Šeši meilės tipai pagal Aristotelį
|

Šeši meilės tipai pagal Aristotelį

1 Comment

Seniai žinoma, jog darna šeimoje, net jos narių sveikatingumas priklauso nuo to, kaip savo poreikius ir norus sugeba suderinti sutuoktiniai. Tačiau kaip renkantis gyvenimo draugą iš anksto nuspėti, koks jis bus ateityje? Pasirodo, šis klausimas rūpėjo dar antikinio pasaulio mąstytojui Aristoteliui. Filosofas nustatė šešis meilės suvokimo tipus – juos pripažįsta ir šių dienų psichologai, nes senąsias tiesas šimtus kartų patvirtina gyvenimas. AGAPE – pasiaukojama meilė. Mylintis tokia meile vyras darys viską, kad tik moteriai būtų gerai. Kaip jis elgsis? Tikriausiai ilgai asistuos, kol išdrįs prisipažinti mylįs. Pastebėsite, kad jis nereikalauja jokio meilės atsako, jo jausmas – visiškai nesavanaudiškas. Ko iš jo laukti? Tokia meilė turi daug pranašumų. Vyras, dėl jūsų aukojęs save ir savo interesus, išugdys jūsų pasitikėjimą ir pagarbą. Bet tik tiek. Gali būti, kad tokia absoliuti globa jums pradės atsibosti, ilgėsitės aistros. Deja, toks vyras renkasi mylinčio tėvelio vaidmenį. Žinoma, tai malonu, tačiau seksualinio potraukio neskatina. Kadangi vyras nereikalaus jokio meilės atsako, tik malonės, pradėsite jį vis labiau vertinti. Tiksliau sakant, toks vyras primeta moteriai savo globą, stengiasi iš anksto sužinoti jos norus, mintis ir jas kontroliuoti. LIUDUS – meilė kaip žaidimas. Šiam meilės tipui svarbiausias seksualinis potraukis. Kaip jis elgsis? Toks vyras savęs nevargina ilgai asistuodamas moteriai, nes mano, kad seksualinis potraukis ir yra jo meilės įrodymas.

Meilės tipai pagal psichologus
|

Meilės tipai pagal psichologus

“Kaip aš tave myliu? Leisk man suskaičiuoti būdus”, – sakoma viename eilėraštyje. Taip autorius poetizuotai apibrėžia vieną patraukliausių meilės tyrinėtojų užduočių. Beveik kiekvienas iš jų išskyrė savo meilės tipologiją, jas dabar ir apžvelgsime. Savo knygoje psichologas Z. Rubin’as (“Liking and loving: An invitation to social psychology”, 1973) meilę ir simpatiją apibūdino taip: ir meilę, ir simpatiją galima vadinti žmogaus požiūriu į kitą žmogų. Tai yra nematomas jausmų, minčių bei atitinkamo elgesio rinkinys. Tačiau meilės turinys yra kitoks nei simpatijos. Meilė susideda iš trijų komponentų: prieraišumo, rūpinimosi ir artimumo. “Prieraišumas” reiškia galingą troškimą būti kartu su kitu žmogumi, liestis fiziškai, būti priimtam, būti tuo, kuriuo rūpinamasi. “Rūpinimasis” – tai norėjimas aukotis vardan kito žmogaus. “Artimumas” reiškia santarvę ir įsipareigojimą tarp dviejų žmonių. Remiantis autoriumi, meilę nuo simpatijos skiria tai, kaip mes vertiname mylimą ir mėgstamą žmogų. Tai yra, mes pamėgstame žmogų tik tada, jei manome, kad jis yra intelektualus, teigiamas ir vertas mūsų pagarbos. Pagal E. Hatfield (“A new look at love”, 1978), du pagrindiniai meilės tipai yra draugiška ir aistringa meilė. “Aistringa” meilė – tai visiško fizinio susijaudinimo būsena bei gilus troškimas susivienyti su kitu žmogumi. “Draugiška” meilė – tai švelnumas, kurį mes jaučiame tiems, su kuriais susiję mūsų gyvenimai.

