Statyba

Sparčiai vystantis statybos pramonei, nuolat didėja reikalavimai naujoms statybinėms medžiagoms ir konstrukcijoms. Labai daug dėmesio skiriama jų stiprumui, standumui, masei ir kainai, todėl pastaraisiais metais vis dažniau naudojama kompozitinių konstrukcinių elementų. Iš skirtingų fizinių ir mechaninių savybių medžiagų galima padaryti kompozitinę konstrukciją, pasižyminčią tokiomis savybėmis, kurių neturi atskiros medžiagos ar jų dirbiniai. Pastaruoju metu pasirodo daugiau mokslinių tiriamųjų darbų, skirtų kompozitinių medienos ir betono (KMB) konstrukcijų analizei. Susidomėjimas jomis itin auga, nes kompozitinės medienos-betono konstrukcijos gali būti pritaikytos daugelyje statybos sričių. Kompozitinės konstrukcijos, gaminamos iš kelių nevienodų medžiagų, turinčių skirtingas stiprumo ir standumo charakteristikas bei lyginamąjį svorį, nuo kitų gali skirtis gana didele mechaninių rodiklių įvairove ir kainomis. Keičiant KMB konstrukcijos medžiagų sluoksnių storį ir stiprumo bei standumo rodiklius, galima gauti maksimalaus atsparumo ir standumo bei optimalios masės sluoksniuotąją konstrukciją. KMB perdangos būna dviejų konstrukcinių tipų: sijinės ir besijės.

Betono ir jo gaminių naudojimas šalies statybose turi senas tradicijas – siekia XIX šimtmetį. Natūralių gamtinių žaliavų gausa cemento ir betono gamybai Lietuvoje lėmė statybų pobūdį – pagrindine pastatų laikančiųjų konstrukcijų statybine medžiaga tapo betonas ir gelžbetonis. Šiandien šalyje veikia daugiau kaip 20 surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų įmonių, kurios susivienijusios į Statybos industrijos asociaciją. Vieninga asociacijos techninė politika, vaisingos pastangos, diegiant naujų europinių standartų techninius reikalavimus bei bandymo metodus, užtikrina nuolatinį ir spartų šios ūkio šakos vystymą. Iš buvusių praėjusio šimtmečio pabaigoje daugiau kaip 50-ties gamyklų ir gamyklėlių sėkmingai veikiatik tos, kurios įveikė staigų produkcijos poreikio sumažėjimą, gaminių struktūros pokyčius ir naujus techninius reikalavimus. Kad nauji reikalavimai nelengvai įvykdomi, parodė betono mišinių standartas LST EN 206-1, kuris paskatino parengti lietuvišką standartą, paaiškinantį, kaip įdiegti minėtą europinį standartą, parengti mišinių sudėčių projektavimo rekomendacijas, kelti gamyboje dirbančių specialistų kvalifikaciją. Šis standartas vienodai reikalingas statybos objektų projektuotojams, statybinių medžiagų gamintojams ir statybininkams, todėl Statybos industrijos asociacijos vaidmuo, koordinuojant jo diegimo veiksmus, yra labai svarbus.

Peršviečiamas portlandcementinis betonas su atitinkamai išdėstytomis šviesolaidžio gijomis sukėlė didelį Miuncheno „BAU 2005” ir kitų panašių parodų lankytojų susidomėjimą. Jis buvo pripažintas vienu įdomiausių pastarųjų metų išradimų statybos srityje. Išradimo autorius – vengrų architektas Aronas Losonczi. Sukurti tokį betoną paskatino matyti skulptorių darbai – dekoratyvinės betono ir stiklo kompozicijos. Užpatentuotas ir pavadintas „LiTraCon” vengro išradimas nuo įprasto sunkiojo portlandcementinio betono skiriasi ne vien tam tikra kryptimi išdėstytomis šviesolaidžio gijomis. Nors jos sudaro apie 4–7% tokio betono tūrio, ir 1 m³ permatomo betono pagaminti jų reikia apie 200 tūkst. m, naudojant jas galima pagaminti C20/25–C50/60 stiprio klasių betoną. Jo formavimas reikalauja didelių darbo sąnaudų: tenka viena kryptimi išdėstyti šviesolaidžio gijas, betono mišinį į formą kloti plonais sluoksniais, sekti, kad gijos vienodai pasiskirstytų tūryje. Permatomo betono išradėjas teigia, kad dėl didelės kainos ir daug darbo reikalaujančios technologijos gaminiai iš šio betono niekada nebus skirti masinei gamybai. 1 m³ permatomo betono kaina siekia net 50 tūkst. eurų. Tačiau kol toks peršviečiamas betonas tebėra madinga naujovė, didelė kaina ne itin trukdo jį parduoti: prisijungimą prie ES Vengrija paminėjo Dunojaus ir Vados santakoje iš šio betono pastatytu monumentu, o Budapešte jau pastatytas namas, kurio peršviečiamos betono konstrukcijos panaudotos kaip nuo saulės saugančios žaliuzės.

