Ekonominis sunkmetis skaudžiausiai palies darbo rinką – DnB NORD analitikai
Užsitęsus pasaulio ekonomikos krizei, Lietuvai nereikėtų puoselėti vilčių, kad šalies ūkis atsigaus greitai ir be didesnių pastangų, o skaudžiausiai griaunamąją ekonominio sunkmečio jėgą pajus darbo rinka, – sako DnB NORD banko analitikai.
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad nė vienas iš didžiausių Lietuvos ūkio sektorių neišvengė nuosmukio, todėl ekonomikos kritimas gali tęstis ir kitais metais. DnB NORD banko ekonominių tyrimų grupė prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis sumažės mažiausiai 12 proc., o “dugną” ūkis turėtų pasiekti 2010 metais. Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis užtruks dar ilgiau.
Pasak DnB NORD banko, nedarbo lygis, galintis sukelti naują emigracijos bangą, kyla rekordiniu greičiu. Tam didelės įtakos turi vis didėjantis įmonių bankrotų skaičius: pernai jų buvo paskelbta daugiausiai nuo 1993 m. (957 įmonėms, arba pusantro karto daugiau nei 2007 m.). Nelieka abejonių, kad šiemet bus pasiektas dar vienas įmonių bankrotų anti-rekordas.
Reaguodami į pasikeitusią situaciją darbo rinkoje, darbdaviai peržiūrėjo atlyginimų politiką, tačiau, nepaisant sulėtėjusio atlyginimų augimo tempo, vieno dirbančiojo sukurtos pridėtinės vertės prieaugis pernai buvo dar mažesnis ir disproporcija tarp šių rodiklių net padidėjo. Pasak analitikų, šiemet įsivyraus kita tendencija: prognozuojama, kad 2009-aisiais nedarbo lygis šalyje sieks 15 proc., o vidutinis mėnesio darbo užmokestis sumažės dešimtadaliu, palyginti su 2008-aisiais.
“Šiemet laukiame lūžio taško – pridėtinės vertės bus sukurta gerokai mažiau, tačiau smukus dirbančiųjų skaičiui darbo našumo prieaugis veikiausiai išliks teigiamas. Tuo tarpu metinis darbo užmokesčio pokytis bus neigiamas. Taigi, pirmąjį kartą po 2005 m. darbo našumo pokytis viršys atitinkamą darbo užmokesčio rodiklį,” – sako dr. Vadimas Titarenko, pristatydamas naujausią, DnB NORD banko Ekonominių tyrimų grupės parengtą šalies ekonomikos apžvalgą “Lietuvos ekonomikos perspektyvos”.
Pasak dr. V. Titarenko, šiuo metu Lietuvai yra itin svarbu pasirinkti aiškų prioritetą – stengtis sušvelninti ekonominio nuosmukio pasekmes ar imtis ryžtingų, nors ir nepopuliarių, priemonių ir kuo greičiau jį įveikti.
“Greitesniam ekonomikos atsigavimui reikalingas ryžtingas ir aiškus vyriausybės bei verslo veiksmų planas, kurio gairės turi remtis ne tik kitų šalių patirtimi, bet ir šalies ekonomikos bei atskirų jos sektorių specifikos suvokimu”, – sako dr. V. Titarenko.
Jis pabrėžia, kad vienas iš lemiamų faktorių įveikiant ūkio nuosmukį taps šalies fiskalinė politika, kuri visų pirma turėtų būti nukreipta į konkurencingos gamybos skatinimą ir kapitalo pritraukimą. Kadangi Lietuva pastaraisiais metais pasižymėjo pertekliniu vartojimu, pirmiausia reiktų skatinti ne jį, o tokią veiklą, kuri šalies viduje išstumtų importą ir būtų konkurencinga užsienio rinkose. Globalizacijos sąlygomis stabiliai ir subalansuotai gamybos plėtrai nepakaks vietinio kapitalo, todėl būtina pritraukti tiesioginių investicijų srautus, dėl kurių teks aršiai konkuruoti su kaimyninėmis šalimis.
“Ekonominiu sunkmečiu, išaugus įmonių skolinimosi kainai, prioritetą reikėtų teikti užsienio rinkose įsitvirtinusioms bendrovėms, suteikiant joms paskolų garantijas ir plačiau taikant mokesčių atidėjimą. Taip perspektyvios įmones būtų apsaugotos nuo laikino apyvartinių lėšų stygiaus ir skatinamos nestabdyti investicinių projektų. Tuo pat metu, biudžeto išlaidų karpymas turėtų būti siejamas su efektyvia Saulėlydžio komisijos veikla,” – sako dr. V. Titarenko.
