Ką daryti, jei kenčiate nuo triukšmo

Kada nors žmonija bus priversta nugalėti triukšmą taip pat ryžtingai, kaip cholerą ir marą
Robertas Kochas, vokiečių mikrobiologas – (1843-1910)
juodligės, tuberkuliozės, choleros sukėlėjų atradėjas

Akustinis smurtas nėra naujas dalykas. Riaumojimas, staugimas, kaukimas yra akustinio smurto pavyzdžiai gamtoje, naudojami pademonstruoti jėgą siekiant įbauginti ir pagriebti auką.

Žmonija nuo triukšmo gynėsi jau seniai. VI a. pr. Kr. vietinė valdžia Graikijos Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, išleido įsakymą, kuriuo uždraudė amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą. Net uždraudė laikyti gaidžius, kad tie savo giedojimu netrukdytų gyventojams miegoti. Julius Cezaris uždraudė vežimams važinėti naktį, nes jų keliamas triukšmas jam trukdydavo, 47 metais Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimo. Viduramžiais įstatymų buvo apribotas kalvių dirbtuvių darbas ir vežimų su geležiniais ratlankiais naudojimas miesto vietose tam tikru dienos metu. Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII a. pradžioje, kuriame draudžiama vyrams mušti savo žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto, nes tokių veiksmų sukeltas triukšmas gali sudrumsti kaimynų ramybę.

Triukšmas trikdydavo ir amerikiečius. Bendžaminas Franklinas buvo priverstas persikelti iš vienos Filadelfijos vietos į kitą, nes „turgaus ūžesys vis labiau mane trikdo, ir vis dažniau save pagaunu, kad kai kuriuos dalykus turiu kartoti du kartus”.

XX a. antrojoje pusėje techninei pažangai įgavus didžiulį pagreitį, ypač triukšmingi tapo išsivysčiusių šalių miestai. Žmogus, nepajėgdamas prisitaikyti prie naujovių, greito kitimo tempo, jaučia nepilnavertiškumą, todėl vis plačiau ima plisti skatinamųjų priemonių vartojimas. Tai prisideda prie alkoholizmo, toksikomanijos, narkomanijos, triukšmo manijos ir kitų blogybių plitimo, kurios sukelia užsimiršimo, adaptacijos, komforto iliuziją.

Triukšmas gyvą organizmą gali užmušti. Dažniausiai jis sukelia įvairias organizmo stresines reakcijas nuo adaptacijos kompensacinės stadijos iki dekompensacinės stadijos.

TRIUKŠMAS SUKELIA ĮVAIRIAS EMOCIJAS

Visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, įjungia radiją, kalbasi su savo mėgiamu gyvūnėliu ar net pats su savimi. Kai darbo vietoje per daug tylu, žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti.

Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas – tai baltasis triukšmas.

Tyliai čiurlenančio vandens triukšmas, kuris sklinda, pavyzdžiui, iš dekoratyvinių žuvelių akvariumo, tai žemo dažnio atpalaiduojantis garsas – rožinis triukšmas.

Natūralių triukšmo šaltinių garso vertės, decibelais

Savos širdies plakimas -10 dB 
Lapų šlamėjimas – 30 dB
Kišeninio laikrodžio tiksėjimas – 20 dB 
Žmonių šnabždesys – 40 dB

Pasaulio sveikatos organizacijos akcentuojamos triukšmo keliamos problemos: klausos pažeidimas ir kalbos nesupratimas, miego ir fiziologinių funkcijų sutrikimai, psichikos sutrikimai, mokslo ir kitų laimėjimų blogėjimas, socialiniai ir elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir pan.).

Aplinkos triukšmas mus lydi kasdien. Subjektyvus pripratimas prie triukšmo gali pasiekti tokį laipsnį, kad žmogus nesijaučia gerai tylioje aplinkoje iki to laiko, kol išsivysto naujas įprotis. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, reikšmingiausi triukšmo šaltiniai, tai ausinės, žaislai, šventės, automobilių stovėjimo aikštelės, oro uostai, autostrados, gatvės, geležinkeliai, pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai.

