Statyba

Žurnalo „Beton- und Stahlbetonbau“ 2005 Nr.4 (Betono ir gelžbetonio statyba) atspausdintas straipsnis „Lietuvos gelžbetonio pramonė“. „Literatūros šaltiniuose pažymima, kad Lietuvoje pirmą kartą betonas buvo panaudotas 1858 metais monolitiniams statinio pamatams. Metalą į betoną pradėta dėti žymiai vėliau Kauno gynybinių fortų statyboje. Architektai ir statybininkai, supratę šių medžiagų reikšmę, plėtė jų vartojimą, kūrė naujas konstrukcijas. To pasėkoje 1885 metais pirmą kartą buvo sukurtas ir padarytas 16,35 m skersmens gelžbetoninis kupolas, dengiantis Kauno soborą iki šių dienų“, rašoma publikacijoje. Čia pateikta cemento ir gelžbetonio gamybos raida 1955-1990 metais, gelžbetonio pramonės būklė 1991 – 2000 metais, duomenų apie statybinių medžiagų kainos dalį statybos darbų apimtyje, statybos ir statybinių medžiagų gamybos pokyčius 1991-2000 metais.

Lietuvoje įsigaliojo visa eilė naujų europinių statybinių medžiagų ir gaminių standartų, kurie ateityje pakeis nacionalines technines specifikacijas. Standartizacijos departamente europinius standartus gamybos specialistai gali įsigyti tik anglų, vokiečių arba prancūzų kalbomis. Deja, šias kalbas moka tik nedaugelis pramonėje dirbančių specialistų. Asociacija vykdo europinių standartų vertimo į lietuvių kalbą programą. Verčiami yra ne tik perimti europiniai standartai, bet ir jų projektų galutinės redakcijos. Tai daroma su tikslu, kad įmonių specialistai turėtų pakankamai laiko išnagrinėti gaminių techninius reikalavimus, bandymo metodus ir pasirengti minėtų standartų įdiegimui. Standartų vertimai yra neoficialūs, jų negalima naudoti sutartyse ar kituose dokumentuose, bet jie labai padeda savalaikiai įsisavinti naujus terminus ir apibrėžimus, suprasti naujus reikalavimus ir bandymų metodus, apibrėžti problemas kurias būtina spręsti bendromis visų asociacijos narių pastangomis, pasitelkiant mokslo darbuotojus ir projektuotojus.

Dar šiais metais Vilniuje, Kaukysos gatvėje planuojama pradėti naujo sporto komplekso - specializuoto uždaro lengvosios atletikos metikų maniežo statybas. Apie šio sporto komplekso kūrimą su sostinės meru Artūru Zuoku ir Savivaldybės specialistais kalbėjosi vakar Savivaldybėje apsilankę Vilniaus lengvosios atletikos federacijos atstovai - prezidentas Nerijus Kuzinkovas ir olimpinis čempionas Virgilijus Alekna. Naujasis sporto centras bus unikalus, analogų Lietuvoje neturintis uždaras lengvosios atletikos metikų maniežas, kuriame lengvaatlečiai, ypač metikai, galės treniruotis ir žiemą. Kadangi šiuo metu tokių sąlygų treniruotis Lietuvos sportininkai neturi, daugelis jų žiemą treniruojasi užsienyje. Numatoma, kad į naująjį sporto kompleksą persikels Vilniaus lengvosios atletikos sporto mokykla. Komplekse bus įrengta specializuota aikštė metikams, šeši bėgimo takai, bendro fizinio parengimo treniruoklių salė, masažo kabinetai. Tikimasi, kad naujojo sporto komplekso statybos bus pradėtos dar šį rudenį. Planuojama projekto vertė - 14 mln. litų.

Išsirinkęs sklypą ir gavęs visus reikiamus leidimus žmogus namą pradeda nuo pamatų. Kiekvienam individualiam namui pamatus apskaičiuoja architektas. Jis, remdamasis namo planu ir grunto tyrimais, padeda išvengti klaidų. Pasak inžinieriaus statybininko Vytauto Plentos, pagrindinės klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto. "Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą, - sakė pašnekovas. - Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą". Kiekviena medžiaga, specialistų teigimu, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas, atlikęs skaičiavimus, nustato ne tik vietą, kurioje geriausia atremti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą. Jei skaičiavimai atlikti netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas.

Šeštame žurnalo numeryje, atspausdintas vyriausiojo redaktoriaus Juozo Stražnicko straipsnis skirtas Statybos industrijos asociacijos dešimtmečiui. „Statybos industrija šiandien – ištiesusi pečius, jaučianti savo vertę ir jėgą, pasirengusi iššūkiams ir turinti ambicijų mesti juos. Užteko tik pažvelgti į jos įmonių vadovų, specialistų veidus, pajusti jų nuotaiką“, rašo autorius ir pateikia pavyzdžių apie įmonių vadovus, kurie steigė bendras įmones, diegė naujausias technologijas, modernizavo įmones. Publikacijoje paminėtas leidinys, kurį asociacija išleido savo dešimties metų jubiliejui. „Jo puslapiuose kiekvienos įmonės vadovas supažindina, ką per dešimtmetį pastatė, rekonstravo, kokias įdiegė technologijas savomis ir investuotojų iš užsienio gautomis , ką gamina, kuo didžiuojasi...“ „Rinkos ekonomika – nelengvas išbandymas. Žmogus svarbiausia. Net tas, kurio kelias tęsiasi Amžinybėje“. Nuoširdus priminimas apie Joną Pečiulį – inžinierių, įmonės vadovą, mirusį prieš metus. Netikėtai. Per anksti. Keturi puslapiai – nuotraukos, tekstas apie jį, kuris visus sutikusius apdalindavo savo gerąją šypsena“. Taip autorius įvertino asociacijos Vadovų veteranų klubo pastangas nepamiršti kolegos kuris kartu steigė asociaciją, daug metų vystė ir puoselėjo bendras veiklos idėjas.