Atrasti nauji meilės tipai
| |

Atrasti nauji meilės tipai

Mokslininkai vis dar mėgina naujai suklasifikuoti visus žmogaus tarpusavio santykius. Todėl britų psichologai nusprendė giliau pastudijuoti vyro ir moters tarpusavio santykių prigimtį, rašoma „The Guardian“. Tyrime dalyvavo 34 moterys ir 16 vyrų, kurių buvo paprašyta patvirtinti arba paneigti 60 teiginių apie vyro ir moters tarpusavio santykius. Remdamiesi apklausos rezultatais, britų psichologai sudarė devynis naujus meilės tipus. „Mano tikslas buvo išsiaiškinti žmogaus patirtį asmeniniuose tarpusavio santykiuose, neklausinėjant jo tiesmukai“, – aiškino viena tyrimo autorių, Nottingham Trent universitete dirbanti mokslininkė Simon Wots. Jai pritarė ir Paul Shtenner, dirbantis University College Londone. „Itin retais atvejais žmogus sugeba teisingai atsakyti į tiesmukiškus klausimus, net jei jis to ir labai norėtų. Todėl mūsų užduotis buvo valstybės, kuri vadinasi meilė, padalijimas atitinkamomis zonomis. Kitaip tariant, mums rūpėjo sužinoti, koks dabar oras šioje valstybėje.“ Tyrimo rezultatai, išspausdinti leidinyje British Journal of Social Psychology, užima net 23 puslapius.

Absoliučios meilės ABC: trikampis trikampyje
|

Absoliučios meilės ABC: trikampis trikampyje

Atkarpa – tai tiesės dalis, vedanti iš taško A į tašką B. Viskas kaip ir aišku. Jeigu A – tai tu, o B – tai jis, reiškia niekur nepasiklysi, kiek kartų pieštuku brauktum tą liniją ar ryškintum. A visada suranda B. Jeigu tik kada nors šalia, plokštumoje, neišnyra C. Ir tuomet viskas iškart tampa neaišku. Plokštumas ima raižyti išprotėję vektoriai. Jeigu vieną rytą gerai nusiteikusi tavo ranka ima ir surizikuoja nuslysti tiesiai prie C – tai jau trikampis. Net jeigu atkarpa nuo A iki C kol kas vos matoma, ir atrodo lengvai, vienu trintuko brūkštelėjimu nutrinama.Tik jeigu ilgai braižai į ten ir atgal – linija pasidaro tokia pat ryški, kaip ir nuo taško A kad iki taško B buvo… Net jeigu bandai slėpti ją ar neigti vadindama savo trumpalaikiu kaprizu ar akimirkos užgaida. Tik keista, kartais taip nutinka, kad vieno kaprizas tampa kito užgaida. Nes labai jau svaigu aplink. Iš taško A – į tašką C, iš taško C – atgal į B. Ir taip kampais kampais blaškaisi, nes tiesiai jau negali. Šiam meilės trikampiui egzistuoti lemta tol, kol nebus tavo gyvenime vietos kitam – absoliučios meilės trikampiui. Tik absoliuti meilė retai pasitaiko. Kaip retai gamtoje pasitaiko absoliučios spalvos. Yra daugybė atspalvių ir niuansų, kuriuos fiksuoja išlavinta menininko akis. Ir visi mes desperatiškai bandome būti menininkais net jeigu gamtos neduota.

Meilės rūšys: kaip tu myli?
|

Meilės rūšys: kaip tu myli?

Meilė yra daugialypė. Ji netelpa į apibrėžimus, taisykles, nepaklūsta norams. Kai kurias meilės formas mes pripažįstame ir aukštiname, kai kurias smerkiame. Bet vis dėlto mylime kiekvienas, tiesa, skirtingai: beatodairiškai, karštai, per nuotolį, tyliai, beprotiškai… Šis straipsnis – apie meilės įvairovę. Meilės klasifikavimui labai svarbūs yra trys esminiai dalykai – aistra, artimumas ir įsipareigojimas. Tai trys kertiniai psichologo Roberto Sternbergo meilės trikampio kampai. Taigi kokia gali būti ta meilė? Užvaldanti meilė. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. Jomintys, fantazijos dažnai kupinos nerimo, netikrumo, įtampos ir sukasi vien tik apie mylimąją/-ąjį. Troškimas nuolat matyti mylimąjį/-ąją labai stiprus, o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Dažnai pasireiškia jausmų kontrolės netekimas. Susikuriamos įvairios problemos dėl itin intensyvių jausmų, t.y. dažnai pasireiškia pavydo scenos(„Kodėl nepaskambinai vakare?“, „Turi laiko draugams, o man ir nebelieka“ ir kt.), prisiimamas aukos vaidmuo („Aš dėl tavęs taip stengiuosi, o tau tai visiškai nerūpi“ ir kt.). Reikalaujama dėmesio, meilės patvirtinimo. Vienas vaikinas pasakojo, kad jis labai myli savo merginą, bet ji nuolat kontroliuoja jį – kur, su kuo būna,kada grįš ir t.t. Nuolatinė kontrolė išduoda žmogaus menką pasitikėjimą savimi, žemą jo savivertę. Užvaldyti meilės asmenys be mylimojo/-osios meilės gyvenime nieko daugiau nemato ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti, išlaikyti.