Triukšmo, pagal jo intensyvumą, poveikis organizmui yra toks: I laipsnis (40-50 dB) – atsiranda psichinės reakcijos, II laipsnis (60-80 dB) – atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų, III laipsnis (90-110 dB) – išsivysto klausos netektis, IV laipsnis (daugiau negu 120 dB) – išsivysto klausos organo pakenkimas. Miesto ir buitinis triukšmo lygis apima nuo 40 iki 100 dB, tai toks triukšmo lygis, kuriam būdingos visos organizmo pakitimų stadijos. Spręsdami triukšmo keliamas problemas, susimąstykite kaip sukurti savo ir aplinkinių akustinį komfortą.

• Visų pirma kreipkitės į triukšmaujantį kaimyną ir mandagiai paaiškinkite jam, kad kenčiate nuo jo keliamo triukšmo. Dažniausiai žmonės nesuvokia, kad jų veiksmai sukelia problemą.
• Jei problema kartojasi, pradėkite užrašinėti triukšmo datą, trukmę ir tai, kaip dėl to jaučiatės. Parašykite triukšmadariui kaimynui laišką, jame išdėstykite problemą bei prašykite nustoti triukšmauti.
• Jei triukšmo priežastis prasta garso izoliacija, pagerinkite ją.
• Jei kenčiate nuo gatvėje kylančio triukšmo, pasikeiskite senus būsto langus į sandarius šiuolaikinius su stiklo paketais. Gera garso izoliacija pasižymi tik sandarūs geros stiklo kokybės langai.
• Triukšmui kartojantis, kreipkitės į namo/namų bendriją arba seniūniją/savivaldybę. Jei Jūsų kaimynas yra nuomininkas, aptarkite problemą su buto/namo savininku.
• Jei triukšmas kyla po 22.00 valandos, drąsiai kvieskite policijos pareigūnus. Lietuvos higienos norma HN33:1-2003 užtikrina gyventojų ramybę nuo 22.00 vakaro iki 6.00 valandos ryto.
• Padarę viską ir nepasiekę triukšmo sumažinimo, kreipkitės į visuomenės sveikatos centrą (apskrityje) ar jo filialą (rajone) patarimo.

PATARIMAI GARSIOS MUZIKOS GERBĖJAMS

Lengvojo automobilio su galinga aparatūra salone garsas gali būti sustiprinamas iki ekstremalaus 140 dB lygio. Diskotekose ir roko koncertuose muzikos garso lygiai siekia 100-103 dB, o aerobikos ir dailiojo čiuožimo užsiėmimų metu muzika skamba tokiu pačiu lygiu kaip ir diskotekose. Mancheteno Triukšmo centro (Noise center of the League) interneto puslapiuose nurodoma, kad Niujorko universiteto bandomųjų tyrimų duomenimis, personalinių stereogrotuvų ausinės klausytoją paprastai veikia 112 dBA garso lygiu, bet galima pasiekti ir 120 dB garso lygį. Specialistų nuomone, pavojingiausias yra muzikinis ir įvairių smūgių triukšmas. Jis ne tik sukelia psichologinį diskomfortą, bet traumuoja žmogų, neigiamai veikdamas jo klausą bei centrinę nervų sistemą.

Jei jau nusprendėte garsiai muzikuoti ar klausytis garsios muzikos, pasistenkite sukurti akustinį komfortą ne tik sau, bet ir kaimynams:

• Izoliuokite patalpos sienas bei lubas. Jei specialios ir garsą sugeriančios plokštės Jums per brangios, sienas izoliuokite 5-10 cm storio akmens vatos plokštėmis ir jas uždenkite gipskartonio plokštėmis (geriau storesnėmis ar dvigubomis).
• Aparatūros garso šaltinius statykite ant minkštos dangos – specialių kamštinio medžio ar guminių kilimėlių. Netvirtinkite jų prie sienų. Pasirinkite minkštą kiliminę ar kamštinio medžio grindų dangą, neturėdami tokių galimybių patieskite bent kilimą.
• Kambaryje – studijoje statykite minkštus baldus, ant langų pakabinkite tankaus audinio užuolaidas, garsą geriau sugers kamštine danga klijuotos sienos.
• Įsirenkite „plaukiojančias” grindis – ant akmens vatos plokščių izoliacijos klokite grindų dangą, atskirtą nuo sienų elastinga tarpine.

Triukšmo poveikis organizme  kaupiasi ir visų pirma pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemos, labai susilpnėja imuninė sistema. Visa tai vyksta dar iki klausos sutrikimo atsiradimo ir dažnai klaidina gydytojus nustatant daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis.