Draugiškas charakteris – patrauklus asmuo
| |

Draugiškas charakteris – patrauklus asmuo

Esate nepatraukli (-us), bet kilnios širdies? Nenusiminkite, žurnale „Personal Relationships” paskelbtame straipsnyje teigiama, kad asmeninės savybės turi teigiamos įtakos fizinio grožio suvokimui. Jei turite teigiamų charakterių bruožų, pavyzdžiui, esate nuoširdus ir paslaugus, kiti jus įvertins kaip patrauklesnį už asmenį, turintį neigiamų bruožų, pavyzdžiui, nemandagų ir neteisingą. Eksperimento dalyviams buvo rodomos priešingos lyties fotografijos, kurias jie turėjo įvertinti pagal patrauklumo skalę. Prieš rodant ir parodžius nuotraukas buvo suteikiama informacijos apie nuotraukoje esančio žmogaus asmenines savybes. Tiriamieji turėjo įvertinti, ar norėtų tapti šių asmenų draugais ir romantiniais partneriais. Rezultatai parodė, kad informacija apie asmens charakterio bruožus labai veikė tiriamųjų norą susipažinti su nuotraukoje esančiu žmogumi, o tai savo ruožtu susiję su troškimu tapti romantiniu partneriu ir galiausiai geresniu patrauklumo įvertinimu. Kaip teigia tyrimo vadovas G. W. Lewandowski, asmeninės savybės yra kur kas svarbesnės už fizinį grožį, ir jos lemia tai, ar kitiems jūs atrodysite patrauklus.

Miegas ir žmogaus charakteris
| |

Miegas ir žmogaus charakteris

Pozos, kokiomis miega žmonės, gali daug pasakyti apie konkretaus žmogaus asmenybę. Profesorius Krisas Idzikovskis, vienas garsiausių britų somnologijos ekspertų, tvirtina, jog aptiko tiesioginę priklausomybę tarp įprastų žmonių miegojimo pozų ir individualių jų charakterio savybių. K.Idzikovskis nustatė šešias padėtis – kiekviena jų gali daugiau papasakoti apie žmogaus charakterį negu pats žmogus. Populiariausia padėtis, ypač paplitusi tarp moterų, – “vaisius”: 41 procentas visų respondentų ir 51 procentas apklaustų moterų pareiškė, kad jiems patogu miegoti ant šono, susirietus į kamuolį ir rankomis apkabinus pagalvę. Profesorius tvirtina, kad žmonės, miegodami tokia poza, gali tik atrodyti rūstūs, tačiau “iš tikrųjų yra jautrūs” ir drovūs. “Jūros žvaigždės” poza – žmogus miega ant nugaros, rankas atmetęs į šonus – būdinga tiems, kurie moka klausytis pašnekovo, lengvai užmezga pažintis, tačiau nemėgsta būti dėmesio centre ir linkę iniciatyvą atiduoti kitiems. Iš šešių mokslininkų nustatytų pozų žmonės rečiausiai miega “laisvojo skrydžio” padėtyje – ant pilvo. Tokia poza guli tik 6,5 procento žmonių. Tie, kurie mėgsta miegoti ant pilvo, iš pažiūros labai komunikabilūs ir netgi įžūlūs. Tačiau už pasitikinčios išvaizdos slypi nervingos natūros, negalinčios kritiškai vertinti savęs. “Kareivėlio” padėtis – žmogus miega ant nugaros, rankas prispaudęs prie šonų, – būdinga ramioms ir santūrioms asmenybėms, kurios sugeba sau kelti didelius reikalavimus.

Žmogaus charakteris pagal rašymo būdą
| |

Žmogaus charakteris pagal rašymo būdą

1. Galva smarkiai palenkta prie popieriaus. Esate neryžtingas ir šiek tiek kitais nepasitikintis žmogus. Jūs užsidaręs ir nekomunikabilus, todėl viską regite sudėtingesnį ir niūresnių spalvų nei yra iš tikrųjų. Truputis atvirumo ir pasitikėjimo kitais leistų įgyti optimizmo. 2. Graužiate rašiklį. Esate turtingos vaizduotės, komunikabilus, optimistiško charakterio svajotojas. Lengvai susižavite gyvenimo naujovėmis, tačiau lygiai taip pat lengvai pamirštate savo planus ir visa galva pasineriate į kitą užsiėmimą. 3. Kūnas pasuktas į šoną. Esate sportiškas, dinamiškas, kupinas iniciatyvos ir apsukrumo. Jeigu jūs – moteris, dėl šios priežasties kai kada gali išryškėti vyriški charakterio bruožai. 4. Sėdite oriai ir solidžiai. Esate atsargus ir apdairus. Gyvenime viską vertinate skrupulingai ir rimtai, kruopščiai apsvarstote sprendimą, kurį ruošiatės priimti. Kiti žmonės vargiai galėtų jums daryti įtaką, įtikinti, kad imtumėtės to, kam nepritariate. Turite stiprią valią. 5. Rašydami kažką kramtote. Esate šiek tiek ekstravagantiškas ir netvarkingas. Jums nelengva susikaupti. Visą laiką vejatės mintį, kuri „paspruko” iš galvos. Akimirksniu pamirštate tai, apie ką galvojote prieš minutę, ir nesėkmingai bandote prisiminti. Laimė, esate kupinas fantazijų ir gyvybinių jėgų.

Maistas – charakterio išdavikas
| |

Maistas – charakterio išdavikas

Žmogaus charakterio savybes lemia net maistas. Jei iš raciono dings mėgstamiausias produktas, charakteris gali visiškai pasikeisti. Saldumynų mėgėjai. Saldumynus mėgsta kaprizingos ir infantilios, nuolatinio aplinkinių ir artimųjų dėmesio reikalaujančios asmenybės. Jei saldumynus mėgstantys žmonės dar renkasi, kad jie būtų riebūs (grietininiai ledai, pyragaičiai, tortai su riebiu kremu), tai dar aiškiau parodo, jog tokiai asmenybei labai trūksta artimųjų, aplinkinių žmonių dėmesio, švelnumo ir meilės. Taip pasaldinti savo gyvenimą ypač mėgsta vieniši žmonės. Saldumynai jiems tarsi kompensuoja žmogiškos šilumos stoką. Jei tokios asmenybės kasdien plakasi grietinėlės putėsius, galima numanyti, kad artinasi tikra depresija. Tačiau saldumynai nėra vienodi. Jei, pavyzdžiui, žmogus mėgsta džiovintus vaisius, figas, cukatas, iš vaisių sirupo pagamintus rytietiškus saldumynus, tai jį charakterizuoja kaip linksmą, nerūpestingą, nuolaidų, lengvai bendraujantį žmogų. Prieskonių asortimente tokio tipo asmenybės pirmenybę teikia cinamonui. Rūgštus tironas. Silkė, rauginti kopūstai, agurkai, rūgštūs barščiai, rūgpienis – gausiai ir dažnai valgomi šie produktai paliudys, kad žmogus tikrų tikriausias tironas. Tokia išvada – ne atsitiktinė. Ją patvirtina daug istorinių asmenybių gyvenimų, charakterių savybių. Pavyzdžiui, Stalinas nė dienos negalėjo gyventi be sauso vyno ir citrinų, kurias valgydavo ne skiltelėmis, o rydavo dideliais gabalais net nesiraukydamas.

Kaip atpažinti kito žmogaus asmenybės tipą?
| |

Kaip atpažinti kito žmogaus asmenybės tipą?