Gerbiami verslo atstovai, Tarptautiniai prekybos rūmai ICC Lietuva (ICC Lietuva) organizuoja Lietuvos verslininkų delegaciją, kuri lydės Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, jo vizito Japonijoje metu. Lietuvos verslininkų delegacijos vizitas vyks 2005 m. liepos 3 – 10 d. Ekonominiai ir kultūriniai renginiai planuojami Nagoya (Aichi prefektūra), Toyohachi, Tokyo. Daugiau apie šį vizitą, jo programą ir tikslus galima paskaityti ICC Lietuva internetiniame puslapyje: www.tprl.lt/vizitai (Japonija). Vizito darbotvarkė bus pildoma ir tikslinama, atsižvelgiant į Lietuvos verslininkų delegacijos narių poreikius. Laukiame Jūsų pasiūlymų bei pageidavimų šiuo klausimu. Susidomėjusius galimybe dalyvauti vizite į Japoniją, kviečiame stebėti informaciją ICC Lietuva internetiniame puslapyje: www.tprl.lt/vizitai (Japonija), kuri bus atnaujinama ir papildoma. Iki š.m. gegužės 24 d. tikimės sulaukti jūsų komentarų ir atsakymų, kuriuos galite surašyti ICC Lietuva internetiniame puslapyje www.tprl.lt/vizitai (Japonija. Paspaudus žymą “REGISTRACIJA”), bei užpildyti vizito dalyvio registracijos anketą.

Žurnalo „Beton- und Stahlbetonbau“ 2005 Nr.4 (Betono ir gelžbetonio statyba) atspausdintas straipsnis „Lietuvos gelžbetonio pramonė“. „Literatūros šaltiniuose pažymima, kad Lietuvoje pirmą kartą betonas buvo panaudotas 1858 metais monolitiniams statinio pamatams. Metalą į betoną pradėta dėti žymiai vėliau Kauno gynybinių fortų statyboje. Architektai ir statybininkai, supratę šių medžiagų reikšmę, plėtė jų vartojimą, kūrė naujas konstrukcijas. To pasėkoje 1885 metais pirmą kartą buvo sukurtas ir padarytas 16,35 m skersmens gelžbetoninis kupolas, dengiantis Kauno soborą iki šių dienų“, rašoma publikacijoje. Čia pateikta cemento ir gelžbetonio gamybos raida 1955-1990 metais, gelžbetonio pramonės būklė 1991 – 2000 metais, duomenų apie statybinių medžiagų kainos dalį statybos darbų apimtyje, statybos ir statybinių medžiagų gamybos pokyčius 1991-2000 metais.

Lietuvoje įsigaliojo visa eilė naujų europinių statybinių medžiagų ir gaminių standartų, kurie ateityje pakeis nacionalines technines specifikacijas. Standartizacijos departamente europinius standartus gamybos specialistai gali įsigyti tik anglų, vokiečių arba prancūzų kalbomis. Deja, šias kalbas moka tik nedaugelis pramonėje dirbančių specialistų. Asociacija vykdo europinių standartų vertimo į lietuvių kalbą programą. Verčiami yra ne tik perimti europiniai standartai, bet ir jų projektų galutinės redakcijos. Tai daroma su tikslu, kad įmonių specialistai turėtų pakankamai laiko išnagrinėti gaminių techninius reikalavimus, bandymo metodus ir pasirengti minėtų standartų įdiegimui. Standartų vertimai yra neoficialūs, jų negalima naudoti sutartyse ar kituose dokumentuose, bet jie labai padeda savalaikiai įsisavinti naujus terminus ir apibrėžimus, suprasti naujus reikalavimus ir bandymų metodus, apibrėžti problemas kurias būtina spręsti bendromis visų asociacijos narių pastangomis, pasitelkiant mokslo darbuotojus ir projektuotojus.

