Kodėl garsėjame kaip žudikai ir pinigų padirbinėtojai?

Tarsi antikinė dviveidė kaukė Lietuva pasauliui demonstruoja du savo veidus. Vienas jų – reprezentacinis, svetingai besišypsantis, malonus ir atviras. Kitas – žiaurumo ir klastos iškreipta grimasa. Ir senajame žemyne, ir Amerikoje Lietuviai kartas nuo karto primena apie save nusikaltimais bei skandalais.

Pastarosiomis dienomis JAV žiniasklaidoje atsiradę pranešimai apie iš Lietuvos kilusių asmenų teismo procesą Los Angeles ir jų įvykdytus žiaurius nusikaltimus, taip pat ir Europos spaudoje pasirodanti informacija apie lietuvių gaujų karus užsienyje, iš Lietuvos kilusias elitines prostitutes, dėl nakties su kuriomis lekia Didžios Britanijos aukštų pareigūnų galvos ir panašūs dalykai prisideda prie itin prieštaringo mūsų šalies ir lietuvių įvaizdžio kūrimo.

Viena vertus, Lietuva save reklamuoja pasauliui kaip aukštos kultūros, gilių tradicijų šalį, savo gyvenimą statančią ant stabilių katalikybės pamatų, kita vertus, lietuvių elgesys užsienyje ir savo tėvynėje akimirksniu paneigia gerą nuomonę ir palankų nusistatymą pakeičia atsargiu dėbčiojimu per saugų atstumą.

Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas – su “kriminalo” kvapeliu

Užtenka prisiminti istoriją. Kada Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose ir su kokiu įvykiu jis siejamas?

1009 m., kai europiečiai pamatė, jog sukakus tūkstantmečiui pasaulio pabaiga neatėjo, prasidėjo naujas misijų į “pagonių” kraštus pliūpsnis. Brunonas Kverfurtietis, vienuolis benediktinas, misionierius, viduramžių rašytojas. 1002 m. jis gavo popiežiaus leidimą vykdyti misijinę veiklą. 1004 m. jis Magdeburgo vyskupo Taginono buvo išventintas misijų arkivyskupu, t.y. gavo teisę skirti naujus vyskupus pagonims. Savo misijų baze jis pasirinko Lenkiją. 1006 m. jis vykdė misiją Vengrijoje, 1007 m. buvo nuvykęs į Kijevo Rusią pas didįjį kunigaikštį Vladimirą, vyko skelbti krikščionybės pas pečenegus, kur pakrikštijo 30 žmonių ir paskyrė pečenegams vyskupą. Naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, Brunonas paskyrė ir pirmąjį Švedijos vyskupą. 1008 m. jis atvyko pas Lenkijos karalių Boleslovą Narsųjį, kurio remiamas ruošėsi misijai į Prūsiją.

1008 m. rudenį Brunonas atvyko į Prūsiją. Pakrikštijęs visų prūsų valdovą “Netimerą” ir daugelį prūsų, Brunonas patraukė toliau į rytus, tačiau 1009 m. vasario 14 d. buvo nužudytas kartu su 18 jo palydovų. Nukirsdinto Brunono galva, anot vieno šaltinio, buvo įmesta į upę. Taigi, su šiuo įvykiu susijęs Lietuvos – Lituae – vardo paminėjimas ir yra pirmas žinomas rašytinis Lietuvos paminėjimas.

Gal nuo tų 1009-ųjų metų Lietuvą ir lydi paskutinių Europos pagonių, keistų ir agresyvių žmonių įvaizdis, kuris nuolat palaikomas naujais išsišokimas?

Žiaurus nusikaltėlis iš Lietuvos

Štai prisiekusieji Los Angeles teisme pripažino Jurijų Michelį ir ir iš Lietuvos kilusį bei kurį laiką Vilniuje gyvenusį Jurijų Kadamovą kaltais nužudžius penkis asmenis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jiems pasiūlyta aukščiausia – mirties bausmė, kuriai prieš keletą dienų pritarė aukščiausias teismas.

Michelis, Kadamovas ir kiti jų nusikalstamos gaujos nariai buvo suimti 2002 metų pradžioje. Bylą nagrinėjanti teisėja pabrėžė, jog šie nusikaltėliai nusipelnė mirties bausmės, net jeigu būtų nužudę tik vieną žmogų, o ne penkis. “Jis žudė savo aukas be jokio gailesčio. O aukų pinigus leido begėdiškai įžūliai, be to, visiškai nesigaili to, ką padarė”, – teigė teisėja.

