Paskelbtas bankrotas nėra tik kilpa ant kaklo
Net ir ekonominio pakilimo metais ne visi verslo pasaulio atstovai sugeba subalansuoti savo pajamas ir išlaidas, taigi žlunga. Pasaulinė krizė pastaruoju metu verslui tapo tikru išbandymu. Daug įmonių bankrutuoja ar dar tik artėja prie kritinės ribos. Kad nenukristi į prarają, kartais tereikia gero konsultanto. O jei jau žlugimas neišvengiamas, bankroto atveju taip pat reikia atlikti daug sudėtingų teisinių veiksmų. Juos tinkamai sudėlioti gali padėti kvalifikuotas specialistas – bankroto administratorius.
LAIKU SUSIGRIEBUS, IŠEITĮ GALIMA RASTI
Šiandien įmonių bankrotas nereiškia tik jų savininkų nesugebėjimo tvarkyti finansų. Bankroto administratoriaus Virginijaus Andrijausko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje pradėta 812 bankroto procedūrų. Beveik trečdalis jų didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje, kurią, anot pašnekovo, sužlugdė didieji prekybos centrai. Apdirbamosios gamybos žlugimui (tai per 26 proc. visų iškeltų bankroto bylų) įtakos turėjo Lietuvos įsiliejimas į Europos bei pasaulinę rinką ir konkurencijos neatlaikymas sudėtingomis sąlygomis. Tarp bankrutuojančių įmonių apie 15 proc. sudaro statybos bendrovės. Pasvalio rajone bankroto procedūros vykdomos trijose įmonėse ir dviejose žemės ūkio bendrovėse.
Nors bankrotas laikomas normaliu laisvosios rinkos ekonomikos reiškiniu, paprastam dirbančiajam jis tampa socialine nelaime, siejama su darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimu. Ir tai jau tampa ne tik įmonės savininkų, bet ir joje dirbančių žmonių rūpesčiu.
Bankroto administratorius V.Andrijauskas sako, jog bankrotas dar nereiškia visiškos ūkinės veiklos pabaigos ir kartais dar yra galimybių bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos išsaugoti ir atgaivinti bei bent jau dalinai atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais.
„Bankrutavusios įmonės likvidavimas yra tik vienas iš galimų variantų. Man per dešimt darbo bankroto administratoriumi metų teko iš varžytinių parduoti veikiančią įmonę. Kreditoriai nedaug tenukentėjo, o darbuotojai neturėjo jokių prastovų ir neprarado darbo, pasikeitė tik įmonės savininkai ir pavadinimas. Antra vertus, bankroto procedūrų metu yra galimybė peržiūrėti bendrovės sandorius ir teismine tvarka nuginčyti tuos, kurie pažeidžia kreditorių (ir darbuotojų) interesus”, – pasakojo V.Andrijauskas.
Pašnekovas mini garsų milijardierių Donaldą Trampą, savo verslą pradėjusį nuo bankrutavusios įmonės. Tuo jis tarsi įrodė, kad bankrotas – dar ne gyvenimo pabaiga. Nėra padėties be išeities, tik reikia laiku jos pradėti ieškoti. Bankroto procesą būtina pradėti, kai įsiskolinimai viršija pusę įmonės turto.
DARBUOTOJAS NEIŠEINA TUŠČIOMIS KIŠENĖMIS
Nedarbo grėsmės įbaiminti darbuotojai nė nežino, ko jie gali tikėtis iš ant bankroto slenksčio atsidūrusios darbovietės, ir dažnai dar prieš paskelbiant bankrotą savininkų paakinti brūkšteli pareiškimą apie išėjimą iš darbo savo noru. Bankroto administratorius V.Andrijauskas paaiškino, jog bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams gelbėjimosi ratas yra Garantinis fondas, kurio didžiąją dalį lėšų sudaro įmonių mokamos 0,1 proc. dydžio apskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio įmokos. Iš šio fondo mokamos išmokos darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą.
Nors Garantinis fondas nepadengs visų darbuotojų patirtų nuostolių, bet bedarbiu tapusiam žmogui tai būtų nemenka parama. Maksimali darbo užmokesčio suma bankrutavusios įmonės darbuotojui gali būti išmokama tokia, kokią jis gavo per paskutiniuosius tris mėnesius. Jei atlyginimas per minėtą laikotarpį buvo išmokėtas mažesnis nei minimalios trys algos, tai maksimali išmokos suma sieks trijų minimalių algų sumą. Pagal tai bus apskaičiuota ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Išeitinė išmoka – iki dviejų minimalių mėnesinių algų. Numatytas ir apmokėjimas už prastovas bei žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nepereina valstybei.
KAD SKOLOS NEPERSEKIOTŲ VISĄ GYVENIMĄ
Kol kas Lietuvoje nei fiziniai asmenys, nei ūkininkai teisiškai bankrutuoti negali. Fizinių asmenų bankroto įstatymą yra priėmusi Vokietija, Latvija. Augant paskolas pasiėmusių gyventojų skaičiui ir dėl didėjančios infliacijos darantis vis sunkiau pasiskolintus pinigus grąžinti ir Lietuvoje jau rengiamas Fizinių asmenų nemokumo įstatymas, kuriuo būtų įteisinta žmonių galimybė bent kartą gyvenime pačiam bankrutuoti ir po kurio laiko tarsi iš naujo pradėti gyvenimą iš paskos nesivelkant skolų šleifui.
„Kreditorių teises gana gerai ginančioje Lietuvoje toks įstatymas padėtų apsaugoti skolininką. Būna, kad net sąžiningas žmogus, tiesiog nepamatavęs savo galimybių, susirgęs ar dėl kitų priežasčių nepajėgiantis vykdyti finansinių įsipareigojimų, kreditorių gali būti persekiojamas visą gyvenimą ir paliekamas plikas basas. Remiantis įstatymu, žmogui būtų skirtas penkerių ar dešimties metų laikotarpis, per kurį jis gyventų pagal bankroto administratoriaus sudarytą pajamų ir išlaidų planą, atitinkamai mokėdamas ir skolos dalį. Pasibaigus šiam laikotarpiui visas sąlygas sąžiningai vykdęs asmuo nuo tolimesnių finansinių įsipareigojimų būtų atleidžiamas ir galėtų ramiai pradėti gyvenimą iš naujo”, – rengiamo Fizinių asmenų nemokumo įstatymo pagrindus paaiškino bankroto administratorius V.Andrijauskas.
Aišku, šį įstatymą būtina labai atsakingai parengti, kad juo prisidengę neimtų piktnaudžiauti ir mokūs skolininkai.
