Alternatyvi energija dūla valdininkų stalčiuose

Lietuvos energetikai tvirtina, kad naudojant alternatyvius energijos šaltinius ir kurą būtų galima vietiniais ištekliais apšildyti iki pusės šalies namų ir sumažinti priklausomybę nuo importinių mazuto ir dujų, tačiau be valdžios paramos to pasiekti nepavyks. Tuo tarpu, kaip teigiama, valdžia vilkina procesus, susijusius su alternatyviais energijos šaltiniais, nors greitas projektų įgyvendinimas ir numatytas Nacionalinėje energetikos strategijoje.

Tiesa, žodžiais kai kurie mūsų politikai lyg ir palaiko perspektyvų reikalą. Šit per Vilniuje pirmadienį vykusį Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Danijos užsienio reikalų ministro Pero Stigo Molerio (Pero Stigo Mollerio) susitikimą aptarė energetinį saugumą ir išsakė bendrą nuomonę, jog tikrą energetinę nepriklausomybę padės pasiekti aktyvesnė alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Europos Sąjungoje (ES). Trečiadienį Lietuvos prezidentė Kaune taip pat aiškiai pareiškė: iki šiol šalyje alternatyvios energijos projektai buvo stabdomi, o juk kiekvienas miestas galėtų apsišildyti degindamas savo atliekas.

Rožinė strategija

Gražiomis formuluotėmis papuošta ir 2007-ųjų pradžioje priimta Nacionalinė energetikos strategija. “Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies pirminės energijos balanse 2005 m. padidėjo iki 8,7 proc., o 2010 m. bus pasiektas vienas iš strateginių šalies tikslų – jų padidės iki 12 proc. Pastačius visas vėjo elektrines, kurių statybos procesas jau prasidėjo, ir biokurą deginančias elektrines, 2010 m. daugiau kaip 7 proc. elektros energijos bus pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc.”, – juodu ant balto dėstoma dokumente.

Be to, nacionalinės energetikos kūrėjai tvirtina, kad elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalis bendrame elektros energijos gamybos balanse 2025 m. bus padidinta iki 35 proc., biodegalų dalis šalies kuro, skirto transportui, rinkoje 2020 m. – iki 15 proc., dar po penkerių metų – iki 20 proc. Čia pat numatoma jau 2010 m. baigti energiją iš atliekų gaminančios jėgainės statybas Vilniuje.

Lietuva, anot Nacionalinės energetikos strategijos, įgyvendins savo įsipareigojimus ES dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo elektros energijai gaminti. Esą per artimiausią penkmetį statant biokurą naudojančias termofikacines elektrines, atsinaujinančių išteklių dalis bendrame elektros energijos gamybos balanse 2012-ųjų pabaigoje turi padidėti iki 10 proc. Tikinama, kad bus išnagrinėtos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių hidroelektrinių statybos, panaudojant Neries upės ir jos baseino potencialą, galimybės. Ir apskritai teiginių, primenančių rožines svajones, dokumente – nors vežimu vežk.

Energetikai abejoja

Tačiau “Respublikos” kalbinti energetikai tvirtino, kad iš tikrųjų valdžia iki šiol beveik nė piršto nepajudino, kad strategija būtų tinkamai įgyvendinama. “Tarkim, Nacionalinė energetikos strategija ir ES direktyvos, įpareigojančios skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, nepadeda spartinti biokuro katilinių statybų. Visoje šalyje per pastaruosius pusantrų metų nepastatyta nė viena nauja katilinė, kūrenama biokuru”, – teigia jie.

Ir padėsto daugiau strategijoje numatytų, bet valdžios neatliktų darbų. Pasirodo, Lietuvoje beveik trejus metus buvo delsiama paskirstyti ES fondų lėšas, numatytas kogeneracinių biokuro jėgainių statyboms. Lietuva iki šiol neturi numatytų statyti naujų jėgainių Vilniuje, Šiauliuose, Utenoje, Alytuje, Radviliškyje, nors šie projektai jau seniai parengti. Energetikų nuomone, vangiai juda ir ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų kuro rūšies pakeitimui į biomasę centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje, paskirstymai. Biokuro plėtrai 2007-2013 metais Lietuvoje ES paramos lėšos, už kurių skyrimą atsakinga Aplinkos ministerija, dar net nepradėtos skirstyti. Per Ūkio ministeriją ES paramos lėšų 2007-2013 m. paskirta vos 118 mln. litų.

