Alternatyvi energija – podukros vietoje
Ignalinos atominę elektrinę greitai turėsime uždaryti. Ar spėta tam pasiruošti? Gyvybiškai svarbi alternatyvi energija lyg nemylimiausia podukra šalyje kelią skinasi vėžlio žingsniu. Lietuvoje veikia tik 37 vėjo jėgainės. Jų bendroji galia yra apie 52 MW ir sudaro mažiau kaip 1 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos.
Tuo tarpu už Lietuvą mažesnėje Danijoje, kurioje gyvena dvigubai daugiau gyventojų ir nėra grėsmės netekti pagrindinio elektros energijos tiekėjo, yra 5101 vėjo jėgainė. Jų bendra galia trigubai didesnė nei mūsų atominės elektrinės.
Šalyje vėjo netrūksta
Per pastaruosius metus neišdygo nei elektros perdavimo linijos iš Vakarų, nesukūrėme nei nuosavos, nuo kitų šalių nepriklausomos energetinės sistemos. Numota ranka ir į mokslininkų išvadas, kad Lietuva turi didžiulį potencialą gauti alternatyvią energiją. Paskaičiuota, kad, naftos kainai viršijus 49 dolerius už barelį, elektros gamyba iš vėjo energetikos tampa pigesnė ir konkurencingesnė nei naudojant tradicinius elektros energijos gamybos šaltinius. Milžiniškus pinigus kainuojančios naujos AE šalininkai nutyli apie nepigų branduolinį kurą, radioaktyvių atliekų keliamą pavojų gamtai. Tuo tarpu žmonėms aiškina, kad vėjo energetikai Lietuvoje neužtenka vėjo. Gal kitur vėjas ir stipresnis, tornadais negarsėjame, bet skųstis vėjo trūkumu vargu ar galime. Šiuolaikinės vėjo elektrinės pradeda veikti, kai vėjo greitis pasiekia 3 m/s. Vėjo ištekliai neišsenkami, yra pakankami ne tik pajūryje. Lietuvoje vidutinis vėjo greitis siekia apie 6 m/s. Didžiausias vėjo potencialas yra Kuršių nerijos teritorijoje, kur vidutinis metinis vėjo greitis 50 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus siekia 7 m/s. Kita didelio vėjo potencialo zona – artimas pajūrio ruožas (Klaipėdos regionas), kur greitis svyruoja tarp 6,5–7 m/s. Kitos – mažesnio vėjingumo zonos, yra Tauragės rajonas (6 m/s) ir Vidurio Lietuva (Šilalė, Raseiniai), kur vėjo greitis – 5 m/s. Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Renerga“ dėl vėjo elektrinių parko statybos jau gavo ne tik Anykščių rajono valdžios, bet ir rajono tarybos pritarimą. Trikampyje tarp Svirnų, Laviškio kaimų ir Kavarsko planuojama pastatyti 15 vėjo jėgainių parką. Mitas apie vėjo trūkumą šalyje nepasiteisina.
Jėgainių parkas po truputį auga
Didžiausios vėjo jėgainių eksploatuotojos Lietuvoje – AB „Vėjo spektras“ (bendroji instaliuota galia – 30 MW) ir AB „Achema Hidrostotys“ (14 MW). Nesnaudžia ir smulkesni. Per artimiausius mėnesius Tauragės r., Graižpelkių kaime bendrovė „Energopliusas“ pastatys 10 modernių vokiečių gamybos vėjo jėgainių, kurių bendras galingumas bus 20 MW. Projekto sąmatinė vertė – 120 mln. Lt. Pagėgių savivaldybėje, Anužiuose, veikia tos pačios bendrovės pastatyta 11 mln. Lt kainavusi 2 MW galios vėjo jėgainė. Užsienio kapitalo bendrovė „4 Energia“ iki šių metų pabaigos Šilutės r., Mockių kaime planuoja pastatyti šešias Vokietijoje pagamintas „Enercon E-82“ modelio vėjo jėgaines, kurių bendra galia sieks 12 MW. Nustačius aukštą elektros energijos supirkimo iš vėjo elektrinių kainą vidutiniškai 22 ct/kWh (Danijoje – 16, Vokietijoje – 28 ct/ kWh), Lietuvoje pagaliau buvo sukurtos palankios sąlygos vėjo energijai plėtotis. Netgi atsižvelgus į nedidelius vėjo greičius ir jo pūtimo trukmę, tapo ekonomiškai naudinga statyti jėgaines ne tik pajūryje, bet ir kai kuriuose kituose regionuose. „Achemos“ paskaičiavimais, vėjo jėgainės atsiperka per 14 metų. Nors vėjo jėgainių darbo laikas nėra ilgaamžis – 20–25 metai, tačiau populiarėja ne tik komercinė vėjo energetika, bet ir buitinė, kai kelių kilovatų galios vėjo jėgainės tenkina sodybos ar gyvenamojo namo poreikius. Tikėtina, kad ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje matysime ūkius, kaimo bendruomenes naudojančias nuosavas vėjo elektrines, tenkinančias ne tik jų poreikius, bet ir leidžiančias prisidurti už valstybei parduodamą atliekamą elektros energiją.
Apie pelną per anksti galvoti
Galimybė uždirbti iš vėjo jėgainių atsiras tada, kai bus pašalintos gausios biurokratinės ir techninės kliūtys jungiantis prie elektros tinklų, kai pradės vystytis intelektualieji skirstomieji tinklai, leidžiantys elektros energijos vartotojui ne tik imti energiją, bet ir grąžinti jos perteklių į bendrąjį tinklą. Deja, iki kokybinių skirstomųjų tinklų pokyčių, nusidėvėjusios įrangos atnaujinimo valstybės valdžios dėmesys ir rūpestis dar neatsigręžė. Ūkininkai ir kaimo bend ruomenės gali pasidžiaugti tik tuo, kad, apsisprendę statyti vėjo elektrinę, gali sulaukti ir ES paramos, ir ŽŪM vadovų palaikymo. „Pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę verslo kūrimui ir plėtrai supaprastintas įgyvendinimo taisykles ūkininkai gali gauti iki 150 tūkst. Lt paramą vėjo jėgainės statybai. Bendruomenės gali gauti paramą per VVG numatytas priemones“, – aiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM Kontrolės departamento Utenos skyriaus vedėjas Saulius Žiukas. „Jei kaimo žmogus norėtų įsigyti valstybinės žemės vėjo jėgainės statybai, žemę pirmumo teise parduotume jam, o ne vėjo jėgainių verslu užsiimantiems verslininkams. ŽŪM siekia, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams pirmumo teisė būtų taikoma ir jungiantis prie elektros tinklų, o mažo galingumo (iki 50 kW) jėgainės būtų prijungiamos nemokamai. Numatyta supaprastinti ir mažų jėgainių statybos leidimų išdavimo procedūrą“, – apie paramą kaimo alternatyvios energijos gamintojams pasakojo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
