“Karšta viryklė” arba Kaip kritikuoti?
Kritika – dalykas labai jau nemalonus. Sukritikuoti jaučiamės pažeminti, įskaudinti, nuvertinti. Nors švaistydamiesi kritišku žodžiu į kairę ir į dešinę dažnai tepasiekiame tik tiek, jog suardome bendrystę, padidiname nepasitikėjimą, priauginame konfliktų.
Tuo tarpu britų organizacijų konsultantė Rosemary Napper tvirtina, jog kritika gali būti mūsų veiklą stimuliuojantis veiksnys, nesukeliantis jokio skausmo, jei yra tinkamai išsakoma. Ji siūlo visuomet kritiką pateikti lyg sumuštinį, kurio viršutinis ir apatinis sluoksniai – skanėstai, na, o viduryje gali būti ir ko nors kartoko, bet pikantiško – garstyčių, čili pipirais pagardinto sviesto. Tad štai kokią schemą R. Napper siūlo: a) sakoma tai, ką asmuo atliko sėkmingai ar net puikiai, b) nurodomos jo veiklos silpnosios pusės, klaidos, c) pripažįstama, kuo šis žmogus stiprus.
O štai amerikiečių verslo konsultantas Douglas M. Gregor sukūrė „karštos viryklės principą”, tinkantį siekiant netinkamai besielgiantį darbuotoją sukritikuoti ar net nubausti. Šį principą sudaro penkios pagrindinės taisyklės.
Pirmoji taisyklė. „Jeigu prisiliesite prie karštos viryklės, bematant nusideginsite.”Taigi kritikuoti ar bausti turite iš karto, kai buvo pasielgta netinkamai. Jei kritika atidėliojama, po to kai ji išsakoma, kritikuojamas asmuo tai suvokia kaip kerštavimą ar pažeminimą.
Kuomet kritika seka paskui netinkamą elgesį ar klaidą, kritikuojamas asmuo suvokia ryšį tarp savo klaidos ir negatyvaus jos įvertinimo. Nėra nieko bjauriau, kai jus supeikia už tai, ką padarėte pernai ar prieš dešimtmetį, nes gali būti, jog to savo „kenksmingo” poelgio jau net neprisimenate.
Antroji taisyklė. „Karštos viryklės atpildas” veiksmingas tik pirmą kartą. Jei pirmą kartą sukritikuojame ar nubaudžiame švelniau, o po to bausmes ar kritinį žodį stipriname, tai nebeveikia. Vaikui, įkišusiam pirštą į ugnį nebereikės kišti kojos, nes jam iki amžiaus galo tapo aišku, kad ugnis kelia skausmą ir yra pavojinga. Tas pats tinka ir suaugusiam žmogui.
Trečioji taisyklė. „Karšta viryklė „nubaudžia” tik prie jos prisilietusią ranką”. Kritikos tikslas turi būti ne asmuo apskritai, bet netinkamas jo poelgis. Jei, užuot nurodę padarytą klaidą, užsipuolėte žmogų ir išdėjote jį į šuns dienas, būkite tikri, kad tai neturėjo jokios pozityvios įtakos tolimesniam jo elgesiui. Atvirkščiai, iš pasiutimo, jog buvo sumenkintas, jis padarys tokių pačių klaidų visą puokštę.
Ketvirtoji taisyklė. Karšta viryklė visus veikia vienodai – mums skauda. Kritikuojant ar baudžiant svarbu būti teisingiems ir nuosekliems – bausti visus kaltininkus ir kritikuoti visus, padariusius klaidas. Priešingu atveju, kai kuriuos asmenis padarome „atpirkimo ožiais”, o kiti jaučiasi mūsų numylėtiniais. Taip sunaikiname gerus santykius, gimdome pyktį, pavydą, pagiežą.
Penktoji taisyklė. Jei prisilietėte prie karštos viryklės, būtina turėti priemonių skausmui numalšinti. Anot D. M. Gregor kritikuodami turime nurodyti tinkamo elgesio ar būdo ištaisyti klaidą alternatyvas. Taigi sakydami, ko daryti nereikia ar negalima, parodykime, koks elgesys būtų mums pageidautinas. Bet visi elgsenos keitimo specialistai sutinka, jog teigiami paskatinimai (pagyrimai, premijos, komplimentai) veikia daug stipriau nei bausmės ar kritika.