Šis įrašas bus skirtas tiems skaitytojams, kurie yra bandę ar norėtų pabandyti nustatyti kito žmogaus charakterio tipą. Pateiksiu supaprastintus visų keturių MBTI tipo raidžių paaiškinimus ir patarimus, kaip jas nustatyti – paeiliui atpažinti kiekvieną tipo raidę yra kur kas paprasčiau ir patikimiau, nei bandyti atspėti vieną iš šešiolikos charakterio tipų. Vis dėlto, turėkite omenyje, jog kai kuriais atvejais (tai ypač pastebima tarp vyresnio amžiaus žmonių) nustatyti tikslų charakterio tipą, remiantis vien tik stebėjimu, yra gana sudėtinga – visų tipų aprašymai yra orientuoti į „idealiuosius” tipus (kitaip tariant, jie visiškai teisingi turėtų būti tik tuo atveju, kai visos keturios MBTI savybės yra išvystytos itin stipriai), be to, dalis žmonių yra itin universalūs ar gerai įgudę prisitaikyti socialinėse situacijose. Tačiau pabandyti yra tikrai smagu. Sėkmės! Visų pirma, pradėkime nuo pirmosios priešpriešos – ekstraversijos (E) bei intraversijos (I). Iš dalies galima teigti, jog populiarusis stereotipas, teigiantis, jog ekstravertai yra populiarūs, lengvai bendraujantys, šnekūs žmonės, o intravertai – tylūs, uždari atsiskyrėliai, yra teisingas. Tačiau nereikėtų skubėti, bandant greitai nuspręsti, kuriam – E ar I – tipui priklauso žmogus. Ši priešingybė yra paremta toli gražu ne bendravimu, o energijos srautų kryptimi bei mąstymo skirtumais (kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog intravertų smegenys gaunamą informaciją fiziškai apdoroja kitaip, nei ekstravertų smegenys).

Instrukcija, kaip elgtis su intravertu
| |

Instrukcija, kaip elgtis su intravertu

Ar pažįsti ką nors, kas kasdien mielai praleidžia po keletą valandų būdamas visiškai vienas? Kas mėgsta ramius pokalbius apie jausmus ar idėjas, gali pateikti neįtikėtiną pristatymą didelei auditorijai, tačiau nejaukiai jaučiasi žmonių grupėse ir yra itin nerangus lengvuose pokalbiuose „apie nieką”? Ar šį žmogų tenka tiesiog tempti į vakarėlius, po ko jam prireikia visos dienos, kad atsigautų? Ar jis niurzga, susiraukia ar gūžteli, kai kiti žmonės tiesiog stengiasi jį pralinksminti? Jei taip, ar tu šiam žmogui sakai, jog jis yra „per daug rimtas” ar klausi apie jo savijautą? Ar laikai jį abejingu, arogantišku ar netgi nemandagiu? Stengiesi skirti dar daugiau pastangų, kad ištrauktum jį iš jo kiauto? Jei atsakei „taip” į šiuos klausimus, labai tikėtina, jog bendrauji su intravertu – ir bendrauji su juo netinkamai. Pastaruoju metu mokslas rado atsakymų į daugelį klausimų apie intravertų įpročius ir poreikius. Netgi buvo išsiaiškinta, remiantis smegenų aktyvumo tyrimais, jog intravertai apdoroja informaciją kitaip nei ekstravertai. Ir ne, aš to neišgalvojau. Bet jei tu ką tik pajutai nieko nesuprantantis (-i), per daug nesistebėk – esi ne vienas (-a). Intravertai sudaro ženklią žmonijos dalį, tačiau jie yra viena klaidingiausiai suprantamų ir užgaunamų visuomenės grupių. Taip, žinau. Mano vardas Džonatanas ir aš esu intravertas. O, aš tai neigiau metų metus. Galų gale, aš juk turiu gerus bendravimo įgūdžius. Nesu niūrus ar mizantropiškas. Bent jau paprastai.

Kas yra socionika?
| |

Kas yra socionika?

