Antisemitizmas – moralinis laisvojo pasaulio pralaimėjimas

Rugsėjo 22-ąją Lietuvos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas susitiko su Izraelio Valstybės prezidentu Moše Katsavu.

Lietuvos parlemanto vadovas pabrėžė, kad M.Katsavo vizitas yra labai svarbus plėtojant Lietuvos ir Izraelio valstybių dialogą. Jis akcentavo būtinybę aktyvinti tarpparlamentinius ryšius tarp Lietuvos Seimo ir Izraelio Kneseto.

Susitkimo metu kalbėta apie Izraelio planus Lietuvoje įkurti ambasadą. Svečias patvirtino, kad tokių planų yra ir jis kalbėsiantis apie tai Knesete.

Taip pat aptarta padėtis Izraelyje iš Gazos ruožo iškeldinus žydų gyvenvietes, galimybės užtikrinti taiką palestiniečių ir žydų santykiuose, kiti aktualūs tarptautinės politikos klausimai.

Pagal vizito programą M.Katsavas pasakė kalbą Lietuvos Seime.

„Aš atstovauju šaliai, tapusiai trijų religijų lopšiu: prieš keturis tūkstančius metų ten gimė judaizmas, prieš du tūkstančius – krikščionybė, prieš keturiolika amžių – islamas. Priklausau tautai, kuri tūkstančius metų buvo persekiojama, tremiama, gyveno vergijoje, beveik tūkstantį metų kentėjo nuo inkvizicijos, o kulminaciniu tašku tapo Holokaustas, kai šeši milijonai mano brolių buvo žiauriai nužudyti pagal „galutinio žydų klausimo sprendimo” planą,” – kalbėjo M.Katsavas.

Seimo nariams jis priminė, jog per visą savo istoriją žydai visada meldėsi, kad sugrįžtų į Izraelį, nuolat ten apsigyvendavo grįžę iš kitų pasaulio šalių. „Šis sugrįžimas vadinamas ypatingu žodžiu – „pakilimas, kopimas aukštyn – alija”, – paaiškino prezidentas.

Lietuvius ir žydus riša bendra istorija, – pasakė M.Katsavas, priminęs, jog žydai įsikūrė Lietuvoje dar XIV amžiuje. Žydų bendruomenė suklestėjo: čia veikė religinės mokyklos, čia gyveno vienas didžiausių žydų tautos religinių mąstytojų – rabinas Elijahu ben Zalmenas, visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaono vardu.

XIX a. Vilnius tapo svarbiu švietimo ir jidiš bei ivrtio literatūros centru. Vilniuje prasidėjo religinio sionizmo sąjūdis, žydų socialistinis judėjimas Bundas, o nuo XX a. pradžios jidiš buvo svarbus sionistinio judėjimo centras.

„Tačiau Lietuvos žemėje vyko ir baisūs dalykai, – pasakė M.Katsavas. – Žiaurus nacių režimas sunaikino didingą bendruomenę, kurią Antrojo pasaulinio karo išvakarėse sudarė apie 250 tūkstančių žmonių. Siaubingo genocido metu buvo sunaikinta didžiojo žydų bendruomenės dalis. Deja, žydų tautos naikinime dalyvavo ir daug nacių talkininkų lietuvių”.

M.Katsavas pareiškė, jog „Per Holokaustą patirta trauma nuolat persekios žydų tautą. Už genocidą negalima atleisti, jo negalima užmiršti. Dar gyvena daug žydų, ant kurių rankų yra ištatuiruoti nacių numeriai. Dvasinės kančios ir psichologiniai randai kankina antrąją ir trečiąją kartą. Žydų tauta iki šiol kenčia skausmą ir sielvartą”.

„Mes ir jūs, kartos, gimusios po karo, stengiamės mokytis iš Holokausto ir tas pamokas perkelti iš kartos į kartą. Mes, žydų tauta, tikėjome, kad po nacių įvykdytų nusikaltimų pasaulis nebeleis antisemitizmui pakelti galvos,” – teigė M.Katsavas. – „Tačiau dabar vėl kyla nuo Antrojo pasaulinio karo neregėtai agresyviai kurstoma antisemitizmo banga. Antisemitai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis ir žiniasklaida, globalizacija bei demokratija, kad dar neregėtais mastais išplatintų antisemitizmą”.

Pasak M.Katsavo, antisemitizmas – tai ne vien žydų tautos tragedija, bet ir moralinis laisvojo pasaulio pralaimėjimas.

„Mes didžiai vertiname Europos vyriausybių, tarp jų ir Lietuvos vyriausybės, žingsnius kovojant su antisemitizmu,” – pareiškė Izraelio prezidentas. Jis sveikino prezidento Valdo Adamkaus pasiryžimą kovoti su antisemitiniais išpuoliais. Bet to nepakanka. „reikalingi ryžtingi žingsniai teisėkūros, švietimo srityse bei įtaka formuojant visuomenės nuomonę”.

M.Katsavas pareiškė, kad sukūrus Izraelio Valstybę, arabų pasaulis stengėsi sunaikinti šalį, tačiau ji to nepaisydama priėmė milijonus žydų iš karo sugriautos Europos, arabų šalių bei sovietinio bloko, davė jiems būstą, išsilavinimą, prisiėmusi rūpestį dėl jų sveikatos ir gerovės. Izraelis yra šalis, kuri, anot Izraelio vadovo, pirmauja pasaulyje mokslinių tyrinėjimų, mokslo, aukštų technologijų ir kitose srityse, nors nuo nepriklausomybės paskelbimo laikų Izraeliui nuolat primetami karai, teroras ir kraujo praliejimas.

Posūkio tašku santykiuose su Palestina jis įvardijo Oslo susitarimą, pasirašytą 1993 m., planą „Kelio gairės”, kur Izraelis pareiškė pasirengęs paremti Palestinos valstybės sukūrimą.

Susitarimas su palestiniečiais yra galimas, – pareiškė Izraelio prezidentas. – Šio istorinio šanso praleisti nevalia. Tačiau Izraelio Valstybė daugiau netoleruos kraujo praliejimo gatvėse, kavinėse ir restoranuose, diskotekose, autobusuose ir stotelėse. Visomis priemonėmis mes ginsime savo piliečių teisę gyventi be teroro baimės.

M.Katsavas sveikino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, jos įstojimą į ES ir NATO, garbingą Lietuvos poziciją tarptautiniais klausimais. Lietuvos ir Izraelio santykius jis apibūdino kaip draugiškus ir gerus. „Abi šalys žino nepriklausomybės kainą ir tiki laisvės ir demokratijos verte. Mūsų bendroje istorijoje būta daug pakilimų ir nuoslūgių, pasisekimų, klestėjimo ir nuopuolių, nelaimių. Mes žinome, kas yra okupacija ir kova už nepriklausomybę. Šiandien mes drauge žvelgiame į priekį ir privalome bendromis jėgomis būsimoms kartoms kurti geresnį ir saugesnį pasaulį”.

„Izraelis itin suinteresuotas plėsti su Lietuva santykius politikos, ekonomikos, mokslo ir literatūros srityse. Manau, turime didžiulių bendravimo galimybių,” – pasakė M.Katsavas.

* * *

Tą pačią dieną prezidentas M.Katsavas susitiko ir kalbėjosi su ministru pirmininku A.Brazausku. Buvo pasikeista nuomonėmis apie konkrečias Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo kryptis. Prezidentas ir ministras pirmininkas kartu papietavo restorane „Kineret” ir pasirašė restorano Atsiliepimų knygoje.

Lietuvos žydų bendruomenės laikraštis “Lietuvos Jeruzalė” 2005.