Vidurinio amžiaus krizės: moterų elgesio modeliai
Ištrauka iš straipsnio: Vidurinio amžiaus krizės 2: moterų ir vyrų elgesio modeliai
Moterų vidurinio amžiaus krizė taip pat turi savitumus. Beveik trečdalio moterų keturiasdešimtmetis prasideda kartu su vaikų atsiskyrimu nuo šeimos. Vidurinio amžiaus moters motyvacinės struktūros analizė rodo gyvenimo tikslų, nuostatų ir vertybių pokyčius. Šie pokyčiai visų pirma yra susiję su šeimos ciklu. O taip pat su profesinio kelio etapais. Moteris, kuri atidėlioja vaiko gimimą iki keturiasdešimties metų, dažniausiai taip daro dėl noro kopti karjeros laiptais. Moteris, anksti ištekėjusi ir gimdžiusi vaikus jauna, dabar įgija daug laisvo laiko – vaikai jau užaugo, atsistojo ant kojų – ji gali užsiimti savimi, savo tobulėjimu asmeninėj ir profesinėje srityse.
Amžiaus pokyčiai nėra tokie svarbūs veiksniai moters motyvacinėje struktūroje, kaip šeima ir darbas. Tačiau jie yra kur kas labiau reikšmingi moterims, negu vyrams. Moteris kur kas stipriau nei vyras reaguoja į senėjimą. Todėl vienas pagrindinių daugumos keturiasdešimties sulaukusių moterų poreikių – patrauklumo išsaugojimas, fizinės formos palaikymas. Kaip ir kitos amžiaus tarpsnių krizės, vidurinio amžiaus krizė yra lydima depresyvumo. Tai gali pasireikšti sumažėjusiu interesu visiems gyvenimo įvykiams, sumažėjusiu malonumo jausmu, apatija. Moteris gali jausti nuolatinį nuovargį ir energijos kritimą. Tuomet tenka prisiverčiant eiti į darbą arba rūpintis namais per prievartą. Dažnai pasitaiko pergyvenimų, kad “esu niekam tikusi” arba “bejėgiška”.
Ypatinga vietą depresiškuose išgyvenimuose užima nerimas dėl savo ateities. Toks nerimas dažnai slepiamas po susirūpinimu vaikais arba net visa šalimi. Taipogi depresiniai išgyvenimai gali koncentruotis ties gyvenimo prsmės praradimo jausmu, intereso gyventi praradimu. Dažnai galima pastebėti, jog šio amžiaus moterys projektuoja savo krizę į aplinką – kaip vaikai gyvena, kas vyksta mieste, šalyje. Krizės projekcija į aplinką verčia moterį veikti, ir tie veiksmai tampa labai chaotiški. Ji siekia pakeisti aplinką – šalį, vaikus, šeimą, darbą. Kai kurios moterys tuštumą užpildo pagimdydamos dar vieną vaiką.
Išsivysčiusios asmenybės suvokia, kad priežastis slypi ne aplinkoje, o jose pačiose. Tokio tipo moterims būdingi apmąstymai apie savo pasiekimus, apgailestavimas dėl kažko, kas joms nepavyko. Kartais įvyksta vertybių pervertinimas. Būna, kad vidurinio amžiaus krizė tampa labai ūmi ir aštri. Ji gali būti net suicido priežastimi. E. Grollman rašė, kad suicidinės mintys šiam amžiaus periode būdingos tokiam žmogui, “kuris nesijaučia įsitvirtinęs gyvenime, kuris bijo atsisveikinti su vaikyste ir jaučia senatvės baimę. Kuris jaučiasi netekęs savojo AŠ . Mirtis jam gali pasirodyti kaip išsivadavimas”. Šio autoriaus duomenimis, savižudybių skaičius tarp 40- 45 metų amžiaus žmonių smarkiai išauga.