Nuo pat gimimo žmogus priverstas bendrauti su artimaisiais, o vėliau ir su kitais žmonėmis. Ir jau nuo vaikystės vieniems tai sekasi lengvai, kitiems – sunkiai. Vieniems tai – džiaugsmo šaltinis, kitiems – nesibaigiančios problemos. Bendravimu žmogų galima išgydyti, bet galima ir susargdinti, paversti neišgydomu ligoniu. Kiekvienam yra svarbus bendravimas – surasti bendrą kalbą su svetimais ar nepažįstamais žmonėmis, nes visi stengiamės pasiekti bendravimu tam tikrų rezultatų, bet kartais tai niekaip nepavyksta. Apie bendravimą parašyta daugybė knygų, ir jos neguli knygų lentynose. Šios knygelės tikslas toks pats – padėti žmonėms sėkmingai bendrauti, bet manau, kad daugeliui mano siūlomas raktas į sėkmę yra nežinomas ir dar negirdėtas. Tas raktas – socionikos mokslas. Jam pagrindus padėjo įžymieji XX a. mokslininkai psichoanalitikai Z. Froidas ir K. G. Jungas. Tai tipologiją teigianti, kad visi žmonės pagal savo psichikos struktūrą yra šešiolikos tipų, todėl jie skirtingai priima tą pačią informaciją skirtingai supranta išreikštą mintį, turi skirtingą socialinę paskirtį visuomenėje. Žmogaus psichologinis tipas nustatomas pagal keturias viena nuo kitos nepriklausančias požymių poras. Šį K. G. Jungo atradimą kaip pagrindą naudoja ir socionikos mokslas. Tačiau didžiojo mokslininko darbai buvo laikomi nepaprastai sudėtingais, sunkiai suprantamais ir pritaikomais.

16 asmenybes tipų
| |

16 asmenybes tipų

Žmogus gimsta ir iš karto patenka į erdvę bei laiko srautą, todėl nuo pat pirmosios savo gyvenimo akimirkos, nuo savo pirmojo įkvėpimo ir ištarto garso jis priverstas orientuotis erdvėje, laike ir tarp žmonių. To dėka atsiranda ir išsivysto skirtingi žmonių gabumai bei sugebėjimai judėti ir bendrauti.Tai pastebėjo ir K.G.Jungas, kuris išskyrė orientacinėms savybėms nustatyti sekančius kriterijus. Tipas nustatomas pagal keturias savybes iš aštuonių. Reikia sužinoti, kas Jūs: ekstravertas ar introvertas, loginis ar etinis, sensorinis ar intuityvus, ir racionalus ar iracionalus. Sensorinis (S) ar intuityvusis (N)? Sensoriniai išorinį pasaulį suvokia pojūčiais, savo kūną – per skonį, spalvas, kvapus. Jie gerai žino savo fizinius poreikius. Intuityvieji nežino savo fizinių poreikiu. Pojūčiai labai abstraktūs. Blogai suvokia savo paties ir supančio pasaulio materialumą. Sensoriniai žino ko nori, retai abejoja. Intuityvieji abejoja, kai reikia apsispręsti. Sensorinio akys pastebi viską, kas vyksta aplinkui, kiekvieną detalę. Jis vaikšto drąsiai, pasitiki savimi, pastebi kliūtis, jas apeina arba įveikia. Intuityviojo akys žiūri kažkur į tolį pro objektą, lyg regėtų kažką nematomo. Jis vaikšto dažnai užsigalvojęs, atsipalaidavęs nuo kasdienybės rūpesčių. Jei toks žmogus gatvėje su Jumis nesisveikina, o apeina kaip kliūtį, neįsižeiskite – jis iš tikrųjų Jūsų nepastebėjo. Sensoriniai nuo intuityviųjų visų pirma skiriasi išvaizda.

Asmenybė
|

Asmenybė

Menas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą. Nors žmogus yra sudėtingesnis ir mįslingesnis už bet kurį gamybinį procesą, teorinis supratimas apie jį labai menkas. Žmogaus atsakomųjų reakcijų gama žymiai platesnė nei įrengimų. Vienodi mechanizmai vienodomis sąlygomis vienodai reaguoja į konkrečius poveikius, tačiau nėra dviejų žmonių, kurie, atsidūrę vienodose sąlygose, elgtųsi vienodai (nors jų patirtis ir būtų identiška).