Lietuvai nepavyks, tvirtina verslininkai, laiku įgyvendinti ir šalies nacionalinėje energetikos strategijoje numatyto tikslo iki 2010 metų pastatyti modernią jėgainę, energijos gamybai naudojančią komunalines atliekas.

“Klaipėda šiemet atvėrė kelius komunalinių atliekų jėgainės statyboms, tačiau Vilniaus jėgainės dokumentai jau beveik metus klaidžioja po Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos kabinetus. Atsakingoms institucijoms vilkinant jėgainės statybai reikalingų leidimų išdavimą, pradėti naudoti komunalines atliekas energijos gamybai Vilniuje geriausiu atveju galima tikėtis tik po 2013 metų. Ir tik tuo atveju, jei statyboms būtų pritarta artimiausiu metu”, – sako energetikai.

Nuo Aipošiaus – pas Keidošių

“Respublikos” žiniomis, neformaliai už atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtrą mūsų šalyje atsakingos trys institucijos – Aplinkos, Ūkio ir Energetikos ministerijos. Formaliai – tik pastaroji. Galbūt ir dėl to, kad nėra vienos institucijos, kuri atsakytų už šį itin svarbų barą, jame ir dedasi netvarka.

O kol kas institucijos atsakomybę stumdo viena kitai. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija (AM) prisiima dalį atsakomybės tik dėl to, kad yra beviltiškai užvilkinta sostinės Buitinių atliekų deginimo gamyklos statyba. Bet ir dėl jos valdininkai kaltę yra linkę suversti verslininkams. “Klaipėdoje verslininkai kur kas geriau atliko “namų darbus” nei verslininkai Vilniuje. Vilniaus regioninės atliekų deginimo įmonės vadovams, atsižvelgus į suinteresuotų institucijų ir gyventojų argumentus, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas parengė konkrečias pastabas dėl poveikio aplinkai ataskaitos, į kurias iki šiol atsakymų negauta. Todėl jų projektas kol kas nėra įgyvendinamas”, – “Respublikai” tvirtino AM vyriausiasis patarėjas Inesis Kiškis. Jo tikinimu, dėl daugelio užvilkintų dalykų būtina kreiptis į Ūkio ministeriją (UM).

Tačiau jos atstovė Aušra Ramoškaitė tvirtino, kad už Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą iš tikrųjų yra atsakinga ne jos atstovaujama institucija, o Energetikos ministerija (EM). “Mes tik paskirstome šiai ūkio šakai skirtas ES struktūrinių fondų lėšas”, – teigė pašnekovė. Kita vertus, EM irgi turi nuo jos ugnį nukreipiantį paaiškinimą. Girdi, ji yra dar jauna, vos devynis mėnesius veikianti institucija, nespėjusi įsigilinti į visus reikalus. O kol gilinasi – mūsų energetinė nepriklausomybė taip ir lieka rožine svajone.

Kęstutis Jauniškis – Energetikos ministerijos atstovas:

Tikra tiesa, kad ankstesnioji Vyriausybė neskyrė dėmesio atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimo skatinimui. Priešingai – teisės aktai buvo palankūs energijos gamybai iš dujų ir naftos produktų. Energetikos ministerija laikosi principinės Europos pozicijos, kad 2020 metais Lietuvos energetiniame balanse atsinaujinantys energijos ištekliai turės sudaryti 20 proc. Tai – vėjo energija ir hidroenergija, biomase ir šiukšlėmis kūrenamos katilinės. Kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra perspektyvus verslas, supranta ir patys verslininkai, teikiantys paraiškas statyti vėjo jėgainių parkus ar katilinėse keičiantys įrenginius, kurie leis deginti biomasę (pavyzdžiui, “Vilniaus energija”). Tam yra numatyta Europos parama ir ji bus panaudota.

Kliūtis yra ir nepalanki visuomenės nuomonė apie atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau ministerijos tikslas – kad per kelerius metus tokios katilinės atsirastų prie didžiųjų Lietuvos miestų. Juolab kad tai išsprendžia kelias problemas – kuro ir šiukšlių.

Pritariame prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijai ir manome, kad realią energetinę nepriklausomybę mums gali garantuoti atsinaujinantys energijos ištekliai ir branduolinė energetika.

Parengta pagal dienraštį “Respublika”