, ir 1985 metais jie pristatė savo pirmą kolekciją moterims Milane, užsitarnaudami šalies pripažinimą. Kolekcija buvo daugiausia namų gamybos, ir susidėjo iš sudėtingų konstrukcijų sistemų. Asmenybės, kurios įkvėpė šią kolekciją buvo italų aktorė Sophia Loren ir Anna Magnani. Vėliau dizaineriai įtraukė korsetines sukneles, gangsterių kostiumus su šviesiais ruoželiais ir seksualius juodus kostiumas. Vis dėlto tai buvo 1980 metų pabaigos apsilankymas Sicilijoje, kuris prisidėjo prie gundančių moters formų išaukštinimo. Dizainerių duetas toliau bandė sėkmę Japonijoje ir pasirašė sutartį su Kashiyama grupe. 1989 metais jie atidarė savo pirmą nedidelę madingų drabužių ir reikmenų parduotuvę Japonijoje ir po dviejų metų pristatė pirmą vyrų kolekciją. Iš esmės Dolce ir Gabbana yra žinomi dėl jų mėginimo padaryti taip, kad moteris atrodytų “fantastiškai seksualiai”.

Escada
| |

Escada

Dolce ir Gabbana yra be abejonės patys galingiausi ir įtakingiausi dizaineriai šiame mūsų laikotarpyje. Jų klientų sąrašą apima keletas geriausiai besirengiančių žmonių pasaulyje, tokių kaip Bechamai, Madonna ir Sophia Loren. Dolce studijavo mados dizainą Sicilijoje ir įgyjo patirties savo tėvų versle. Stefano Gabbana studijavo grafinį dizainą ir įgyjo nemažai darbo patirties madoje, dirbo asistentu atelje Milane, kur pora pirmą kartą susitiko 1980 metais. 1982 metais jie įkūrė pirmą savo mados konsultavimo atelje, ir 1985 metais jie pristatė savo pirmą kolekciją moterims Milane, užsitarnaudami šalies pripažinimą. Kolekcija buvo daugiausia namų gamybos, ir susidėjo iš sudėtingų konstrukcijų sistemų. Asmenybės, kurios įkvėpė šią kolekciją buvo italų aktorė Sophia Loren ir Anna Magnani. Vėliau dizaineriai įtraukė korsetines sukneles, gangsterių kostiumus su šviesiais ruoželiais ir seksualius juodus kostiumas. Vis dėlto tai buvo 1980 metų pabaigos apsilankymas Sicilijoje, kuris prisidėjo prie gundančių moters formų išaukštinimo. Dizainerių duetas toliau bandė sėkmę Japonijoje ir pasirašė sutartį su Kashiyama grupe. 1989 metais jie atidarė savo pirmą nedidelę madingų drabužių ir reikmenų parduotuvę Japonijoje ir po dviejų metų pristatė pirmą vyrų kolekciją. Iš esmės Dolce ir Gabbana yra žinomi dėl jų mėginimo padaryti taip, kad moteris atrodytų “fantastiškai seksualiai”.

Prada
| |

Prada

Yra tvirtai tikinčių, kad ji savo sielą pardavė velniui. Tik vargu ar nelabasis apsidžiaugs, sulaukęs šios „ledinės” moters savo karalystėje – dėl jos šaltumo pragarui gresia tikras ledynmetis.2003-iaisiais pasirodė knyga, sukėlusi tikrą furorą mados gerbėjų pasaulyje: „Ir velnias dėvi Pradą”. Jos autorė – buvusi amerikiečių mados žurnalo „Vogue” vyriausiosios redaktorės Annos Wintour asistentė Lauren Weisberger. Būtent šis faktas įžiebė iki šiol tebesitęsiančią diskusiją: ar baisioji Miranda – ta pati legendinė Anna Wintour? Pati Lauren tai neigia, tačiau panašumų tarp šių būtybių daugiau negu skirtumų. Jos abi globoja ir dosniai remia Niujorko „Metropolitan” muziejų ir sunkiai įsimena pavaldinių vardus. Abi turi mėgstamus daiktus, be kurių niekur nevaikšto: Miranda – baltą šalikėlį, Anna – didelius saulės akinius, kuriuos nešioja net prietemoje. Abi gimė Londone ir niekada nelankė koledžo. Abi dėvi „nulinio” dydžio drabužius ir nemėgsta užsibūti vakarėliuose – paprastai juose praleidžia 10-20 minučių ir dingsta namo. Abi mėgsta nesveiką maistą ir turi po du vaikus iš pirmosios santuokos. Net jų biurų interjeras labai panašus. Žurnalistai Anną Wintour krikštija įvairiai: „Liesa, išpuikusi, irzli perfekcionistė”, „Nuostabiai žavingas vabzdys”, „Šlykščiausia boba ir madų, ir leidybos pasaulyje”, „Mados pasaulio ikona”…