Trejetas nužudytųjų buvo pagrobti dėl išpirkos. Du iš jų buvo nužudyti nežiūrint į tai, kad išpirka – apie 1,2 milijono dolerių – pasiekė pagrobėjus. Visos penkios aukos buvo pasmaugtos ir numestos nuo tilto į vandens saugyklą viename miestelyje Kalifornijos šiaurėje.

Tyrimą palengvino tai, kad nusikaltėlių bendrininkai sutiko padėti teismui ir liudijo prieš savo gaujos narius. Jų teigimu, gaujos vadeivos planavo surinkti 50 milijonų dolerių, net jeigu aukas tektų sandėliuoti kaip malkas. Žudikai ketino ieškoti naujų aukų – daugiausia tarp išeivių iš buvusios sovietų sąjungos. “Žmogaus gyvybė jiems nieko nereiškė”, – pažymėjo bylą nagrinėjusi teisėja.

Tokios žinios skamba JAV laikraščiuose ir Lietuvos spaudoje. Turint omenyje faktą, kad lietuviški pasai – mėgstama padirbinėtojų “žaliava” ir panorėjęs tapti Lietuvos piliečiu gali bemaž kiekvienas nusikaltėlis, galima ir šį kartą abejoti ne itin lietuviškai skambančio vardo ir pavardės derinio “Jurij Kadamov” savininko lietuviškomis šaknimis. Tačiau nereikia pamiršti, kad niekas nesigilina į lietuviškų vardų subtilybes. Jeigu pas nusikaltusį asmenį aptinkamas lietuviškas pasas, jis ir įvardijamas kaip lietuvis. Todėl prasta šlovė taip pat tenka Lietuvai.

Elitinės prostitutės iš Lietuvos daro perversmus Didžiosios Britanijos ginkluotose pajėgose

Kitos valstybės, kurioje lietuvį sutikti taip pat lengva kaip žvirblį – Didžiosios Britanijos – aukštuomenę purto sekso skandalas, kurio viena pagrindinių veikėjų – prostitutė iš Lietuvos.

Paaiškėjo, jog 55 metų Vestminsterio kunigaikštis turtingiausiu Jungtinės Karalystės žmogumi tituluojamas britas Geraldas Grosvenoras nuolat naudojasi elitinių prostitučių paslaugomis ir neseniai buvo susitikęs su 26 metų Žana, atvykusia iš Lietuvos.

Kunigaikščio turtas vertinamas 6,6 milijardo svarų sterlingų. Jam priklauso didžiuliai žemės plotai ir nekilnojamasis turtas Londono centre – daugiausia prestižiniuose Meifeiro ir Belgravijos rajonuose.

Šis aristokratas – ir Karalystės teritorinių ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis – istorinės gotikinės Iton Holo pilies savininkas Češyro grafystėje. Vien tik šio vyro sukaupta meno kūrinių kolekcija vertinama 200 milijonų svarų.

Vestminsterio kunigaikštis giminiuojasi su britų karališkąja šeima bei didžiuojasi artima draugyste su Velso princu Charlesu.

Dėl visų šių priežasčių aristokrato nuodėmės tapo gardžiu kąsniu britų bulvarinei žiniasklaidai. Fotoreporteriai užfiksavo, kaip į kunigaikščio namus Londone kas antrą dieną atvyksta elitinės prostitutės – azijietė, brazilė, rusė ir, kaip teigiama, lietuvė.

Didžiausias britų laikraštis “The News of The World” ir kiti bulvariniai leidiniai tvirtina, kad šios prostitutės vardas – Žana, o tautybė – lietuvė. Už solidžią sumą bulvariniam laikraščiui ji papasakojo, kad Vestminsterio kunigaikštis atvirai plepėjo su ja apie valstybines bei karines paslaptis.

Ir vėl Lietuvos vardas skamba skandalingame kontekste. Žinoma, galime ir toliau didžiuotis, kad lietuvės merginos pasižymi išskirtiniu grožiu, tačiau tokie faktai reprezentuoja Lietuvą ne tokioje šviesoje, kokioje norėtųsi.