Dar šiais metais Vilniuje, Kaukysos gatvėje planuojama pradėti naujo sporto komplekso – specializuoto uždaro lengvosios atletikos metikų maniežo statybas. Apie šio sporto komplekso kūrimą su sostinės meru Artūru Zuoku ir Savivaldybės specialistais kalbėjosi vakar Savivaldybėje apsilankę Vilniaus lengvosios atletikos federacijos atstovai – prezidentas Nerijus Kuzinkovas ir olimpinis čempionas Virgilijus Alekna. Naujasis sporto centras bus unikalus, analogų Lietuvoje neturintis uždaras lengvosios atletikos metikų maniežas, kuriame lengvaatlečiai, ypač metikai, galės treniruotis ir žiemą. Kadangi šiuo metu tokių sąlygų treniruotis Lietuvos sportininkai neturi, daugelis jų žiemą treniruojasi užsienyje. Numatoma, kad į naująjį sporto kompleksą persikels Vilniaus lengvosios atletikos sporto mokykla. Komplekse bus įrengta specializuota aikštė metikams, šeši bėgimo takai, bendro fizinio parengimo treniruoklių salė, masažo kabinetai. Tikimasi, kad naujojo sporto komplekso statybos bus pradėtos dar šį rudenį. Planuojama projekto vertė – 14 mln. litų.

Išsirinkęs sklypą ir gavęs visus reikiamus leidimus žmogus namą pradeda nuo pamatų. Kiekvienam individualiam namui pamatus apskaičiuoja architektas. Jis, remdamasis namo planu ir grunto tyrimais, padeda išvengti klaidų. Pasak inžinieriaus statybininko Vytauto Plentos, pagrindinės klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto. “Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą, – sakė pašnekovas. – Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą”. Kiekviena medžiaga, specialistų teigimu, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas, atlikęs skaičiavimus, nustato ne tik vietą, kurioje geriausia atremti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą. Jei skaičiavimai atlikti netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas.

Šeštame žurnalo numeryje, atspausdintas vyriausiojo redaktoriaus Juozo Stražnicko straipsnis skirtas Statybos industrijos asociacijos dešimtmečiui. „Statybos industrija šiandien – ištiesusi pečius, jaučianti savo vertę ir jėgą, pasirengusi iššūkiams ir turinti ambicijų mesti juos. Užteko tik pažvelgti į jos įmonių vadovų, specialistų veidus, pajusti jų nuotaiką“, rašo autorius ir pateikia pavyzdžių apie įmonių vadovus, kurie steigė bendras įmones, diegė naujausias technologijas, modernizavo įmones. Publikacijoje paminėtas leidinys, kurį asociacija išleido savo dešimties metų jubiliejui. „Jo puslapiuose kiekvienos įmonės vadovas supažindina, ką per dešimtmetį pastatė, rekonstravo, kokias įdiegė technologijas savomis ir investuotojų iš užsienio gautomis , ką gamina, kuo didžiuojasi…“ „Rinkos ekonomika – nelengvas išbandymas. Žmogus svarbiausia. Net tas, kurio kelias tęsiasi Amžinybėje“. Nuoširdus priminimas apie Joną Pečiulį – inžinierių, įmonės vadovą, mirusį prieš metus. Netikėtai. Per anksti. Keturi puslapiai – nuotraukos, tekstas apie jį, kuris visus sutikusius apdalindavo savo gerąją šypsena“. Taip autorius įvertino asociacijos Vadovų veteranų klubo pastangas nepamiršti kolegos kuris kartu steigė asociaciją, daug metų vystė ir puoselėjo bendras veiklos idėjas.