Chanel
| |

Chanel

Nuo pirmos savo skrybėlaičių parduotuvės atidarymo 1912-aisiais iki 1920-ųjų Gabrielė Koko Šanel (Gabrielle Coco Chanel) iškilo taip, jog tapo viena svarbiausių Paryžiaus drabužių modeliuotojų. Vietoj korseto moterims ji pasiūlė patogių kasdien tinkamų dėvėti drabužių: paprastų kostiumėlių, suknelių ir kelnių, taip pat drabužių papuošalų, kvepalų ir tekstilės gaminių.Nors tvirtino gimusi 1893 m. Auvergne, iš tiesų gimė 1883 m. Saumure. Jos motina dirbo vargšų prieglaudoje, kur ir gimė Gabrielė. Koko (Coco) ji pasivadino dar tuo metu, kai dainavo kavinėse ir koncertuose. Šis jos karjeros tarpsnis buvo gana trumpas – 1905-1908 m. Iš pradžių buvusi pasiturinčio karininko, vėliau – anglų pramonininko meilužė, ji pasinaudojo jų pinigais, kad 1910 m. Paryžiuje atidarytų skrybėlaičių parduotuvę, o vėliau – ir kituose miestuose. Šie du vyrai taip pat padėjo jai rasti klienčių tarp aukštuomenės moterų, ir jos paprastos skrybėlaitės tapo populiarios. Netrukus Šanel ėmė kurti madingus moteriškus drabužius – pirmoji prancūzų mados pasaulyje juos siuvo iš džersio. 1920-aisiais jos mados namai nepaprastai išsiplėtė, ir jos tiesaus kirpimo suknelės įtvirtino naują mados kryptį, kuriai buvo būdingas berniukiškas įvaizdis. Jos trumpi sijonai ir kasdieniškai atrodantys drabužiai buvo didelis kontrastas korsetų madai, kuri buvo populiari praėjusiais dešimtmečiais.

Soliariumų bumas: grožis ir sveikata nesuderinami?
|

Soliariumų bumas: grožis ir sveikata nesuderinami?

Apie ketvirtadalis suaugusių žmonių, gyvenančių Europos valstybėse – Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, nors kartą gyvenime deginosi soliariume. Tyrimai rodo, kad ES egzistuoja trys pagrindinės problemos: vienas iš septynių soliariumų neatitinka saugumo reikalavimų, jų klientams nesuteikiama pakankamai informacijos apie žalingą soliariumo poveikį, o nepilnamečiams soliariumai yra laisvai prieinami. 10 ES šalių (Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Olandija, Lenkija ir Latvija) įsitraukė į projektą, kuriuo siekiama patobulinti soliariumų saugos reikalavimų ir priežiūros įstatymus, soliariumų lankytojams suteikti kuo daugiau informacijos, kaip naudojantis soliariumu nepakenkti sau, taip pat didinti saugumo reikalavimus soliariumų gamintojams. Tačiau Lietuvos šio projekto bendradarbių sąraše nėra. Ar Lietuva pati pajėgs apsaugoti soliariumų mėgėjų sveikatą? Apie šios problemos egzistavimą pripažįsta ir soliariumų veiklą kontroliuojantys specialistai, tačiau čia jie – bejėgiai. „Leisti ar ne nepilnamečiui pasikaitinti soliariume, priklauso nuo soliariumo darbuotojo sąžiningumo. Tai pat ši problema egzistuos tol, kol lankytojas sąmoningai nesuvoks, kad įstatymas saugo jo paties sveikatą”, – aiškino Šiaulių visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėja Josana Motiejauskaitė.