Interpolo suvestinėse lietuviai minimi kaip patyrę vertybinių dokumentų ir pasų klastotojai

Interpolas – tarptautinė kriminalinės policijos organizacija, koordinuojanti valstybių policijos organų veiklą tarptautinio pobūdžio nusikaltimų prevencijos ir nubaudimo srityje. Šiuo metu Interpolo narėmis yra 184 valstybės. Interpolas veda nusikaltėlių kartoteką, kuri labai svarbi atskleidžiant nusikaltimus. Reikia pažymėti, jog Interpolas renka duomenis ne vien apie nusikaltėlius, tačiau analizuoja ir tam tikrų valstybių piliečių polinkį į vieną ar kitą nusikalstamą veiklą tarptautinėje plotmėje. Tarkime, albanai yra pripažįstami kaip prekybos žmonėmis specialistai, Azijos kraštų gyventojai – kanapių, naudojamų marihuanos gamybai, platintojai, o apie lietuvius kalbama kaip apie gabius pinigų bei dokumentų padirbinėtojus. Oficialiame Interpolo tinklapyje teigiama, kad lietuvių pagamintų pasų, vertybinių popierių ar pinigų beveik neįmanoma atskirti nuo originalo be specialaus tyrimo.

Tuo Jungtinėse Valstijose naudojasi ir kai kurie nusikaltėliai iš Lietuvos. Prieš kurį laiką Amerikoje buvo gana paplitęs toks nusikalstamas modelis: šalies bankui pateikus profesionaliai padirbtą pasą, atsidaroma sąskaita ir naudojamasi jos kreditu. Kai kurie mūsų tautiečiai prieš keletą metų intensyviai vertėsi būtent tokia veikla ir kurį laiką jiems puikiai sekėsi. Puse lūpų kalbama, kad dalis jų šiuo metu sėkmingai legalizuoja tokiu būdu įsigytas lėšas, investavę juos į verslą Lietuvoje ir netgi pačiose JAV.

Šiuo metu nagrinėjama ir bene labiausiai Lietuvą išgarsinusi eurų bei dolerių padirbinėjimo byla. Visko mačiusius ekspertus nustebino ir pribloškė neįtikėtina padirbtų kupiūrų kokybė – jų praktiškai neįmanoma atskirti nuo originalų. Be to, stebina pinigų gamybos mastai – prokurorams pavyko įrodyti, kad vienas gaujos narių realizavo mažiausiai 3 tūkst. vienetų 50 nominalo JAV dolerių banknotų, kurių vertė – apie 600 tūkst. litų. Greičiausiai – tai tik aisbergo viršūnė. Bylos tyrėjai turi duomenų, kad nusikalstama grupuotė 50 eurų banknoto maketą padarė dar 2000-ųjų spalį, t.y. likus daugiau kaip metams iki oficialaus šios valiutos paleidimo į apyvartą.

Valstybė skiria lėšas Lietuvos reklamai pasaulyje, organizuoja ir vykdo projektus, įvairius pristatymus. Lietuviai menininkai, sportininkai, muzikantai bei paprasti darbštūs ir sąžiningi tautiečiai deda pastangas, kad pristatytų savo šalį iš pačios geriausios pusės. Galbūt nereikėtų mušti pavojaus varpais dėl plintančio lietuvių, kaip kriminalistų įvaizdžio pasaulyje, kai šalia naujienų apie jų nusikaltimus puikuojasi ir pranešimai apie režisieriaus A.Matelio įvertinimą, Rimo Tumino, Juozo Nekrošiaus pasaulines premjeras, intriguojančią praėjusių metų sėkmę Eurovizijos konkurse ir daugybę kitų gražių faktų.

Tačiau kažkodėl žmogaus prigimtis yra linkusi labiau kreipti dėmesį į negatyvią informaciją, ją ilgiau prisiminti. Štai patys lietuviai, anot sociologinių apklausų, net aštuonis kartus dažniau domisi kriminalinėmis naujienomis, negu žiniomis apie meną ir kultūrą.

Todėl labai norisi, kad blogų žinių apie Lietuvą pasaulio spaudoje būtų kuo mažiau, o lietuvius visi įsidėmėtų nebūtinai kaip intelektualo-žmogėdros Hanibalo Lekterio bendratautiečius.