Lietuva energetikos reformų kelyje
Prieš pradedant vykdyti energetikos reformas būtina pasisemti teorinių ir praktinių žinių apie ateities valstybės vaidmenį šiame strateginiame sektoriuje. Neabejojama, kad kiekviena valstybė turi savo požiūrį, juolab kad turime pasaulyje pakankamai pavyzdžių, kai žengiama į daugiau atviras rinkas ir laisvą konkurenciją, tuo pat metu išryškėja klaidos ir nenumatyti procesai. Bet kuriuo atveju būtina susipažinti su jau pramintu keliu, nes taip susiklostė, kad mes pradėjome daryti reformas truputėlį vėliau netgi nei Lotynų Amerika. Pasaulio energetikos politikos kryptys aiškios: regioninė kooperacija ir tarptautinė integracija. Pirmiausiai, šia linkme ir buvo būtina išnaudoti Ignalinos AE: juk ji statyta ne vien Lietuvos reikmėms. Jos uždarymas taip pat apsunkins Estijos ir Latvijos padėtį, padidins aplinkos taršą bei priklausomybę nuo įvykių Rusijoje.
Energetikos ūkio pertvarka vėluoja ne dėl Lietuvos administracinio negebėjimo, o paprasčiausiai dėl politinių kaprizų – paverčiant energetikos sektorių socialinės rūpybos padaliniu, bei dėl ydingo vadovaujančių darbuotojų parinkimo – ne pagal profesinius gebėjimus, o priklausomybę politinei partijai.
Reiktų įveikti mūsuose sukurtus bereikalingus tabu, daugiau atsižvelgiant į dabartinę realią situaciją, o ne tą, kuri yra puikiose ateities vizijose, piešiamose Europos sąjungos valdininkų, nurodančių, kaip mes turime elgtis, o patys jau pasielgę ne taip ar net priešingai.
Besivystančiose šalyse Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir kt.finansinių institucijų skatinamos ir vykdomos reformos turi vieną galutinį tikslą: paspartinti globalizaciją. Deja, šios institucijos mūsų sąlygomis blogai prognozuoja ir nesugeba įvertinti taikytinų priemonių.
prof. Leonas Ašmantas
Asociacijos Lietuvos energetikų sąjunga Prezidentas