Į soliariumą – tik sulaukus pilnametystės
|

Į soliariumą – tik sulaukus pilnametystės

Nors gydytojai vis primena apie žalingą soliariumų poveikį, tačiau jaunimas įspėjimus ignoruoja ir neretai netgi vasarą paplūdimį iškeičia į soliariumą. Paraginti susirūpinusių užsienio organizacijų, Lietuvos medikai pagaliau ėmėsi ryžtingų žingsnių. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengė higienos normos „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas” projektą, kuris šių metų birželio 29 dieną buvo patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Naujojoje higienos normoje sugriežtinti reikalavimai soliariumų paslaugų teikėjams ir pirmą kartą Lietuvoje nustatyta, nuo kokio amžiaus leidžiama lankytis soliariume. Šie reikalavimai įsigalios nuo spalio 1 dienos, kad paslaugų teikėjai turėtų laiko pasiruošti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, soliariumo lempų spinduliuojamų ultravioletinių spindulių poveikis vaikystėje ir tuomet patirti odos nudegimai didina riziką susirgti odos vėžiu ateityje. Pasak VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Jurgitos Suraučienės, vaikai ir paaugliai jautresni žalingam saulės spindulių poveikiui. Tad tikėtina, kad pradėję anksčiau degintis, per savo gyvenimą jie gaus didesnę ultravioletinės spinduliuotės dozę. “Be to, jie negali tinkamai įvertinti savo sveikatos būklės ir gali nežinoti, jog soliariumas ir, tarkim, vartojami vaistai, yra nesuderinami dalykai”, – sakė J.Suraučienė.

Soliariumų reklamose – melas apie jų poveikį sveikatai
|

Soliariumų reklamose – melas apie jų poveikį sveikatai

Vilnietė Lina Lėsutytė jai užkliuvusią soliariumų reklamą žurnale „Cukrus plius”, kuris platinamas „Čili” maitinimo įstaigose ir turi dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių potencialių jaunų skaitytojų per mėnesį (ką gi veikti, kol lauki picos?), stebėjo 7 mėnesius. Joje buvo rubrika: „Deginimasis – kam?” Po klausimo sekė atsakymai: paprasčiausiai atsipalaiduosite, pailsėsite ir įgysite energijos, sustiprinsite imuninę sistemą, būsite žvalesni, oda atrodys sveikai, išvengsite žiemos depresijos. Naujausią PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros informaciją apie soliariumų kancerogeniškumą, kuri buvo paskelbta viename autoritetingiausių pasaulyje medicinos mokslų žurnale „The Lancelot Oncology”, žinanti studentė neapsikentusi rugsėjo mėnesį pati kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kuri ir atsakinga už klaidinančią reklamą. Remiantis Reklamos įstatymu, klaidinanti reklama – tai reklama, kuri klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatyme taip pat teigiama, kad reklama draudžiama, jeigu ja skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai. Maždaug po mėnesio mergina gavo atsakymą, kad jos skundas buvo išnagrinėtas.

Ką soliariumai daro odai?
|

Ką soliariumai daro odai?

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Sun” išspausdino dvi nuotraukas, kuriose įamžinta ta pati jauna mergina Sammi-Jo Wilson, tačiau antroji nuotrauka yra „pakoreguota”, atskleidžiant, kaip merginos oda ir veidas atrodys po dviejų dešimčių metų, jei ji pastoviai lankysis soliariumuose. Merginos, kurios nuo paauglystės lankosi soliariumuose, pažeidžia odą negrįžtamai, tikina specialistai. Pati S.Wilson tikina, kad jai soliariumai buvo tapę tarsi priklausomybe. „Soliariumuose kaskart praleisdavau po 12-14 minučių. Tai buvo tarsi priklausomybė”, – sako ji, pridurdama, kad žvelgdama į veidrodį ji matydavo save kur kas baltesnę, nei buvo iš tikrųjų. „Tą minutę, kai pagalvodavau, kad mano įdegis nyksta, iškart grįždavau jo patobulinimui”, – prisimena ji. Ji, kaip ir dažna mergina ar moteris, buvo iš tų, kurios pro pirštus žiūrėdavo į visus perspėjimus. „Kai žmonės man kalbėdavo apie pasekmes, aš galvodavau „taip taip, visą tai aš jau girdėjau ne kartą”, – prisiminė mergina. Tačiau sutikusi tapti savanoriu modeliu televizijos laidai „Gėdytis verčiantys kūnai”, S.Wilson savo nuomonę pakeitė, išvydusi rezultatus, kaip jos oda atrodys 38-erių. Šokiruota buvo ne tik pati 18-metė, bet ir jos motina, kuri uždraudė dukrai nuo šiol lankytis soliariumuose. Gydytojų teigimu, merginos ir moterys iki 35-erių metų amžiaus, kurios lankosi soliariumuose, pasididina melanomos atsiraimo riziką 75 procentais.